TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pašto rinkoje bręsta konkurencija

2006 10 25 0:00

Europos Komisija siūlo į pašto rinką įsileisti privačias bendroves. Tačiau Seimo ir Susisiekimo ministerijos nuomonė dėl "Lietuvos pašto" ateities nesutampa.

Šiuo metu Lietuvoje mažiau nei 50 gramų sveriančių laiškų pristatymo rinkoje vyrauja monopolis, nes valstybinis "Lietuvos paštas" tokius laiškus siunčia tik už lito mokestį, o kitoms bendrovėms privalu imti iš klientų 3 litus.

Tačiau tai gali greitai baigtis - Europos Komisija jau inicijavo pašto rinkos liberalizavimo planą, mat pavyzdžiai Europoje rodo, kad privatizavus valstybės valdomą paštą padidėja sektoriaus pelningumas. ES vidaus rinkos komisaras Charlie's McCreevy iki 2009 metų siekia panaikinti monopolijas mažiau nei 50 gramų sveriančių laiškų pristatymo rinkoje ir taip atverti ES rinką konkurencijai.

Nuomonės susikirto

Vyriausybė šiuo metu svarsto galimą "Lietuvos pašto" privatizavimo modelį, bet bendro sutarimo su Seimu dar neranda.

2006-ųjų pradžioje buvo pakeistas šios valstybinės įmonės statusas - ji tapo akcine bendrove, kurios 100 proc. akcijų priklauso valstybei. Tai buvo pirmas žingsnis rengiantis privatizuoti "Lietuvos paštą".

Kad valstybė galėtų parduoti daugiau kaip 49 proc. jai priklausančių akcijų, reikia, jog įmonė nebūtų įtraukta į strategiškai svarbių objektų sąrašą. Tačiau Susisiekimo ministerijos parengtą įstatymo pakeitimo projektą, kuriame siūloma "Lietuvos paštą" išbraukti iš strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybės įmonių sąrašo, Seimas atmetė.

Susisiekimo ministerijos sekretorius Valdemaras Šalauskas įsitikinęs, jog valstybė privalo turėti saugiklius, kad pašto paslaugos būtų teikiamos visoje Lietuvos teritorijoje. "Kitą mėnesį pristatysime Vyriausybei naują projekto variantą, tačiau ir jame ministerijos pozicija - didesnę dalį akcijų palikti valstybei. Turime užtikrinti, kad visi Lietuvos gyventojai galėtų naudotis pašto paslaugomis", - aiškina Šalauskas.

"Lietuvos pašto" generalinis direktorius Jonas Šalavėjus teigia, jog Europoje esama pavyzdžių, kai privatizuojant valstybės paštą pasirašomas susitarimas, kad valstybė iš biudžeto finansuotų komerciškai nuostolingų pašto paslaugų veiklą. Toks modelis veikia Švedijoje.

Svarstytų, ar pirkti

ES praktika rodo, jog 1997 ir 2002 metais liberalizavus daugiau kaip 50 gramų sveriančių laiškų pristatymo rinką pastebimai padidėjo šio sektoriaus veiksmingumas ir pelningumas. Tačiau Mindaugas Utkevičius, siuntų įmonės "DHL Lietuva" generalinis direktorius, sako, kad Lietuvoje kai kurios pašto sritys yra visiškai nepelningos. Anot jo, kaimuose būtų net nuostolinga išlaikyti tokį padalinį, net ten žmonės siunčia mažai laiškų.

"Manyčiau, pats paštas kaip subjektas yra įdomus. "Deutsche Post World Net" grupė (Vokietijos paštas - aut.) yra DHL savininkė. Man regis, teoriškai ją galėtų dominti "Lietuvos pašto" įsigijimas, tačiau tai priklausytų nuo pirkimo sąlygų ir reikalavimų", - svarsto Utkevičius. Pasak jo, Vokietijos paštas, kaip ir kitose ES šalyse veikiantys valstybės paštai, dirbo nuostolingai, kol nebuvo privatizuotas.

"Lietuvos pašto" apyvarta šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 11,1 proc., iki 86,75 mln. litų, tačiau įmonės nuostoliai siekė beveik 3 mln. litų.

Britai žingsnį žengė

Šių metų pradžioje baigėsi beveik 350 metų trukęs Didžiosios Britanijos karališkosios pašto tarnybos "Royal Mail" monopolis šalies laiškų pristatymo rinkoje.

Nacionalinė pašto paslaugų priežiūros institucija "Postcomm" suteikė ilgalaikes licencijas 13 operatorių, tarp jų "DHL Global Mail" ir TNT, kurie jau gali konkuruoti su valstybės valdoma "Royal Mail".

Pasak ekspertų, Didžiosios Britanijos sprendimas atsisakyti monopolijos pašto sektoriuje turėtų būti naudingiausias įmonėms - šios galės rinktis pigesnes paslaugas siūlantį arba lankstesnį paslaugų tiekėją. Pasak "Postcomm", monopolijos atsisakymas turėtų pagerinti paslaugų kokybę ir eiliniams vartotojams.

Ribota konkurencija Didžiosios Britanijos pašto rinkoje skatinama jau nuo 2003 metų, kai "Postcomm" leido konkuruojančioms bendrovėms siūlyti pašto paslaugas klientams, vienu kartu išsiunčiantiems 4 tūkst. ar daugiau laiškų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"