TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Paskui uosto rekordą velkasi pažadų uodega

2008 01 14 0:00
Nesutarimai dėl uosto krantinių įstūmė KVJUD ir Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją į kuriozišką situaciją.
LŽ archyvo nuotrauka

Klaipėdos uostui nepavyksta įveikti chroniško investicinio atsilikimo, sunkinančio laivybos ir krovos sąlygas. Lėti patobulinimų tempai sėja abejones, ar 2007 metais pasiektą istorinį 27,3 mln. tonų krovos rekordą pavyks pakartoti.

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko, per praėjusius metus buvo įgyvendinti numatyti svarbiausi uosto statybų projektai, išskyrus gilinimą. Esą gamtosauginiai tyrimai ir derinimai sutrukdė numatytu laiku paskelbti rangovų konkursą. Todėl darbus teko perkelti į 2008 metus, nes sutartis su rangovu dėl įplaukos kanalo gilinimo prie krantinių, kuriomis naudojasi bendrovės "Klaipėdos nafta", "Krovinių terminalas", "Klaipėdos jūrų krovinių kompanija" ir kitos, pasirašyta pernai gruodį. Puse metro (iki 15 m) pagilinti įplauką ir pagerinti naftos, trąšų bei konteinerių terminalų komercinį pajėgumą kainuos per 30 mln. litų.

"Sutartyje numatytas 270 dienų terminas, bet jei oro sąlygos leis dirbti sparčiau, didesni laivai galės įplaukti į uostą po pusmečio", - sakė S.Dobilinskas. Panašiai jis kalbėjo ir praėjusią vasarą, vildamasis, kad uostui rudenį pavyks įveikti investicinį atsilikimą. Nuo tonažo priklauso ne tik privatus verslas, bet ir valstybės rinkliavų suma.

Ministro siekis

2006 metų pabaigoje susisekimo ministras Algirdas Butkevičius žadėjo duoti pavaldiniams pylos, jei nebus parengta ir prie tikrovės priartinta 2007 metų uosto investicijų programa. Kasmet uosto direkcija įstengia išleisti tik po 100 mln. litų, o planuoja trečdaliu daugiau.

Remdamasis patirtimi ministras aiškino, jog sąmatos neatitikimas gali būti 5-7 procentai. Kad nekiltų sunkumų, į uosto investicijų programą esą reikia įtraukti tik techniškai parengtus projektus. Tąkart verslininkai jam bandė įrodyti, kad tikroji lėtumo priežastis - teisiškai apsunkinta projektų derinimo eiga ir valstybinė biurokratija.

2007 metais pasikartojusi situacija gali atvėsinti ministro ryžtą dalyti naujus pažadus, nes ant nosies - Seimo rinkimai. Pasiektas uosto krovos rekordas - gana svarus pasiteisinimas, kad ir netobulame uoste reikalai klostosi sėkmingai.

Lėtos statybos

Yra ir daugiau objektų, nepradėtų 2007 metais. Pavyzdžiui, 144 krantinė Smeltės pusiasalyje, tarp konteinerių terminalo ir Jūrų perkėlos. Ją kuo skubiau statyti skatina ne tiek komerciniai poreikiai, kiek uosto sanitarijos reikalai ir su tuo susiję kiti projektai. Prie šios krantinės buvę numatyta 2008 metais įrengti naujus užterštų laivų vandenų surinkimo rezervuarus, nes senųjų vietoj, šalia Smiltynės perkėlos, iki 2010 metų planuojama pastatyti keleivių ir krovinių terminalą. Dėl kruopščių aplinkosauginių tyrimų, aiškinantis, kaip priekrantėje išsaugoti į Raudonąją knygą įrašytą laukinio astro augimvietę, 144 krantinės statybos konkursas buvo nukeltas į rudenį, o vokai su pasiūlymais atplėšti sausio 8 dieną.

"Atsižvelgdami į rinkos situaciją, plieno trūkumą, spalio mėnesį paskelbėme du konkursus: rangovų ir plieno gaminių pirkimo. Anksčiau, kai metalą pirkdavo rangovas, statybos dėl metalo pristatymo terminų trukdavo 4-5 mėnesiais ilgiau. Šįkart jau pavasarį tikimės pradėti statybas", - pažangos požymius "Lietuvos žinioms" nurodė KVJUD direktorius infrastruktūrai Algirdas Kamarauskas.

Tačiau dėl terminų jis ir šįkart nebuvo tikras. Pagal jo prognozę krantinė gali būti pastatyta ne anksčiau kaip 2009 metų gegužę.

Senos bėdos

Klaipėdoje nerastum kito statinio, kuris būtų garsus dėl tokių valstybinio lygmens mokslininkų, teisininkų ir uostininkų diskusijų ir taip ištyrinėtas, kaip trys prieš dešimt metų belgų statytos uosto krantinės. Jas perstatyti ir nukasti paliktus dugne grunto kalnus prašo krantinių naudotojas, to reikalauja jau baigiamos pamiršti valstybės kontrolierių tikrinimų išvados. Įvairios mokslinės ir techninės įstaigos ne kartą buvo nurodžiusios belgų statytų 7-9 krantinių trūkumus, siūlė broko taisymo variantus. Bet pastarųjų metų KVJUD investicijų programos neapėmė šių krantinių, todėl komerciškai patraukliausio tradicinių krovinių uosto galimybes iki šiol riboja tai, jog laivams sunkiau manevruoti dėl skirtingo krantinių gylio.

"Uosto direkcijos prašoma naujų krantinių parametrų - pagilinti iki maksimalaus 14 metrų gylio, kad būtų galima priimti "Panamax" klasės laivus. Dabar tokie laivai išplaukia nepilni, negalima pakrauti po 3-4 tūkst. tonų. Sausio pabaigoje turėsime ekspertų atsakymą dėl krantinių techninės būklės, nuo išvadų priklausys projektavimo sąlygos ir statybos kainos", - aiškino A.Kamarauskas.

"Šiemet galime kalbėti tik apie 7-osios krantinės projektavimą ir statybą. Ją gilinti būtina, nes prie kitų gilių kompanijos krantinių pastatyti specializuoti terminalai, ten krauti tradicinių krovinių neįmanoma. Parengti projektą truks pusę metų, todėl statybos terminus žinosime tik šių metų pabaigoje", - patvirtindamas, kad uosto naudotojo reikalavimai pagrįsti, kalbėjo S.Dobilinskas.

Beje, nesutarimai dėl šių krantinių įstūmė KVJUD ir Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją į kuriozišką situaciją - aiškinantis žemės nuomos mokesčio dydžius uosto gylį tenka nustatyti teisėjams, nes tokių ekspertų pajėgos Lietuvoje išseko.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"