TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Patobulintas skystas azotas pagerina derlių

2008 06 16 0:00
Prof. R.Velička sakė: "Tampa aišku, kad ūkininkai turėtų sekti mokslininkų pateiktas išvadas, nes tinkamai jomis pasinaudojus galima gauti daugiau pelno."
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos mokslininkai dvejus metus vykdyto projekto metu išsiaiškino teigiamą skysto amidinio azoto, papildyto aminorūgštimis, poveikį javų, rapsų ir bulvių derliui.

"Svarbu buvo nustatyti, kaip kinta derliaus kiekis, kokybė. Išvados labai palankios tirtai medžiagai - skystas azotas, papildytas aminorūgštimis, gausina ir gerina derlių", - sakė projekto vadovas, profesorius habilituotas daktaras Gvidas Šidlauskas Lietuvos žemės ūkio universitete (LŽŪU) vykusios konferencijos "Agrocheminio ir agronominio efektyvumo tyrimai" metu, kur paskelbtos mokslininkų išvados. Tyrimai buvo atliekami dviem būdais - laboratorijoje ir laukuose.

Gamybiniai bandymai natūralioje aplinkoje vyko šešiuose pažangiuose šalies ūkiuose ir bendrovėse, išsidėsčiusiuose skirtinguose rajonuose. Taip buvo galima nustatyti, kaip skystas amidinis azotas su aminorūgštimis veikia derlių, užaugusį skirtingose dirvose, kitomis klimato sąlygomis, taikant skirtingas auginimo technologijas.

Laukuose, kuriuose buvo atliekamas tyrimas, augintos įvairios žieminių kviečių, vasarinių miežių, žieminių rugių veislės, vasariniai rapsai bei bulvės.

Anot prof. habil. dr. G.Šidlausko, mokslinių tyrimų metu ta pati grūdinė kultūra buvo tręšiama skirtingais būdais - naudojant skirtingos koncentracijos skystą amidinį azotą arba jo visai nenaudojant. Taigi buvo galima daryti objektyvias išvadas - veikia patobulinta priemonė derlių ar ne, ir kaip jį veikia.

Apibendrinus tyrimų rezultatus nustatyta, kad gausiausias ir kokybiškiausias derlius nuimtas laukus tręšus 0,5-1,5 proc. skystu amiduotu azotu, sudėtyje turinčiu aminorūgščių.

Prof. habil. dr. G.Šidlausko tvirtinimu, ūkininkai, siekiantys, kad javai, rapsai ar bulvės užaugtų kokybiškesni, trąšas panaudoti turėtų antroje vegetacinio periodo pusėje. Tikintis gausesnio derliaus, amiduotą skystą azotą su aminorūgštimis reikėtų pradėti naudoti sezono pradžioje, kartojant procedūrą ir antruoju vegetaciniu periodu.

"Kai tyrimai atlikti skirtingomis klimato sąlygomis, nevienodose dirvose ir auginant įvairias kultūras, galima aiškiau matyti tiriamos medžiagos poveikį", - sakė prof. habil. dr. G.Šidlauskas.

Vertingesnis derlius

Mokslininkai nustatė, kad aminorūgščių koncentracija teigiamai veikia visą tirtą derlių. Pavyzdžiui, nenaudojant minėtos medžiagos, žieminių kviečių gauta 5,23 tonos iš vieno hektaro. Jei ūkininkas laukus tręšė 0,5-1,5 proc. koncentracijos aminorūgštimis, derlius pagausėjo iki 6,47 tonos. Laboratorinių tyrimų metu taip pat išsiaiškinta, kad žieminių kviečių grūdų baltymingumas viename kubiniame centimetre padidėjo nuo 13,6 iki 14,1 procento.

"Tokie miežiai neabejotinai yra vertingesni ir brangesni", - tvirtino prof. habil. dr. G.Šidlauskas.

Aminorūgščių koncentracija turėjo įtakos ir rapsų derliui - vietoj 1,95 tonos iš hektaro buvo gauta 2,58 tonos. Rapsų baltymingumas padidėjo nuo 42,5 iki 51 procento.

Vasarinių miežių tradicinėmis priemonėmis vidutiniškai gaunama 4,47 tonos iš hektaro. Tręšiant derlių amiduotu skystu azotu su aminorūgštimis pasiektas geresnis rezultatas - 5,4 tonos iš hektaro. Didžiausio miežių baltymingumo sulaukta naudojant 0,5 proc. koncentracijos aminorūgštis.

Žieminių rugių derlius padidėjo nuo 2,98 iki 3,12 tonos, o bulvių - nuo 40,9 iki 41,8 tonos iš hektaro. Panaudojus 0,5 proc. koncentracijos aminorūgštis, akivaizdžiai pakito bulvių krakmolingumas - nuo 13,4 iki 14,8 procento.

Bendrosios tyrimų išvados - dėl aminorūgščių poveikio keitėsi grūdų technologinių savybių parametrai - didėjo grūdų baltymingumas, sedimentacijos ir kritimų skaičiaus vertės, bulvių krakmolingumas.

Ištyrė ir laboratorijoje

Tikslieji lauko bandymai daryti 2007 metais LŽŪU bandymų stotyje bei Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filiale.

