TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Paskutinės blogų laikų statybos

2008 12 15 0:00
Valstybė, vėluodama atsiskaityti su verslininkais, šiemet pasirodė kaip nepatikima partnerė.
LŽ archyvo nuotrauka

Statybų rinkai įkliuvus į griežtų bankų paskolų ir tarpusavio skolų spąstus vieni statybų projektai užkonservuojami iki geresnių laikų, kitus iš paskutiniųjų gana sėkmingai bandoma užbaigti net ir pačiomis blogiausiomis sąlygomis.

Šiandien miestuose jau stūkso ne vienas neužbaigtas statybų objektas, liudijantis blogus nekilnojamojo turto (NT) ir statybų rinkos laikus. Kol į užkonservuotas statybų aikšteles įžengs statybininkai, pirmiausia turės pasikeisti bankų paskolų išdavimo politika. Šiuo metu bankai neduoda pinigų statyboms baigti, perpirkti projektų nėra už ką. Bankų kreditų būstui pirkti sąlygos - irgi pačios blogiausios.

Verslininkai, kurie tikėjosi, kad ėmęsi valstybės užsakytų statybos projektų turės patikimą partnerę, dabar taip pat jaučiasi įkliuvę į skolų karuselę. Lietuvos statybininkų asociacijos duomenimis, savivaldybės ir biudžetinės įstaigos statybininkams lapkričio 1 dieną buvo skolingos beveik 62 mln. litų. Ir per mėnesį, kaip teigė asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas, neatiduota nė viena skola, o skaičiai tik didėja.

Blogos partnerės neatsižada

A.Šeštakauskas mano, jog pavojaus, kad valstybės skolos nebus grąžintos, dar nėra, bet sumos kasdien didėja - ir tai faktas. "Tiek

valstybė, tiek statytojai jau yra išgyvenę įvairių periodų. Ir anksčiau per krizę valstybės skolos verslui būdavo didelės, tačiau geresniais laikais ji - patikimiausia užsakovė. Kiek biudžete numatydavo lėšų, tiek objektą ir finansuodavo. Dabar padėtis kitokia. Problemų atsiranda ir įgyvendinant Europos remiamus investicinius projektus, kai nėra iš ko pridėti valstybės lėšų dalies. Taip pat stoja finansavimas. Mums žadama, kad šiemet susidariusias skolas valstybė padengs kitų metų pradžioje. Tai negerai, bet dar nemirtina. Mirtina tai, kad valstybė, nors pati yra skolinga verslui, tuoj pat pradeda skaičiuoti baudas, jei tik nelaiku sumoki mokesčius. O tos baudos didėja kaip sniego gniūžtė", - pasakoja pašnekovas. A.Šeštakauskas teigia, jog valstybė, pati būdama skolinga verslui, neturėtų įmonėms skaičiuoti baudų už jų skolas.

"Situaciją galėtų gelbėti ir užskaitymų sistema. Pavyzdžiui, valstybė įmonei skolinga 10 mln. litų, o ši valstybei - 3 mln. litų, taigi būtų teisinga tą skolą užskaityti. Toks mechanizmas nėra paprastas, tačiau jam pradėjus veikti ne viena įmonė galėtų lengviau atsikvėpti", - aiškina jis. Pašnekovo nuomone, valstybė tiek su savo piliečiais, tiek su verslu turėtų elgtis korektiškai.

Statybų bendrovės "Hidrostatyba", kuriai valstybė už atliktus darbus jau skolinga per 10 mln. litų, generalinis direktorius Pranas Šidiškis LŽ atvirai sakė, kad vėluodama atsiskaityti valstybė šiemet pasirodė kaip nepatikima partnerė. "Yra sutartiniai įsipareigojimai ir juos reikėtų gerbti bei vykdyti", - įsitikinęs įmonės vadovas.

Paklaustas, kaip tokia patirtis atsilieps tolesniam bendradarbiavimui su valstybe įgyvendinant statybų projektus, P.Šidiškis pažymėjo, kad tikisi, jog situacija gerės, nes taip, kaip viskas vyksta dabar, ilgai trukti negalės. "Valstybė nemoka mums - mes nemokame tiekėjams. Taip ir driekiasi skolų grandinė per visą Lietuvą. Norisi nevėluoti. laiku baigti projektus, todėl naudojamos įmonės apyvartinės lėšos. Net sunku suvokti, kaip tai galėjo atsitikti. Vis dėlto užsakymai kruopščiu darbu padaryti, o į juos žiūrima pro pirštus", - stebisi verslininkas.

Pasak jo, įmonei jau yra tekę kreiptis teismus, kad atgautų į valstybinius projektus įdėtas savas lėšas. Jeigu ir šį kartą bus delsiama, reikės vėl imtis panašių žygių.

