TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Paslaugų centrai Lietuvoje neplanuoja sustoti

2014 03 29 6:00
Ketverius veiklos metus "Barclays" technologijų centras kasdien augo vienu darbuotoju. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje veikia apie pusšimtis paslaugų centrų ir kiekvienas jų įdarbina per 30 kartų daugiau darbuotojų nei vidutinė šalies įmonė. Nors kalbama apie laukiantį IT specialistų trūkumą Lietuvoje, paslaugų centrai žada toliau plėstis. Prabylama ir apie planus į šalį pritraukti tyrimų centrų.

„Barclays“ technologijų centras Lietuvoje (BTCL) per pirmuosius ketverius veiklos metus iš viso įdarbino 1265 žmones. „Istoriškai mes ketverius metus augome vienu darbuotoju per dieną. Kol kas nematau jokių priežasčių, kodėl turėtume keisti savo kryptį“, - sakė centro vadovas Giedrius Dzekunskas.

Vien 2013 metais BTCL sukūrė 486 naujas darbo vietas. O šių metų kovo mėnesį pradėjo veikti ir naujas BTCL padalinys – žmogiškųjų išteklių centras, kurio veikla apima centralizuotą „Barclays“ darbuotojų mokymų koordinavimą, duomenų tvarkymą bei administravimą. Jame šiuo metu jau dirba 62 darbuotojai, jų skaičius turėtų augti.

„Mūsų artimiausi planai – tęsti kovo mėnesį pradėtas teikti mokymų administravimo paslaugas „Barclays“ darbuotojams ir toliau plėsti paslaugų katalogą – tiek paslaugų pobūdžio, tiek geografiniu atžvilgiu“, – teigė Mariano Andrade Gonzalezas, „Barclays“ žmogiškųjų išteklių valdymo centro vadovas.

G.Dzekunskas patikino, kad sprendimas steigti „Barclays“ technologijų centrą Lietuvoje viršijo lūkesčius. Anot jo, gerus rezultatus pirmiausia lėmė labai aukšta specialistų kvalifikacija ir profesionalumas. „IT centro sėkmė, augimas ir užsitarnauta gera reputacija parodė, kad „Barclays“ investicija Lietuvoje buvo puikus sprendimas“, – sakė jis.

Padėjo pritraukti investuotojų

„Investuok Lietuvoje“ l. e. p. generalinis direktorius Arvydas Arnašius neslėpė, kad Lietuva „Barclays“ atėjimą panaudojo kaip gerą pavyzdį kitiems investuotojams pritraukti. Esą šios kompanijos investicijos sukėlė vadinamąjį sniego gniūžtės efektą – pamatę Lietuvos potencialą, šalimi ėmė domėtis ir kiti investuotojai. Daugiausia dėmesio ji sulaukia iš Jungtinės Karalystės, JAV ir Skandinavijos šalių.

A.Arnašiaus teigimu, šiuo metu Lietuvoje veikia apie 50 paslaugų centrų, kurie įdarbina apie 10,5 tūkst. darbuotojų, ir šių centrų plėtra gana sparti. Vienas paslaugų centras įdarbina vidutiniškai 200 darbuotojų, kai vidutinė Lietuvos įmonė – vos apie 6. Skaičiuojama, kad apie 200 darbuotojų, suburtų paslaugų centre, per metus iš viso sumoka apie 5 mln. litų mokesčių.

“Investuok Lietuvoje” skelbia, kad pastaraisiais metais Šiaurės Europos regione Lietuva tapo žinoma kaip bankininkystės sektoriaus aptarnavimo paslaugų „karštasis taškas“. Per kelerius metus didžiųjų bankų susidomėjimas Lietuva smarkiai išaugo ir trys didieji Skandinavijos bankai - „Danske" bankas, SEB bankas ir „Swedbank“ - įkūrė čia savo pagalbinių operacijų padalinius.

Pernai šie centrai plėtėsi, o kai kurie jų jau paskelbė ir apie tolesnę plėtrą. SEB paslaugų teikimo centras pernai iki metų pabaigos žadėjo įdarbinti iš viso 450 darbuotojų, o „Swedbank“ Kompetencijų centras planavo sukurti iki 100 naujų darbo vietų.

Tuo metu „Danske Bank“ grupės finansinių paslaugų centras jau paskelbė planus šiemet sukurti 300 naujų darbo vietų. Žadama, kad iki metų pabaigos šiame centre iš viso dirbs 600 finansinių operacijų specialistų.

