TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Patikima finansinė politika yra saugumo dalis

2012 01 19 16:33

Patikima finansinė politika yra valstybės saugumo dalis, nes su skolomis nesusitvarkančios šalys yra labiau pažeidžiamos, ketvirtadienį Vilniuje sakė NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas.

"Saugumas ir ekonomika yra susiję. Atsakinga fiskalinė politika taip pat yra atsakinga saugumo politika. Valstybės, kenčiančios nuo didelio deficito ir augančių skolų, tampa labiau pažeidžiamos. Taigi deficito, viešųjų skolų sumažinimas yra saugumo dalis", - po susitikimo su Lietuvos premjeru Andriumi Kubiliumi žurnalistams sakė NATO vadovas.

A.F.Rasmussenas teigė suprantantis, kad krizės metu valstybei mažinant pensijas, išlaidas sveikatos apsaugai ir švietimui, sunku tikėtis, kad gynyba bus išimtis, tačiau pabrėžė, kad ilgalaikėje perspektyvoje būtina užtikrinti tinkamą krašto apsaugos finansavimą.

"Taip pat esu politikas. Puikiai žinau, kas yra politinis iššūkis. Jei vyriausybė priversta mažinti išlaidas pensijoms, socialiniam aprūpinimui, sveikatos apsaugai, švietimui, tada vyriausybei labai sunku ginčytis, kad gynybos ministras turėtų būti išimtis.  Tokia politinė realybė", - kalbėjo NATO vadovas.

"Žinoma, labai svarbu, jog valstybės investuotų pakankamai pinigų gynybai, kad galėtų vykdyti įsipareigojimus aljanse ir investuoti į karinius pajėgumus", - teigė A.F.Rasmussenas.

Pasak jo, šiuos iššūkius ir sprendžia išmaniosios gynybos koncepcija, kuria siekiama efektyviau naudoti išlaidas gynybai.

Jam antrino ir Lietuvos ministras pirmininkas A.Kubilius, kuris po susitikimo teigė, kad valstybės finansinės sistemos saugumas ir energetinis saugumas šalia karinio saugumo yra bendro valstybės saugumo dalys.

"Valstybių finansinių sistemų saugumas, energetinis saugumas šalia karinio saugumo yra bendro sudėtinio saugumo dalys, ir šioje srityje mūsų žingsniai ir partnerystė su NATO organizacija yra labai svarbūs sprendžiant tikrai didelius iššūkius", - kalbėjo premjeras.

Lietuva ne kartą yra sulaukusi kritikos dėl nepakankamų išlaidų gynybai - krašto apsaugai skiriama mažiau nei 1 procentas bendrojo vidaus produkto, nors Aljanso narės yra įsipareigojusios siekti gynybai skirti bent 2 proc. BVP.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"