TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Paštas išsiveržia iš užburto rato

2010 02 13 0:00
A.Urbonas įsitikinęs, kad valstybės valdomas Lietuvos paštas gali dirbti pelningai ir būti konkurencingas.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Šiuo metu valstybės valdomoje bendrovėje Lietuvos paštas pats darbymetis. Kiek daugiau nei šimtą dienų pašto vairą tvirtai rankose laikantis naujasis vadovas Andrius Urbonas duodamas interviu "Lietuvos žinioms" pažadėjo, kad šią vasarą pernai nuostolių nustekentas valstybinis paštas pradės atsitiesi, o 2011-aisiais jau dirbs pelningai.

Aiškėja, kad Europos Parlamento sprendimas nuo kitų metų iki 2013-ųjų liberalizuoti pašto sektorių nereiškia, kad Lietuvos valstybės valdoma bendrovė Lietuvos paštas bus privatizuota. To siekė ankstesni vadovai, kurie atkakliai blogino pašto paslaugų kokybę, išpardavinėjo turtą, kaupė nuostolius ir galiausiai pasiūlė šią svarbią šaliai logistikos sistemą parduoti už simbolinį 1 litą. Atskirais atvejais jau kreiptasi į prokurorus, siekiant išsiaiškinti, kiek atliekant tokius veiksmus buvo garantuotas viešasis interesas. Tačiau drąsios permainos viduje, stipri vadyba, aktyvus pašto paslaugų pardavimas rodo naują valstybinio pašto kryptį.

Paštininkai turės darbo

- Dirbti pelningai ir tapti modernia šiuolaikiška logistikos įmone - tokius uždavinius gavote atėjęs vadovauti Lietuvos paštui, iki liepos 1 dienos įsipareigojote įgyvendinti esminius pokyčius. Kokie jie?

- Per pusę metų organizacija stipriai palengvės. Administracinį aparatą planuojame sumažinti maždaug 35 procentais. Liks mažiau vadovaujančių, bet bus daugiau dirbančių žmonių. Pavyzdžiui, administracijoje iš buvusių 24 vadovų paliksime tik 6, iš buvusių 137 vidurinės grandies vadovų paliksime tik 37. Visiškai neliesime laiškininkų, kurie yra svarbi organizacijos grandis, skaičiaus. Mūsų tikslas, kad laiškanešiams netrūktų darbo, netgi planuojame iki 10 proc. pakelti jų atlyginimus. Su trukdančiaisiais vykdyti reformas bus atsisveikinta.

- Kaip permainų naudą pajus klientai?

- Visų pirma bandoma keisti pašto darbuotojų požiūrį į darbą. Siekiama, kad kiekvienas darbuotojas žinotų, kokią pridėtinę vertę jis sukuria ir kokią naudą gauna pats. Su klientais ieškosime kompromisų, ne tik pažadėsime, bet ir padarysime, o pardavimus vykdysime ne tik pašto skyriuose, bet ir klientų biuruose. Atsakymas "ne" organizacijoje turės išnykti, nes pagrindinis mūsų darbdavys yra klientas, o ne valstybės dotacijos.

Pajamos turi padengti sąnaudas

- Kaip keisis pašto veikla?

- Stengiamės aktyvinti esamas pašto veiklas, ieškome paslaugų, kurios reikalingos rinkai. Šiandien iš teikiamų paslaugų pelningų yra vos 10 procentų. Todėl stipriname savo veiksmus logistikos, pasiuntinių srityje, taip pat daug investuojame į elektronines paslaugas. Viena pelningiausių pašto paslaugų - finansinis tarpininkavimas, iš kurio gauname apie 30 proc. pajamų. Greitieji kreditai, perlaidos, pensijų išnešiojimai, įmokų, mokesčių mokėjimai - stipri sritis, kurioje matome ateitį. Tokią ateitį mato ir visi pasaulio paštai. Elektroninių paslaugų teikimas - taip pat pašto ateitis. Atnaujindami veiklas ir diegdami naujoves planuojame pasinaudoti ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, kuria anksčiau nebuvo naudojamasi. Jeigu norime tapti verslo organizacija, turime skaičiuoti pinigus ir surasti vietas, kuriose galime uždirbti daugiau.

