TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Patikimas būdas "įsisavinti" milijonus

2011 11 21 7:00

Lietuvos kelių statyboje - beprecedentis skandalas. Kelių specialistai spėlioja, ar bendrovę "Klaipėdos keliai" įsigiję ir netrukus 11 mln. litų vertės konkursą žiedinėms sankryžoms įrengti laimėję, bet darbų taip ir neatlikę klaipėdiečiai iš tiesų nebuvo globojami šiai sričiai vadovaujančios valdančiosios partijos.

Viename pagrindinių Suvalkijos kelių tarp Jurbarko, Šakių, Vilkaviškio ir Pilviškių tvyro chaosas. 32 kilometrų ruožas tarp Šakių ir Pilviškių, ne taip seniai kapitališkai sutvarkytas Europos Sąjungos (ES) lėšomis, dabar išdraskytas, trys itin pavojingomis laikomos sankryžos - vos išvažiuojamos. Vietos gyventojai baisisi, kad vairuotojai sankryžose, kurių asfalto danga nuardyta, braižo mirties kilpas, ir su nerimu laukia didesnių nelaimių, kai paspaus šalčiai. 

Panaši situacija - ir Plungės, Mažeikių, Tauragės rajonuose, kur bendrovė "Klaipėdos keliai", kovo 21 dieną pasirašiusi sutartį su Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), skelbusia žiedinių sankryžų įrengimo konkursą, iki lapkričio 14-osios taip ir neatliko suplanuotų darbų.

Transporto specialistai įtariai žvalgosi į valdančiojo Liberalų sąjūdžio (LS), kurio globai patikėta Susisiekimo ministerija (SM), taigi ir visas kelių sektorius, vadovus. Mat jau kuris laikas sklinda kalbos, kad prieš paskelbiant LAKD konkurso nugalėtojus "Klaipėdos kelius" perėmę nauji savininkai galėjo būti užsitikrinę aukštų politikų užtarimą. Įtarimus stiprina ir praėjusią savaitę "Klaipėdos kelių" akcininkų priimtas sprendimas - nuo lapkričio 16 dienos įmonės vadovu skirti LS narį, šios partijos sąraše per 2007 metų savivaldos rinkimus mėginusį patekti į Klaipėdos miesto tarybą, Valdą Kniukštą.

"Kalbų, kad "Klaipėdos kelių" akcininkai yra susiję su SM valdančio LS atstovais, esu girdėjęs, bet negaliu patvirtinti, ar jos pagrįstos. Bet jei iš tiesų vadovauti įmonei imasi LS atstovas, įžvelgiu pavojų, kad ši veikla yra politizuota", - LŽ sakė buvęs susisiekimo ministras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Signalų negirdėjo

Sutartis dėl šešių paprastų sankryžų pertvarkymo į žiedines tarp LAKD ir "Klaipėdos kelių" buvo pasirašyta šių metų kovo 21 dieną. Kaip numatyta susitarime, darbai turėjo būti atlikti per 238 dienas, t. y. iki lapkričio 14-osios. Dėl užsakymo rekonstruoti sankryžas Vilkaviškio, Šakių, Šilalės, Plungės ir Mažeikių rajonuose, finansuojamo iš Europos regioninės plėtros fondo ir siekiančio 10,716 mln. litų, dar varžėsi jau seniai panašius darbus vykdančios bendrovės "Panevėžio keliai" bei "Alkesta". 

Kaip nurodoma LŽ pateiktame LAKD atsakyme, "Klaipėdos keliai", kaip rangovas, tenkino konkurso kvalifikacinius reikalavimus, bendrovės pasiūlyta kaina buvo mažiausia, todėl ji ir buvo paskelbta nugalėtoja. Pretendentų atranką vykdžiusios LAKD nesustabdė kiek anksčiau (vasario pabaigoje - kovo pradžioje) paviešinta informacija apie "Klaipėdos kelių", patekusių į gana nelengvą finansinę padėtį, savininkų pasikeitimus. "Tokios informacijos viešojo pirkimo komisija neturėjo, tačiau jos pateikti pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ir nereikalaujama", - rašoma LAKD atsakyme.

