TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Paslaugos brangsta, prekių kainas žemyn tempia pingantys energijos ištekliai

2014 12 16 9:10
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Lietuvos statistikos departamentas nuo liepos mėnesio stebi 100 populiariausių vienarūšių vartojimo prekių ir paslaugų kainas. Per 4 mėnesius pastebėta aiški takoskyra tarp prekių ir paslaugų kainų judėjimo: pabrango 14 iš 15 paslaugų, atpigo 55 iš 85 prekių. Finansų ekspertų teigimu, vienkartinis paslaugų pabrangimas euro įvedimo periodu buvo užfiksuotos ir kitose euro zonos šalyse. Tačiau Lietuvos padėtis yra išskirtinė būtent dėl mažėjančių prekių kainų – šias tendencijas lemia pingantys energetiniai ištekliai.

„Lietuva eurą įsiveda palankiu metu. Tarptautinėse maisto ir energetinių žaliavų rinkose kainų vektoriai svyra žemyn, šias tendencijas importuoja mūsų maža atvira ekonomika. Kainoms kilti nėra daug paskatų ir šalies viduje“, – konstatavo DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.

Brango alus ir kava kavinėse, pigo degalai bei cukrus

Statistikos departamento duomenimis, per metus iki šių metų lapkričio vartojimo prekės vidutiniškai atpigo 0,3 proc., tuo tarpu paslaugos vidutiniškai brango 2 procentais.

Vien per keturis paskutinius mėnesius iš populiariausių paslaugų labiausiai brango bilietai į kino teatro vakarinius seansus – 7,2 proc., pilstomas šviesus alus kavinėse – 4,8 proc., vyrų modelinis kirpimas – 4,6 proc., danties plombavimas – 4,2 proc., automobilio plovimas – 3,3 proc., kavos puodelis kavinėje – 3,1 procento. Iš populiariausių prekių sąrašo labiausiai pigo benzinas – 6 proc., moteriškos pėdkelnės – 5,5 proc., dyzeliniai degalai – 5 proc., druska – 4 proc., cukrus – 3,7 procento.

Tačiau atskirų prekių ir paslaugų kainų šuoliai nelėmė drastiškų bendro vartotojų kainų indekso pokyčių. Bendras infliacijos lygis, nuosekliai mažėjantis nuo 2012 m. rudens, per metus nuo 2013 m. lapkričio mėn. iki 2014 m. lapkričio mėn. sudarė 0,2 procento.

Pasak finansų ekspertų, žemiausią per pastarąjį dešimtmetį infliacijos lygį didele dalimi nulėmė vartotojams palankūs reguliuojamų kainų – elektros, gamtinių dujų, šilumos energijos – pokyčiai. Valstybės ir savivaldybių institucijų reguliuojamos kainos per metus iki lapkričio vidutiniškai sumažėjo 1,7 procento.

Energijos ištekliai ir toliau nebrangs

„Reguliuojamosios kainos – t. y. energijos išteklių kainos – šiemet išties apčiuopiamai mažino infliacijos augimą. Jos daugiausia mažėjo dėl atpigusių importuojamų gamtinių dujų ir pasaulinių energijos kainų mažėjimo. Pavyzdžiui, vien dėl šilumos energijos kainos sumažėjimo metinė infliacija lapkritį buvo 0,2 proc. punkto mažesnė“, – pastebėjo SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.

Infliacijos augimą lėtina ir vartotojams palankūs nereguliuojamų energijos resursų – naftos produktų – pokyčiai. Statistikos departamento duomenimis, lapkritį, palyginti su spaliu, dyzeliniai degalai atpigo 3,7 proc., benzinas – 3,5 procento.

Finansų specialistų manymu, tikėtina, kad energijos resursų kainų veiksnys ir toliau nedidins bendro infliacijos tempo.

„Neseniai OPEC narių priimtas sprendimas artimiausioje ateityje nedidinti naftos kainų gali būti viena iš prielaidų, kad energijos išteklių kainos Lietuvoje nesikeis, o gal netgi toliau mažės“, – sakė Vytauto Didžiojo universiteto Finansų katedros vedėja prof. dr. Kristina Levišauskaitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"