TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pastatų A energinė klasė išgąsdino per anksti

2016 02 01 6:00
Statybininkai dar turi laiko palaukti. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pernai Aplinkos ministerijai paskelbus apie įsigaliosiantį reikalavimą nuo 2016 metų statyti tik ne mažesnės kaip A energinės klasės pastatus, nekilnojamojo turto statybos užsakovai puolė iki 2015 metų pabaigos gauti statybos leidimus. Bet reikalavimą atidėjus beveik metams, rinka aprimo.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos duomenimis, paskutinį praėjusių metų ketvirtį Lietuvos savivaldybės išdavė 1881 leidimą (vidutiniškai po 630 per mėnesį) statyti 1–2 butų namus ir 45 leidimus (po 15 per mėnesį) – statyti daugiabučius. Per šių metų sausį buvo išduoti 229 leidimai 1–2 butų namams ir tik 2 leidimai daugiabučiams.

Skubėti iki Naujųjų buvo dėl ko. Mat leidimas statyti galioja 10 metų, o griežtas A energinės klasės reikalavimas turėjo įsigalioti statyboms, kurių leidimai gaunami nuo 2016 metų sausio. Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius LŽ teigė, kad pastatyti A energinės klasės pastatą kainuoja 5–10 proc. pigiau, negu žemesnės B klasės namą. Tad užsakovai skubėjo į pigesnį „nuvažiuojantį traukinį“ – gauti leidimus pigesnei statybai.

Mindaugas Statulevičius: „Latviją lenkiame geru žingsniu, o iki estų dar šiek tiek trūksta. Jie seka suomių pavyzdžiu.“LŽ archyvo nuotrauka

Skubiai persigalvojo

Leidimų gavimo sujudimas aprimo, kai Aplinkos ministerija gruodžio 11 dieną paskelbė raminančią žinią: „Atsižvelgdamas į situaciją rinkoje ir gyventojų interesus, aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pakeitė statybos techninius reglamentus „Pastatų energetinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ ir „Pastatų energinio naudingumo projektavimas“ pakeitimai. Jais patikslintas reikalavimo A energinio naudingumo klasės pastatams įsigaliojimo laikas ir sąlygos.“

Aplinkos ministras gruodį komentavo: „Pasiekėme, kad Europos Sąjungos reikalavimams sparčiai didinti pastatų energinį efektyvumą būtų suteiktas pereinamasis laikotarpis. Aplinkos ministerijos pastangomis prievolė pasiekti A klasę naujai statomuose pastatuose nukelta iki 2016 metų lapkričio, nors turėjo įsigalioti jau po kelių savaičių. Kiekvienos šalies situacija yra skirtinga, todėl įgyvendinant ES reikalavimus būtina kiekvienu atveju atsižvelgti į gyventojų interesus ir juos ginti.“

Aplinkos ministrui pakeitus statybos techninius reglamentus, numatyta, kad A klasės energinio naudingumo reikalavimas bus taikomas statomiems naujiems pastatams, kuriems prašymas išduoti leidimą statyti naują statinį ar rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą statinio projektui pateiktas po 2016 metų lapkričio 1 dienos.

To užteko, kad statybos užsakovai nurimtų – statybos leidimų gavimo banga iškart atslūgo.

Nudžiugo ne visi

Ministerijos paskelbta naujiena buvo maloni nekilnojamojo turto užsakovams ir projektuotojams, tačiau nenudžiugino pirmaujančių statybos bendrovių. „Statybininkai šiandien gali pastatyti ir pačios aukščiausios klasės namą – mums svarbiausia yra projekto kokybė. Problemų kyla tada, kai projekte numatytos ne visos statybos detalės, tačiau projektuose dar aptinkama daugybė klaidų, neatitikimų“, – LŽ teigė Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.

Dalius Gedvilas: „Statybininkai šiandien gali pastatyti ir pačios aukščiausios klasės namą – mums svarbiausia yra projekto kokybė.“LŽ archyvo nuotrauka

M. Statulevičius pripažįsta, kad šalies pirmaujančios statybos bendrovės A ir aukštesnių energinių klasių namus pradėjo statyti prieš 3–4 metus, todėl iš tiesų dauguma yra pasirengusios vykdyti reikalavimus, kurie buvo numatyti taikyti nuo šių metų pradžios.

Jis svarstė, kad nors apie būsimus reikalavimams jau buvo žinoma prieš 3–4 metus, jiems dar nėra pritaikyti statybos įstatymai, su reikalavimais pakankamai nesupažindinti projektuotojai. Pereinamasis laikotarpis, jo nuomone, pravers šioms spragoms pašalinti.

„Mūsų politikai gal ir persistengė skubindami įsipareigojimus. Prie aukštesnių energinių klasių einame šuoliais, nors galėtume elgtis, pavyzdžiui, kaip lenkai, kurie prie aukštesnių reikalavimų eina laipsniškai“, – nekilnojamojo turto plėtotojų atstovas.

Pasak jo, Lietuva Baltijos valstybių kontekste atrodo ganėtinai stipri: „Latviją lenkiame geru žingsniu, o iki estų dar šiek tiek trūksta. Šie seka suomių pavyzdžiu, o Suomija statybos kokybės požiūriu Europoje yra pirmaujanti valstybė.“

Kita vertus, anot jo, Lietuvoje ir statoma gerokai daugiau, negu Latvijoje ar Estijoje. Vis dėlto D. Gedvilas baiminasi, kad atidėliojant svarbius sprendimus, mažiau užsakymų gauna statybos bendrovės. „Taip ir paskutiniai profesionalūs statybininkai išsilakstys“, – perspėja Statybininkų asociacijos lyderis ir primena, kad dėl biurokratinių kliūčių nuo šių metų pradžios neįsigaliojo ir reikalavimas įvesti skaitmeninės statybos reikalavimą, kaip buvo planuota. „Nesame visiški atsilikėliai, bet norėdami būti konkurencingi turėtume visada žengti bent puse žpingsnio priekyje“, – sako D. Gedvilas.

Užregistruota naujų gyvenamųjų namų statybą leidžiančių dokumentų

MėnuoVieno butoDviejų butųDaugiabučiai
2015 m. spalis4335411
2015 m. lapkritis69912219
2015 m. gruodis5997415
2016 m. sausis198312

Šaltinis: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"