- Kaip spręsite didelių sąnaudų problemas?

- Visų pirma pertvarkysime organizacinę struktūrą, centralizuosime funkcijas. Vietoje buvusių filialų, kurie dažnai dubliuodavo centrinės būstinės funkcijas, atsiras regioniniai pašto centrai. Turime būti ten, kur yra klientų srautas, t. y. šalia didelių prekybos vietų.

Ieškome būdų, kaip išsaugoti pašto skyrius kaimo vietovėse. Tai galėtų būti padaryta praplėtus pašto teikiamų paslaugų sąrašą arba suradus sinergiją su kitomis institucijomis.

- Kiek jau spėjote sutaupyti?

- Vien sausio mėnesį mūsų rezultatas yra daugiau nei įspūdingas, turime 4 mln. litų metinio efekto. Tai pavyko pasiekti paprasčiausiai persiderėjus su partneriais ir tiekėjais dėl paslaugų įkainių. Tai padarėme peržiūrėję sutartis su informacinių technologijų priežiūros, saugos, valymo ir transporto paslaugas teikiančiomis bendrovėmis, kurių paprašėme rinkos kainas atitinkančių įkainių.

Pokyčiai laukia visos rinkos

- Pašto reforma Lietuvoje susijusi su pašto rinkos liberalizavimu visoje Europoje. Ar užteks tik reformuoti valstybės valdomą Lietuvos paštą?

- Faktas, kad reikia tobulinti pašto veiklą reglamentuojantį įstatymą. Pašto įstatymas nėra tik Lietuvos paštui reikalingas įstatymas, jis yra visos šalies pašto rinkos įstatymas. Jeigu jo laikosi ne visi rinkos dalyviai ir jį pažeidinėja, tai reikia imtis visos rinkos reguliavimo. Tam reikalingos drausminančios priemonės, todėl žadama taikyti baudas. Bendrovė Lietuvos paštas liberalios rinkos nebijo; iki šios dienos ji dar nėra tam pasiruošusi, bet intensyviai tą daro.

- Jūsų nuomone, į liberalią rinką Lietuvos paštas gali įeiti būdamas valstybinis, ar tik privatus?

- Jokio skirtumo nėra. Turime puikių pavyzdžių Europoje, kur per 20 pašto centrų priklauso valstybei ir puikiai funkcionuoja. Žinoma, pašto privatizacija būtų akcininkų sprendimas, bet tokios galimybės šiandien nematau.

- Kokia pašto ateitis liberalioje rinkoje?

- Žiūrint į rinkos liberalizavimo ateitį, pašto infrastruktūra yra tokia pati, kaip geležinkelių. Norint važiuot bėgiais, už juos reikia susimokėti. Neatmetu galimybės, kad galbūt pajudėsime šiuo keliu, iškeldami infrastruktūrą į viešumą.

Pirmiausia paštas kaip operatorius turi užtikrinti universaliųjų paslaugų teikimą. Tą ką mes galime padaryti patys, tą ir pasidarysime. Ypač siuntinių ir pasiuntinių sektoriuje, kur šiandien turime 10 proc. rinkos, tačiau esame pajėgūs ją didinti.

- Vadinasi, laikraščius skaitytojai gaus laiku?

- Mūsų tikslas - klientams laikraščius pristatyti ruošiant pirmą kavos puodelį. Aktyviai bendraujame su žiniasklaidos, kurie turi savo logistikos struktūras, ir kitų bendrovių, gabenančių periodiką, atstovais siūlydami savo paslaugas. Korespondencijos pristatymas turi nevėluoti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"