TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Paskutinės lato išdaigos

2014 01 15 6:00
Ar pasitvirtins euro blizgesys? Latviams šiandien šis klausimas pats opiausias. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Latvijai prireikė dviejų savaičių, kad lato pakeitimas eurais liktų nuotykiu. Nacionalinę valiutą primins tik latų ir santimų kolekcijos. Lietuvos verslui patariama prie euro pradėti pratintis likus bent pusmečiui iki šios valiutos įvedimo.

Sausio 14-oji buvo paskutinė diena, kai Latvijoje už prekes ir paslaugas dar buvo galima mokėti latais. Iki birželio pabaigos juos nominalia verte (nerenkant komisinio mokesčio) į eurus dar bus galima keisti komerciniuose bankuose, o nuo antrojo pusmečio tokiomis pat sąlygomis – tik Latvijos banke.

Pradėjo apsiprasti

„Apskritai euras buvo įvestas be didelių problemų. Žmonės pradeda priprasti. Praėjusią savaitę eurais už prekes ir paslaugas mokėjo daugiau kaip 60 proc. gyventojų, atsiskaičiusių grynaisiais“, – LŽ pasakojo SEB banko Latvijos filialo socialinės ekonomikos ekspertas Edmundas Rudzytis.

Pasak jo, pirmosiomis sausio dienomis išsirikiuodavo eilučių prie bankomatų, tačiau mažesnių nominalų eurų žmonės eina į parduotuves, mat daugumoje bankomatų neišduodami smulkiausi 5 eurų banknotai. „SEB bankomatai nauji, todėl juose galima gauti ir 5 eurus, o kiti išduoda tik 10, 20 ir 50 nominalų eurų banknotus“, – sakė E.Rudzytis. Anot jo, taip yra dėl techninių priežasčių: 5 eurų banknotas yra mažesnių matmenų, todėl senesni bankomatai jo „neatpažįsta“. Ilgainiui ši problema turėtų būti išspręsta, nes praėjusių metų viduryje pradėti spausdinti jau naujo pavyzdžio šio nominalo banknotai. Panašių problemų kyla ir dėl 10 eurų, tačiau naujo pavyzdžio šio nominalo banknotus Europos centrinis bankas jau pristatė ir apyvartoje jie pasirodys rugsėjo 23 dieną.

E.Rudzytis: "Eurų poreikis mokėti grąžą buvo didesnis už mažų parduotuvių apyvartą."

Sunkiausia parduotuvėms

Pasak E.Rudzyčio, pirmosios dvi savaitės ypač sunkios buvo Latvijos prekybininkams. Prekybos tinkle „Narvesen“ skaičiuojama, kad pirmosiomis sausio dienomis atsiskaitymų grynaisiais dalis buvo padidėjusi maždaug 5 procentiniais punktais, o mokėjimai latais sudarė apie pusę jų.

Kasininkai užtrukdavo perskaičiuodami latus į eurus, o galų gale ir smulkių eurų bei eurocentų pritrūko, todėl parduotuvėse vis dažniau būdavo skelbiami prašymai už prekes mokėti be grąžos arba mokėjimo kortelėmis. „Parduotuvių savininkai buvo dar lapkritį kviečiami kreiptis į Latvijos banką, kad išduotų prašomą sumą eurais. Stipresni prekybos centrai taip ir padarė, o smulkesnės parduotuvės, ar stokodamos apyvartos lėšų, ar blogai apskaičiavusios būsimus poreikius, užsisakė jų per mažai, todėl jau pirmosiomis metų dienomis nemažai smulkių parduotuvių porai savaičių užsidarė, – LŽ pasakojo ekspertas ir darė išvadą: – Eurų poreikis mokant grąžą buvo didesnis už mažų parduotuvių apyvartą.“

E.Rudzytis pripažįsta, kad jau aptikta ir padirbtų euro banknotų. Latvijos bankas pranešė, kad dažniausiai aptinkama padirbtų didelių nominalų kupiūrų – nuo 50 eurų, tačiau tai nėra didelė problema, nes per metus visoje euro zonoje buvo aptikta apie 300 tūkst. padirbtų eurų, palyginti su apyvartoje cirkuliuojančiais milijardais. Apskritai euro banknotai yra laikomi gerai apsaugotais piniginiais ženklais. Kol kas Latvijoje padirbiniai pavojingesni tik tol, kol su naujuoju pinigu nespėta apsiprasti.

Pirmieji signalai

Pasigirsta ir signalų apie pradėjusias kilti kainas, o kai kurios prekės pabrango net iki 43 procentų. Bent taip rašo dienraštis „Neatkaryga“ ir pateikia pavyzdžių. Tarp labiausiai pabrangusių minimos ne tik laisvalaikio pramogos (bilietai į zooparką, žaidimų ar prekių automatų žetonai), bet ir, pavyzdžiui, vienkartinės šlepetės, be kurių neleidžiama ligoninėje lankyti gimdyvės. Balandį šis apavas kainavo 15 santimų, lapkritį – 30, o nuo šių metų sausio – 50 euro centų, arba 35 santimus.

