TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pašto siuntose aptinkamos neleistinos prekės

2014 08 16 6:00
Visi aptikti garsių gamintojų prekių padirbiniai konfiskuojami ir sunaikinami. Muitinės departamento nuotraukos

Dėl gyventojų nežinojimo, o kai kada ir dėl nesąžiningumo muitininkai bei kinologai į Lietuvą atsiųstose pašto siuntose ir siuntiniuose kone kasdien aptinka draudžiamų siųsti didesnės nei deklaruojama vertės prekių.

„Problemų nekiltų, jei siuntėjai ir gavėjai prieš siųsdami arba užsakydami siųsti prekes į Lietuvą pasidomėtų, kas leidžiama siųsti paštu ir kas papildomai apmokestinama. Visa informacija apie tai yra Muitinės departamento ir Lietuvos pašto interneto tinklalapiuose“, – LŽ kalbėjo Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus pašto posto viršininkas Vytautas Dailyda.

Tikrina pasirinktinai

Pasak V. Dailydos, draudžiamų arba ribojamų siųsti prekių grupių nėra daug: sprogmenys, degūs skysčiai, narkotinės ir psichotropinės medžiagos, padirbiniai, kai kurie vaistai ir maisto papildai, alkoholiniai gėrimai, arbata, kava ir pan. Tačiau žinotina, kad net ir leidžiamų nemokamai siųsti prekių kiekis neretai yra ribojamas.

„Siuntas, atkeliavusias iš Europos Sąjungos valstybių, tikriname retai – tik tada, kai įtartinų siuntų aptinka kinologai. Be to, yra kelios rizikingesnės valstybės, iš kurių dažniau bandoma paštu atsiųsti narkotinių medžiagų, padirbtų drabužių ir avalynės su garsių gamintojų prekių ženklais. Įtarimams pasitvirtinus, tokios prekės konfiskuojamos ir sunaikinamos“, – pasakojo pašto posto viršininkas.

Kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Olandijoje, yra legalizuoti silpnieji narkotikai, kitur – uostomasis tabakas (Vokietija), tačiau į Lietuvą jų siųsti negalima, nes šias medžiagas draudžia vartoti mūsų įstatymai. Kita vertus, mažai tikėtina, kad tokias prekes siųsti į užsienį leidžia ir minėtos valstybės, nes šią sritį papildomai reglamentuoja Tarptautinė pašto konvencija, kurią yra pasirašiusios visos ES priklausančios valstybės.

Dažniau, anot V. Dailydos, tenka tikrinti siuntinius ir siuntas iš trečiųjų šalių, bet ir jos tikrinamos pasirinktinai. Siuntoms iš trečiųjų šalių yra numatyta ir daugiau apribojimų.

Visas į Lietuvą atkeliavusias siuntas "patikrina" specialiai mokytas šuo.

Būna ir apgaulių

Matyt, kai ką nustebintų vadinamųjų biržos prekių siuntimo ribojimas. Pavyzdžiui, kavos iš trečiųjų šalių galima atsiųsti iki 500 gramų, o arbatos – tik iki 100 gramų. Vaistų, sufasuotų į pirminę pakuotę (dėžutę, kurioje gali būti, pavyzdžiui, 5 lapeliai po 10 tablečių), galima atsisiųsti iki 5, o maisto papildų – iki 10 pakuočių, jos gali sverti ne daugiau kaip 20 kilogramų. Maža to, ir vaistai, ir maisto papildai privalo būti Europos Sąjungoje sertifikuotų medžiagų sąrašuose.

Pasak V. Dailydos, neturėtų stebinti, kad paštu draudžiama siųsti narkotikus ar sprogmenis, o, pavyzdžiui, nemokamas cigarečių siuntimas iš trečiųjų, t. y. iš Europos Sąjungai nepriklausančių, valstybių yra apribotas iki 50 vienetų cigarečių (2,5 standartinio pakelio).

Žmonės, iš trečiųjų šalių siunčiantys prekes į Lietuvą, kartais siekia išbandyti Lietuvos muitininkų budrumą. Pavyzdžiui, iš Singapūro yra bandyta siųsti prekes į Lietuvą per Švediją ir įrodinėti, jog tai siuntinys iš ES valstybės. Kone kasdien, anot Vilniaus posto viršininko, aptinkama siuntų su padirbtomis prekėmis, pažymėtomis „Adidas“, „Nike“ ir kitais garsių gamintojų ženklais. „Juk negali drabužis ar avalynė su „Adidas“ ženklu kainuoti 10–20 litų“, – sakė V. Dailyda.

Mokesčiai už vertę

Muitininkai patikrina ne tik Lietuvos pašto priimamų siuntų turinį, bet ir vertę. O kai kuriais atvejais ir mokestį nustato. Pavyzdžiui, siuntos ar siuntinio gavėjas neprivalės mokėti jokių mokesčių, jei gautos prekės kainuos iki 75 litų. Tai žinotina pirmiausia gavėjams, prekes užsisakantiems trečiosiose šalyse veikiančiose internetinėse parduotuvėse, arba turistams, dalį pirkinių sumaniusiems parsisiųsti į namus, – kilus įtarimų, reikės muitinei pateikti pirkimo čekį arba bankinio pavedimo kopiją.

Atsiųstos dovanos vertė negali viršyti 160 litų. Už pirkinį, kainuojantį 76 litus, arba dovaną, įvertintą 161 litu, siuntos gavėjas privalės sumokėti pridėtinės vertės mokestį, apskaičiuotą nuo visos vertės, pavyzdžiui, visų 76 arba 161 ar daugiau litų. Dovana yra laikomas siuntinys, kurį iš užsienio savo namų adresu atsiunčia prekės pirkėjas arba kitas privatus asmuo. „Muitinės apskaičiuotą mokestį siuntos gavėjas turės sumokėti pašte atsiimdamas atsiųstą prekę arba dovaną, be to, tai jam kainuos papildomai 30 litų pašto paslauga“, – perspėjo V. Dailyda.

Muitinė pagal prekių svorį, vertę ir nomenklatūrą nustato ir muito mokestį. Kai siuntinio iš trečiosios šalies vertė yra nuo 510 iki 3500 litų, apskaičiuojamas 2,5 proc. dydžio bendrasis muitas, o vertei viršijus 3500 litų, yra pildomas ir vadinamasis bendrasis administracinis dokumentas (BAT), kuriame muito mokestis yra nustatomas pagal apmuitinamų prekių nomenklatūrą.

„Siuntėjai arba gavėjai kartais bando pagudrauti tikėdamiesi apgauti muitininkus ir išvengti mokesčio“, – sakė V. Dailyda. Jis pateikė pavyzdį, kai buvo bandyta iš trečiosios šalies atsisiųsti neva sugedusį išmanųjį telefoną „Lenovo“, įvertintą 20 JAV dolerių, tačiau patikrinus nustatyta, kad pirkinio pakuotė originali – nepaliesta gamykloje sulituotuose maišeliuose ir firminėje dėžutėje.

Apskritai, anot V. Dailydos, pašto paslaugos yra labai patogios tik tada, kai jomis nebandoma piktnaudžiauti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"