TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Patikėjo pensijų fondais

2014 06 17 6:00
Jei nepavyktų sulaukti senatvės, pensijų fonduose sukaupti pinigai padės artimiesiems. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Sutarčių su pensijų fondais statistika rodo, kad Lietuvos gyventojai jau nevengia sudaryti kaupimo sutarčių su antrosios pakopos pensijų fondais. Tačiau dabar nerimą kelia iš aukštų tribūnų pasigirstančios idėjos ateityje senatvės pensijos amžių nukelti iki 70 ar 75 metų.

Tokių minčių buvo išsakyta komentuojant bendrojo lavinimo mokyklų pedagogams paraginus Vyriausybę, kad šios profesijos atstovai į senatvės pensiją galėtų būti išleisti anksčiau nei absoliuti dauguma kitų dirbančių gyventojų. Juolab kad gerokai anksčiau pensinio amžiaus sulaukia ir kai kurių profesijų statutiniai pareigūnai, kai kurių meno sričių darbuotojai, taip pat žmonės, dirbantys labai kenksmingomis sąlygomis.

Pensija vaikams?

Kai pradeda sklandyti tokios idėjos, gali kilti ir klausimų, ar verta senatvei kaupti antrosios pakopos pensijų fonduose.

Juk tai reiškia, kad politikams nutarus nukelti pensinį amžių iki 70 ar 75 metų dažnas kaupėjas nesulauks dienos, kai galės pasinaudoti senatvei kauptais pinigais. Mat visą gyvenimą pensijų fonde kauptos lėšos gali būti išmokamos tik sulaukus pensinio amžiaus arba, jeigu kaupėjas tos šviesios dienos nesulaukus, jos bus išmokėtos paveldėtojui.

„Apie tai dar nepagalvojome, bet nemanau, kad tokios idėjos galėtų skatinti žmones sudaryti pensijos kaupimo sutartis“, – kalbėdamas su LŽ pripažino Pensijų fondų dalyvių asociacijos pirmininkas Mindaugas Gedeikis. Jis guodė, kad pensijų fonduose sukauptos lėšos esą perniek nedings - pinigai tenka paveldėtojams.

Tačiau kažin ar kas ryžtųsi pradėti kaupti sotesnei senatvei žinodamas, jog turės nedaug galimybių pats pasinaudoti kauptais pinigais?

Liūdėti per anksti

Svarstymai vėlinti pensinį amžių Europos Sąjungoje nėra naujiena, juolab kad dauguma senųjų Bendrijos valstybių jau dabar nustačiusios 65–67 metų pensinio amžiaus ribą, o, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė svarsto per artimiausius porą dešimtmečių ją nukelti iki 69-erių.

„Kol kas tai tik svarstymai, diktuojami demografinės padėties, o oficialiai tokių siūlymų nėra“, – ramino pensinių fondų valdymo UAB „MP Pension Funds“ vadovas Ramūnas Stankevičius. Jis priminė, kad medicinos pažanga, geresnės gyvenimo sąlygos ilgina ir gyventojų amžių. Kita vertus, esą natūralu, kad dėl to tenka koreguoti ir pensinio amžiaus žemutinę ribą.

Jo teigimu, nėra reikalo baimintis dėl antrosios pakopos fonduose sukauptų lėšų senatvei ir dėl to, kad jos gali būti išmokėtos kaupėjui nusprendus išeiti į pensiją anksčiau, nei sulaukia nustatyto amžiaus.

Pasirašyti sutartį – elementaru

Pernai iki gruodžio pensijų fondų dalyviai turėjo apsispręsti, ar kaups toliau antrosios pakopos pensijų fonduose, ar paliks jau sukauptas sumas fonduose iki sulaukę pensijos ir grįš vien prie valstybinio socialinio draudimo garantijų.

Šių metų statistika rodo, kad pasiūlius naują kaupimo fonduose variantą, kai į pensijų fondo sąskaitą pervedama 2 proc. „Sodrai“ sumokėto mokesčio, 1 proc. darbo užmokesčio, dar 1 proc. statistinio vidutinio ankstesnių metų darbo užmokesčio į žmogaus sąskaitą fonde atkeliauja iš valstybės biudžeto, sutarčių su pensijų fondų valdytojais neką tesumažėjo ir šiemet.

Pernai, kai reikėjo rinktis, kaip bus pasirūpinta senatve, buvo sudaryta per 54 tūkst. naujų sutarčių, o per tris kartus trumpesnį laiką šiemet – 16,8 tūkstančio. Nesikeičiant tempui, šiemet iki metų pabaigos galėtų būti sudaryta apie 50 tūkst. naujų pensijų kaupimo sutarčių.

Kaupimo antrosios pakopos pensijų fonduose sutartys

LaikotarpisSudaryta kaupimo sutarčiųPerėjimai į kitas bendrovesPerėjimai į kitus fondusIšmokų sutartysGaliojančios sutartys
201042 26738 7736 676n. d.1 035 686
201120 33331 1068 473n. d.1 054 397
201218 67033 1995 9353 2401 067 794
2013 m. 54 07444 44112 3845 3981 117 009
2014 m. balandis16 7698 8703 9011 5531 127 494

Šaltinis: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"