Dienraštis praneša, kad 27 proc. pabrango kirpyklų paslaugos. Tačiau daugiausia pretenzijų gaunama dėl maisto produktų ir medikamentų brangimo. "Neatkaryga" atliko tyrimą lygindama praėjusių metų lapkričio, gruodžio ir šiemečio sausio kainas. Paaiškėjo, kad 19 proc. atvejų kainos nepakito, 34 proc. (daugiausia per išpardavimo akcijas) sumažėjo, o 47 proc. atvejų – pakilo.

„Yra žmonių, kurie mėgsta lyginti kainas su ankstesnėmis. Tačiau mūsų atliktas kainų monitoringas parodė, kad šiek tiek pabrango tik maždaug 5 proc. prekių ir paslaugų grupių“, – teigė E.Rudzytis. Pasak jo, Latvijoje keisti kainas sunkiau dėl to, kad latas buvo stambesnė valiuta už eurą. „Estijoje kainų pokytis buvo ryškesnis dėl gerokai pigesnės kronos, o Lietuva, jeigu taps euro zonos nare, matyt, šiuo požiūriu bus apie vidurį“, – prognozavo ekspertas.

Latvijos žiniasklaida atkreipia dėmesį, kad įvedus eurą daugiau lėšų valstybė skirs ir prekybos tinklų kontrolei – kiekvienas iš keturių kontrolierių, paskirtų stebėti „Rimi“ ir „Maximos“ prekybos tinklų kainodarą, kas mėnesį valstybei kainuos po 2401 eurą (neatskaičius mokesčių), įskaitant važiavimo ir kitas išlaidas.

Pasirengė iš anksto

Latvija yra valstybė, sutraukianti daugiausia lietuviškų investicijų, tačiau bent tie, su kuriais pavyko susisiekti LŽ, teigė problemų dėl euro įvedimo nepatyrę. Antai UAB „Armitana“ Latvijoje valdo keletą avalynės parduotuvių („Step Top“, "ZB Shoes", „Salamander“, GEOX, RENO, „Barona Centrs“). Bendrovės rinkodaros specialistė Ramunė Tumasonytė tvirtino, kad išvengti nesklandumų padėjo patirtis Estijos rinkoje. „Per dviejų savaičių pereinamąjį laikotarpį tik vienoje mūsų parduotuvėje buvo atsiskaityta latais, o dauguma klientų nuo pat Naujųjų atsiskaito arba eurais, arba mokėjimo kortelėmis“, – sakė ji. Nepastebėta, kad būtų pasikeitę ir pirkėjų įpročiai – pavyzdžiui, kad būtų daugiau perkama brangesnės arba pigesnės avalynės. Nebuvo ir apyvartos pokyčių.

„Įmonės investicijas pasirengti prekiauti nauja valiuta vertiname kaip minimalias – prireikė tik atnaujinti kainodarą ir jos komunikavimo priemones“, – teigė R.Tumasonytė. Lietuviško kapitalo „Armitanos“ grupei priklausanti bendrovė Latvijoje yra įregistruota kaip savarankiškas juridinis asmuo SIA „Armitana“.

Teks pritaikyti programas

Svarbiausias darbas verslui rengiantis pereiti prie euro – pritaikyti turimas buhalterinės apskaitos programas. Marius Urbonas, informacinių technologijų UAB „Rivilė“ generalinis direktorius, LŽ papasakojo, kad absoliuti įmonių dauguma tokias programas jau naudoja. Pritaikyti buhalterinės apskaitos programą eurui atsieis apie 5 proc. naudojamos programos kainos, o nauja tokia programa įvairaus dydžio įmonėms kainuoja nuo mažiau nei tūkstančio iki keliasdešimties tūkstančių litų.

„Turime 14 tūkst. klientų, visur suspėti nebus lengva, todėl patartume tuo pradėti rūpintis, išbandyti likus bent pusmečiui iki euro įvedimo – vis tiek bus kai kas neaišku, pasitaikys klaidelių, kurias reikėtų ištaisyti iš anksto. Konvertuojant visada būna paklaidų“, – sakė bendrovės vadovas.

Kai kurie „Rivilės“ klientai tuo jau pradėjo rūpintis. Pavyzdžiui, atnaujintą programą bando „Senukų“ prekybos tinklo valdytojai. UAB „Palink“, turinti prekybos tinklą ir Latvijoje, čia įdiegtas programas išbando jau ir Lietuvoje, išsako pastabų. „Mums tai patinka – geriau pradėti nuo kelių dešimčių klientų, o ne iškart nuo visų 14 tūkstančių“, – sako M.Urbonas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"