Su tokia pozicija nesutinka Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas Žydrūnas Plytnikas. "Viešųjų pirkimų komisija privalo visapusiškai įvertinti tiekėjo pajėgumą ir tik tada nuspręsti, ar jis atitinka reikalavimus. Tam ir yra vykdoma kvalifikacinė atranka", - aiškino jis LŽ.

Keitėsi savininkai

Dar šių metų pradžioje "Klaipėdos kelius" valdė bendrovė "Logic Step", turinti du akcininkus - brolius Martyną ir Donatą Jurgučius. Jie yra dėl mėginimo papirkti Klaipėdos uosto vadovą, LS atstovą Eugenijų Gentvilą pernai skandalingai pagarsėjusio "Klaipėdos hidrotechnikos" vadovo Pranciškaus Jurgučio sūnūs. Iš uosto tuo metu varyta prie bankroto priartėjusi "Klaipėdos hidrotechnika", kaip teigta, bent iš dalies su kreditoriais galėjo pamėginti atsiskaityti parduodama "Klaipėdos kelius". Praėjusiais metais pastarosios įmonės pajamos siekė 22 mln. litų, tačiau veikla jau kelerius metus buvo nuostolinga.

Šių metų vasario 28 dieną banko "Finasta" antrinė įmonė "Finasta Corporate Finance" pranešė tarpininkavusi įgyvendinant 100 proc. bendrovės "Logic Step" akcijų paketo pardavimo sandorį. Tuo metu teigta, kad tokiu būdu "Logic Step" valdytų "Klaipėdos kelių" akcijas per neįvardijamą įmonę įsigijo fizinių asmenų grupė, "turinti tam tikros patirties kelių tiesimo sektoriuje". Netrukus pasirodė pranešimų, kad "Klaipėdos kelius" netiesiogiai įsigijo uostamiesčio bendrovės "Memelio miestas", taip pat įsikūrusios klaipėdos uosto teritorijoje, valdybos pirmininkas Mindaugas Žilinskas.

Kaip aiškėja iš Registrų centro LŽ suteiktos informacijos, vienos seniausių Lietuvoje kelių statybos bendrovės akcijų perėmimas buvo kur kas pinklesnis. Taigi, minimo proceso metu 100 proc. "Logic Step" akcijų, Registrų centro duomenimis, įsigijo nekilnojamojo turto bendrovė "Parko namas". Šią įmonę, nuo 2005 metų valdytą Vilmos Gaidukevičienės, šių metų sausio 14-ąją perpirko M.Žilinskas.

Po kelių mėnesių, balandžio 27 dieną, jau įsigalėjus sandoriui dėl "Logic Step" pirkimo, jos savininkė "Parko namas" pakeitė pavadinimą į "Klaipėdos krašto keliai". Bendrovės savininku išliko tas pats M.Žilinskas. 

Dar po kelių mėnesių, liepos 14-ąją, pakeistas ir "Logic Step" pavadinimas - ji tapo bendrove "Kelių aptarnavimas". Pastaroji bendrovė, o realiai M.Žilinskas, valdo "Klaipėdos kelius". Nuo birželio mėnesio M.Žilinskas, įmonės valdybos pirmininkas, ėjo ir "Klaipėdos kelių" generalinio direktoriaus pareigas.

Darbai strigo

Vykstant minėtiems pasikeitimams, "Klaipėdos keliai", kaip matyti iš pateiktos informacijos, jau perimti M.Žilinsko, dalyvavo LAKD paskelbtame konkurse 6-ioms žiedinėms sankryžoms įrengti, ir tapo jo nugalėtoja. LAKD sprendimui bendradarbiauti su šia įmone nesutrukdė nei informacija apie vykstančius savininkų pasikeitimus, nei oficialiai prieinami duomenys apie tai, kad įmonės veikla nuostolinga, nei iš kelių tiesimo specialistų, kaip teigta, iš karto pasigirdusi informacija, jog minima bendrovė greičiausiai nepajėgs įgyvendinti prisiimtų įsipareigojimų.