A.Arnašius pažymėjo, kad Lietuvos specialistai kompanijoms pristatomi ne kaip pigi darbo jėga, bet kaip aukštos kvalifikacijos darbuotojai. Pasitelkiant specialistų kompetenciją, į Lietuvą bandoma pritraukti ir užsienio kompanijų tyrimų centrus. Jie sukurtų darbo vietų daktaro laipsnį įgijusiems bei solidžios patirties turintiems žmonėms. „Dabar didelės kompanijos į užsienį perkelia ir tyrimų centrus, žvalgosi į Vidurio Rytų Europą. Mes šias kompanijas taip pat bandome pritraukti į Lietuvą. Aukšta kvalifikacija yra vienas svarbiausių Lietuvos identiteto aspektų, kuris padės mums pritraukti investicijų“, - įsitikinęs jis.

Neišnaudoja potencialo

„Galime įvertinti save, palygindami su kitomis šalimis konkurentėmis, pavyzdžiui, Lenkija, Čekija, Slovakija ir kitomis Vidurio Rytų Europos šalimis. Šių metų pradžioje Vilnius buvo pripažintas kaip geriausias miestas steigti paslaugų centrus. Tai tikrai labai svarbus apdovanojimas. Tačiau Lietuva yra labai neišnaudota rinka“, - pripažino A.Arnašius.

Jis pažymėjo, kad Lietuvoje 10-iai tūkst. gyventojų paslaugų centruose sukuriamos apie 43 darbo vietos, o Lenkijos miestuose Vroclave, Krokuvoje ir Varšuvoje - apie 80-90. Kaune ir Klaipėdoje situacija dar prastesnė: ten 10-iai tūkst. gyventojų sukuriamos atitinkamai 8 ir 5 darbo vietos.

G.Dzekunskas kaip neišnaudoto potencialo pavyzdį pateikė Lenkijos miestą Poznanę, kuris savo struktūra ir žmonių skaičiumi labai primena Vilnių, tačiau jame įsikūrusiuose paslaugų centruose šiuo metu dirba 2 kartus daugiau žmonių. „Jeigu toks skaičius įmanomas Lenkijoje, tai turi būti įmanomas ir Lietuvoje. Manau, kad IT srityje dirbančių žmonių skaičių galima išplėsti net daugiau nei 2 kartus. Tačiau turime suprasti, kad įmonės turi elgtis atsakingai ir investuoti daug pinigų bei pastangų į šių specialistų auginimą tiek viduje, tiek išorėje, dirbdamos su universitetais“, - įsitikinęs jis.

Nesibaimina specialistų stygiaus

Nors Lietuva pripažįstama kaip patraukli šalis paslaugų centrams, o darbuotojai giriami turintys aukštą kvalifikaciją, ateityje prognozuojamas stiprus IT specialistų trūkumas. IT įmones vienijanti asociacija „Infobalt“ prognozuoja, kad 2014-2016 metais informacinių ir ryšių technologijų (IRT) darbuotojų paklausa Lietuvoje penkis kartus viršys pasiūlą. Skaičiuojama, kad jų poreikis sieks 17,5 tūkst. specialistų. Tuo metu šalies aukštųjų mokyklų suformuota pasiūla - vos 3,2 tūkst. IRT darbuotojų.

„Barclays“ atstovai niūrias prognozes teigė žiną, tačiau pažymėjo, kad situaciją turėtų taisyti ir pats verslas. Pavyzdžiui, „Barclays“, kaip teigė G.Dzekunskas, per dvejus metus aplankė apie 200 mokyklų. Jose moksleivius supažindino su IT specialybe, taip pat organizavo e. pamokas, kurių klausėsi daugiau nei 7400 moksleivių. Bendradarbiaudama su universitetais, kompanija įkūrė dvi laboratorijas, kuriose studentai gali įgyti praktinių įgūdžių, pavyzdžiui, išmokti programuoti mobiliąsias programėles „Apple“ įrenginiams arba tapti tinklų profesionalais. Turėdami ne tik praktinių, bet ir teorinių žinių, studentai esą tampa įmonėms naudingais darbuotojais.

„Esu įsitikinęs, kad turime dar daug neišnaudoto potencialo, kurį gali ir turi skatinti ne tik valstybė, bet ir pačios verslo įmonės“, – pabrėžė G.Dzekunskas. Anot jo, apie neišnaudotą potencialą byloja ir skaičiai: Lietuvoje IT ir telekomunikacijų verslas sukuria apie 3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, Indijoje – apie 7,6 procento.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"