"Mes atliekame daugybę įvairių tyrimų. Kalbant apie skystą amiduotą azotą su aminorūgštimis, nustatyta ne tik jo įtaka derliaus baltymingumui, bet ir ekonominė nauda ūkininkams", - sakė LŽŪU bandymų stoties vadovas profesorius Rimantas Velička.

Anot jo, bandymų stotis užsiima ne tik tyrimais, bet ir jų rezultatų sklaida. Todėl buvo aktualu surengti konferenciją, kurioje būtų pateikti apibendrinti mokslinių tyrimų rezultatai.

Prof. R.Velička sakė, jog šiuo metu tampa aišku, kad ūkininkai turėtų sekti mokslininkų pateiktas išvadas, nes tinkamai jomis pasinaudojus galima sulaukti didesnio pelno.

"Šylant klimatui Lietuvoje, rekomenduojama ūkininkams susidomėti kukurūzų auginimu. Neabejojama, jog ši kultūra pakeis dalį cukrinių runkelių rinkos, kuri užsidarant fabrikams, tampa nebeefektyvi", - kalbėjo prof. R.Velička.

Projektą tęs

Prof. habil. dr. G.Šidlauskas sakė, kad projektas dėl amidinio skysto azoto, papildyto aminorūgštimis, tęsiamas ir šįmet: "Tik jau šįmet tam bus skirtos įmonių lėšos, nes ES finansuotas projektas baigėsi. Manau, kad tyrimai bus atliekami dar trejus metus."

ES iš dalies finansuoja projektą "Nitratinių trąšų tobulinimas ir naujų sukūrimas". Jį 2006 metų rudenį pradėjo įgyvendinti AB "Achema". Projekto partneriai taip pat yra UAB "Agrochema" ir UAB "Elega".

"Agrochema" įgyvendino vieną projekto dalį - "Skystųjų amidinio azoto trąšų su aminorūgštimis agrocheminio ir agronominio efektyvumo tyrimai". Projekto tikslas - įvertinti skystųjų amidinio azoto trąšų su aminorūgštimis įtaką žieminių kviečių, žieminių rugių, vasarinių rapsų, miežių, bulvių ontogenezei, produktyvumui, derliaus kokybei, technologinėms savybėms skirtingos granuliometrinės sudėties dirvožemiuose.

Nauda ūkininkams

Lietuvai įstojus į ES Lietuvos žemdirbiai turi konkuruoti su kur kas senesnes ūkininkavimo tradicijas turinčiais ir didesnę paramą gaunančiais ES ūkininkais. Pastaraisiais metais šalyje gerokai pabrango energijos ištekliai, kuras, trąšos, pesticidai. Dėl to išlaidos gamybai neišvengiamai didėja. Esant tokioms ūkininkavimo sąlygoms, ypač aktuali tampa tausojančių energijos išteklius sistemų taikymo praktikoje galimybė tikintis ekonominės naudos.

Pasaulyje ir Lietuvoje gamintojai nuolat tobulina mineralinių trąšų asortimentą, siekia sukurti tokias jų formas, kurios labiausiai atitiktų augalų maistingųjų elementų poreikį ir neturėtų neigiamo poveikio aplinkai.

"Agrochema" gamina naujas, atitinkančias ES standartus mineralinių trąšų rūšis. Įvairių rūšių skystosios trąšos "Lyderis" leidžia operatyviai reguliuoti augalų mitybos sąlygas, užtikrina geresnę tręšimo kokybę, sumažina materialines išlaidas tręšiant.

Pasaulyje skystosios azoto bei kompleksinės trąšos plačiai naudojamos ir pagrindiniam, ir papildomam augalų tręšimui, o Lietuvoje skystosios trąšos tesudaro kiek daugiau negu ketvirtadalį visų naudojamų trąšų, nors jos daugeliu aspektų yra pranašesnės už birias. Tręšiant skystosiomis trąšomis išvengiama neigiamos meteorologinių sąlygų įtakos, netolygaus trąšų išbėrimo, azoto nuostolių dėl išgaravimo, trąšų išplovimo į vandens telkinius kalvotame reljefe.

Augalų maitinimas per lapus yra vienas perspektyviausių papildomo tręšimo mažomis normomis būdų. Skystųjų trąšų pranašumai ypač išryškėja, kai dirvoje trūksta drėgmės. Sausoje dirvoje birios trąšos lėtai tirpsta, prarandama nemažai laiko svarbiausiais augalų augimo ir vystymosi tarpsniais. Skystosios trąšos į dirvožemio sorbcijos kompleksą patenka per 5-6 val. jas išlaisčius, nesvarbu, kokios drėgmės sąlygos. Atlikti tyrimai rodo, kad tręšiant per lapus augalų derlius padidėja iki 5, kartais iki 10 procentų.

Dėl aminorūgščių poveikio sutrumpėja derliaus brendimo (nokimo) laikas, taupoma augalo energija, aktyvinama chlorofilo sintezė, derliuje padaugėja svarbių aminorūgščių lizino, teonino ir triptofano, cukraus ir vitamino C. Trąšų su aminorūgštimis teigiamas poveikis pasireiškia po 7-10 dienų, galimi derliaus pokyčiai - 10-30 procentų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"