Kovo 21-ąją sutartį su LAKD pasirašę "Klaipėdos keliai" pradėti darbus delsė. Bendrovės darbuotojai vienose žiedinių sankryžų įrengimo vietose pasirodė birželio, kitose - liepos mėnesį. Tuo metu ėmė aiškėti, kad įmonė būsimiems darbams gana prastai pasirengusi - kaip teigta, iš vietinių įmonių ji mėgino išsinuomoti technikos, ieškojo pigiau mokamų darbininkų, lindo į skolas. 

Nuostolingai 2010 metus baigę "Klaipėdos keliai", pavasarį pasirašę sutartį su LAKD, netrukus pasiprašė ir banko pagalbos. Nors krizės sudrausminti bankai pastaruoju metu labai atsargiai dalija lėšas verslo įmonėms, ypač veikiančioms nuostolingai, gegužės pabaigoje Šiaulių bankas viešai paskelbė, kad "Klaipėdos keliams" apyvartinėms lėšoms paskolino 10 mln. litų. "Šiaulių bankas, suteikdamas reikalingą finansavimą ilgametės patirties turinčiai Klaipėdos įmonei, padės jai efektyviau ir sparčiau įgyvendinti su kelių modernizavimu susijusius projektus", - tuo metu sakė Šiaulių banko Klaipėdos regiono vadovas Gražvydas Šimkus.

Sutarties nutraukti nesiryžo

Net ir gavę finansinę injekciją, naujųjų savininkų valdomi "Klaipėdos keliai" "efektyviau ir sparčiau" įgyvendinti kelių darbų nepradėjo. Jau rugsėjį ir Suvalkijos, ir Žemaitijos kelininkai garsiai piktinosi, kad jų rajonuose numatyti darbai smarkiai atsilieka nuo grafiko, o juos vykdyti turinčią bendrovę "slegia vidinės problemos", esą gal net grasančios bankrotu.

LAKD atstovai rudens pradžioje užsiminė svarstantys galimybę nutraukti sutartį su "Klaipėdos keliais", bet pasiguodė teisiškai negalintys to padaryti, mat sutarties terminas baigsis tik lapkričio 14 dieną. Tuo metu LAKD Projektų įgyvendinimo skyriaus vedėjas Saulius Rulys pranašiškai ištarė: "Jeigu teks skelbti naują konkursą, tai bus beprecedentis atvejis Lietuvoje. Be to, naujas rangovas darbų iki kito pavasario, kol neišeis įšalas, pradėti negalėtų."

Nors rangovai akivaizdžiai nesilaikė susitarimų, tai nesutrukdė LAKD pervesti "Klaipėdos keliams" nemenkos sumos. Kaip nurodoma LŽ pateiktame LAKD atsakyme, iki šio lapkričio 1 dienos "Klaipėdos keliai" Suvalkijoje bei Tauragės ir Telšių regionuose atliko darbų už 3 mln. litų, už tai bendrovei pervestas 1,4 mln. litų avansas. "Mokėjimo prašymai įgyvendinančiajai institucijai pateikti ir už rugpjūčio-spalio mėnesius", - rašo LAKD.

Verslininkai - nekalbūs 

Šiuo metu, sulaukus sutartyje numatytos galutinės darbų užbaigimo datos - lapkričio 14-osios, vietoj šešių žiedinių sankryžų Suvalkijoje ir Žemaitijoje kūpso išraustų žemių krūvos, keliančios pavojų eismo saugumui. Savaitė prieš galutinę datą, spalio 26-ąją, LAKD pranešė "Klaipėdos keliams" nutraukianti sutartį, o šie iš karto sustabdė visus darbus, išsigabeno negausią techniką - paliko tik skolas vietos verslo bendrovėms ir samdytiems darbininkams. Regis, LAKD teks ieškoti naujo rangovo ir tuo pat metu galvoti, už kokias lėšas per žiemą užkonservuoti išardytus kelius.