Reikalauja valdžios dėmesio

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros agentūros prezidentas Robertas Dargis sako, kad pagrindinė priežastis, kodėl vieni nekilnojamojo turto vystytojai stabdo ir užkonservuoja projektus, o kiti dar sugeba juos užbaigti, yra bankų politika - ji nepalanki nei vystytojams, nei pirkėjams.

"Akivaizdu, jog nekilnojamojo turto ir statybų sektorius, ir ne tik jis, atsidūrė aklavietėje, nes nebėra pagrindinio variklio, ekonomikos kraujo - pinigų. Vieni projektus jau sustabdė, kiti stabdo - tai realybė, į kurią būtina reaguoti ir ieškoti išeičių. Vilčių teikia nauja Vyriausybės programa. Joje numatoma skatinti būstų modernizavimą, daugiau dėmesio skirti viešiems ir privatiems projektams. Šiuo krizės laikotarpiu tai būtų vienas sprendimų, kaip sušvelninti įmonių padėtį, išlaikyti darbuotojus, mažinti nedarbą ir socialinę įtampą, "peržiemoti" krizę", - vardija R.Dargis.

Jo teigimu, nekilnojamojo turto sektorius sukuria daugiau nei 20 proc. BVP, moka solidžius mokesčius, kurie paskui paskirstomi ne kam kitam, o visuomenės poreikiams. "Dėl to mūsų ir kitų sektorių padėtis šiandien reikalauja valdžios dėmesio ir indėlio į NT bei statybų procesų atgaivinimą. Tokios bankinės sistemos, kokia ji buvo iki šiol, jau neturėsime. Reikia naujų garantijų, o valdžia turi prisiimti tam tikrą atsakomybę ir atlikti amortizatoriaus funkciją", - dėsto asociacijos prezidentas.

Vadovavosi ne blogiausiu scenarijumi

Šiuo metu senamiestyje devynių namų kvartalą "Stepono devintukas" statančios bendrovės vadovas Tomas Kutkauskas LŽ tikino, kad jokio vėlavimo nėra, naujakuriai naujame kvartale jau galės įsikurti vasaros pradžioje. "Be abejo, kai aplink vyksta tokie procesai, visi juos pajunta. Tačiau tai, kas darosi šiandien, buvo galima numatyti prieš kelis mėnesius ir tam ruoštis. Visapusiškai, vertinant savo galimybes, atsižvelgiant į rinkos pokyčius. Mes, kaip ir daugelis, koregavome rinkodarą, butų kainas, bet nesigriebėme desperatiškų mėginimų parduoti - kainų svyravimus irgi buvome numatę. Kiekvienas pirkėjas yra individualus, tad ir pokalbis, derybos su juo turi būti individualios. Manau, naudos davė gebėjimas prisitaikyti prie staigių pokyčių. O dėl pristabdymo ar konservavimo esu tokios nuomonės: mano galva, panašios mintys iškart daro įtaką ir darbams - juk jei nuolat galvosi apie blogiausią scenarijų, nė nepajusi, kaip pradėsi dirbti pagal jį", - įsitikęs T.Kutkauskas.

Pasak pašnekovo, pradėjus įgyvendinti projektą per metus buvo planuota parduoti apie 30 butų, o iš viso pastatyti - 120. "Visam kvartalui parduoti skirta apie 3-4 metus. Kol kas šie planai vykdomi - šiais metais parduota daugiau kaip 30 butų. To priežastys - pačių butų vertė. Dabar, kai situacija rinkoje tokia sudėtinga, potencialūs pirkėjai dar atidžiau įvertina ketinamą pirkti nekilnojamąjį turtą. "Stepono devintukas" - senamiestyje, ir tai, ko gero, didžiausias jo sėkmės garantas. Nekilnojamasis turtas miesto centre, o ypač senamiestyje, visada bus paklausus. Jo vertė pastaruoju metu irgi svyruoja, bet po metų kitų ji vėl tik didės. Tuo įsitikinę ir jau butus įsigiję klientai - tiek lietuviai, tiek užsieniečiai", - pasakoja T.Kutkauskas.

Nors žmonių galimybes pirkti butus labai riboja sugriežtėjusios paskolų sąlygos, pašnekovo nuomone, matyti ir kitų tendencijų. "Dalį pirkėjų praradome dėl bankų politikos ar dėl vis juodesnių ateities prognozių, tačiau dalį klientų dėl tų pačių priežasčių ir pritraukėme. Matome, kad yra žmonių, kurie butus perka iš pasiimtų indėlių", - pabrėžia pašnekovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"