"Klaipėdos keliai" pasirodė esą neįgalūs. Norint sutvarkyti tokias sankryžas reikia turėti daug patirties. Neužtenka tik nurodyti mažesnę savo darbų kainą, reikia mokėti dirbti ir organizuoti darbus. Bendrovės darbininkai pasakojo, kad jie po kelias savaites laukdavo, kol bus atvežtos reikalingos medžiagos. Taip dirbant nieko kito ir nebuvo galima tikėtis", - prieš kelias dienas regioniniam "Žemaičio" laikraščiui dėstė valstybės įmonės "Telšių regiono keliai" vyriausiasis inžinierius Stasys Armalis.

Ne mažiau piktinasi ir Suvalkijos kelininkai, artėjančiu šaltuoju metu turėsiantys prižiūrėti griuvenomis paverstas sankryžas. "Tai - didelė mūsų rajono bėda ir pirmas toks atvejis respublikoje, kad kelininkai neištesėtų to, ką pažadėjo. Bet tai - statytojo ir užsakovo, LAKD, reikalas. Juk su LAKD apie tai ne kartą kalbėjome", - LŽ aiškino "Marijampolės regiono kelių" vadovas Placidas Šlenota. 

"Klaipėdos kelių" vadovai kalbėtis su žiniasklaida nepageidauja. "Tiesiog nenoriu komentuoti", - LŽ pareiškė bendrovės gamybos direktorius Marius Žalnieraitis, dar prieš kelis mėnesius mielai dėstęs veiklos planus.

"Klaipėdos kelių" generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas M.Žilinskas lapkričio 15-ąją LŽ pareiškė, kad tai - paskutinė jo darbo diena, todėl informaciją apie neįvykdytus įsipareigojimus LAKD komentuos naujasis vadovas V.Kniukšta. Tačiau didysis akcininkas dar spėjo užtikrinti, kad samprotavimai apie "Klaipėdos kelių" ir SM valdančių LS atstovų galimas sąsajas - "tikrai netiesa".

Ar tikrai netiesa, verčia suabejoti to paties V.Kniukštos priklausymas LS. Ar tai - tik atsitiktinumas, atsakyti naujasis "Klaipėdos kelių" vadovas nepageidavo.

Bankrotų virtinė

V.Kniukštos paskyrimas problemų prislėgtų "Klaipėdos kelių" vadovu kelia ir daugiau neramių minčių, ne tik dėl jo partinės priklausomybės. Dar 2007-aisiais su LS vėliava dalyvaudamas savivaldos rinkimuose, V.Kniukšta nurodė su darbo santykiais susijusių pajamų gavęs iš trijų bendrovių (ir joms skirtingu laiku vadovavęs): "Gargždų technikos", "Neto" bei "Optimalių statybos sprendimų". Pastarosios dvi bendrovės, kaip nurodoma, yra bankrutavusios. "Gargždų technikai" varžytinės paskelbtos šią liepą.

Kelių specialistai svarsto, ar ir dabartinės V.Kniukštos pareigos negali reikšti planuojamo "Klaipėdos kelių" bankroto. Jei taip įvyktų, atgauti bendrovei išmokėtus 1,4 mln. litų LAKD būtų gana sunku.

LAKD tvirtina, kad jau kreipėsi į rangovo draudiką dėl garantijoje numatytų lėšų išmokėjimo. "Sutarties įvykdymo garantija yra 10 proc. visos sutarties kainos be PVM, t. y. 885 597 litai. Be to, rangovui nebus išmokėti sulaikyti pinigai, kurie grąžinami tik pasirašius statybos užbaigimo aktą", - teigia LAKD.

VPT vadovas Ž.Plytnikas nėra toks optimistas. Pasak jo, atsiimti darbų neįvykdžiusiai įmonei išmokėtas lėšas, ypač jei bendrovė bankrutuotų, gali būti labai sunku.

"Jei įmonė bankrutuotų, vargu ar valstybė susigrąžins pinigus, - svarsto ir buvęs susisiekimo ministras A.Butkevičius. - Jeigu LAKD matė, kad darbai stringa, jis turėjo įžvelgti galimą grėsmę. Kitaip - tai aplaidumas arba net kitos, nežinomos priežastys. Juk dabar darbams atlikti reikės skelbti naują konkursą, o tai papildomai kainuos ir laiko, ir pinigų."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"