TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pavasario akcentas - skolos už šildymą

2012 03 19 7:00

Gavę sąskaitas už vasarį sunaudotą šilumos energiją gyventojai nustėro, o šilumininkai skaičiuoja jų skolas ir viliasi, kad jiems taps geriau, kai visiškai įsigalios naujasis Šilumos ūkio įstatymas.

Šilumos tiekėjų asociacija dar kovo pradžioje paskelbė, kad gyventojų sąskaitos už šilumą, sunaudotą vasarį, bus trečdaliu didesnės negu už sausį. Po kelių dienų tuo teko įsitikinti ir šilumos vartotojams."Šiandien gavau šildymo sąskaitą ir net kojos ėmė drebėti, kai permečiau akimis: vasarį reikėjo mokėti 750 litų, o dabar - jau beveik tūkstantį", - LŽ kalbėjo 63 kv. metrų bute gyvenanti vilnietė Julija. Tokia suma jai per didelė, todėl ketina mokėti dalimis, nors ir su delspinigiais.Tokio pasirinkimo neturi būstą nuomojanti Aistė, todėl 350 litų sąskaitą už 28 kv. metrų buto šildymą turės mokėti iš karto.Panašių istorijų dabar apstu, ir ypač rajonų centruose, kuriuose patalpų šildymo paslaugos kainuoja brangiausiai - Prienuose ar Anykščiuose. Čia ir 1000 litų už mėnesio šildymą jau nieko nestebina, o atlyginimai menki.

Užprogramuotos skolos

Didmiesčių gyventojams, gaunantiems mažas ir vidutines pajamas, nelieka kitos išeities, kaip tik mokėti už šilumą dalimis, antraip neliks pinigų maistui ir kitoms būtiniausioms reikmėms. Čia dažnu atveju ir šiluma brangesnė - dominuojantis kuras yra gamtinės dujos, kurios, kaip teigia energetikai, sudaro apie 80 proc. šilumos tarifo. Miestiečių "populiarėjanti" patirtis atidėti skolų mokėjimą nėra maloni nei jiems patiems, nei energetikams, todėl nėra mėgstama kaimiškuose rajonuose, kur žmonės neįpratę gyventi skolon. Vis kartoja: "Už ką jau už ką, bet už butą stengiuosi visada sumokėti laiku." Ir moka pirmiausia. Iš paskutiniųjų. Kaimiškų rajonų gyventojų skolos šildytojams šįmet už sausį buvo ne ką didesnės nei prieš metus, o kai kuriuose rajonuose ir mažesnės.Vis dėlto, kaip teigė LŽ kalbinti energetikai, nemaža gyventojų dalis nespėja grąžinti visų skolų ir iki naujo šildymo sezono pradžios, ir ši dalis per metus iki 2011 metų spalio 1 dienos padidėjo dešimtadaliu.Kita vertus, kaip LŽ teigė AB "Klaipėdos energija" finansų direktorius Kęstutis Jonkus, dalis gyventojų už šildymą sumoka net iš anksto, pavyzdžiui, prieš išvykdami į užsienį arba dėl kitų priežasčių. "Bet jų labai mažai, todėl tokios statistikos nekaupiame", - sakė įmonės finansininkas.

Ne žaizda, neužgis

Skola - ne žaizda, neužgyja. Tas, kas sugalvojo šį posakį, matyt, apie sąskaitas už šildymą dar negalvojo. Kreditoriais tapę šilumos tiekėjai elgiasi pagal tas pačias visų skolintojų taisykles. Pavyzdžiui, AB "Panevėžio energija", kaip LŽ informavo bendrovės atstovė Daiva Paulauskienė, nuo susidariusios skolos kiekvieną mėnesį gyventojams priskaičiuoja 5 proc. metines palūkanas."Jei vartotojas rodo pastangas atsiskaityti su šilumos tiekėju, t. y. sumoka bent dalį skolos, su juo aptariamos jos grąžinimo dalimis sąlygos ir sudaromos sutartys", - tikino ji."Panevėžio energija" iki vasario 1 dienos su savo skolininkais buvo sudariusi 1600 tokių sutarčių. Tik 4 iš Panevėžio butų už šildymą moka pagal dvinarę šilumos kainą, t. y. visus metus moka vadinamąjį abonentinį mokestį, todėl žiemą už šildymą jiems tenka mokėti mažiau.Panašiai AB "Šiaulių energija", kaip teigia bendrovės juristė Toma Grikštienė, gyventojams, laiku nesumokėjusiems skolų, išsiuntinėja skolos mokėjimo sąskaitas. Nesulaukus reakcijos, siunčiami įspėjimai, sudaromos skolos mokėjimo sutartys, o jei ir tai nepadeda, kreipiamasi į teismą ir antstolius.Pasak T.Grikštienės, 2012-ųjų sausio 1 dieną "Šiaulių energijai" bent už vieną mėnesį buvo skolingi 5916 butų savininkai, o su 614 skolininkais 2011 metais buvo pasirašytos skolos grąžinimo dalimis sutartys.Panašiai elgiasi visos šilumos tiekimo bendrovės.

Skolinasi patys

Skolų už šilumą naštą kelia ne tik gyventojai, bet ir patys šilumos tiekėjai - nesulaukdami visų mokėjimų už šildymą jie pradeda stokoti apyvartos lėšų kasdienei veiklai, tad ima kreditus. Pasak Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininko pavaduotojo Dano Janulionio, šilumininkai pasirūpinti apyvartos lėšomis tokiu atveju gali keliais būdais: nemokėdami darbuotojams atlyginimų, vėluodami sumokėti už kurą, stabdydami planuotas investicijas, skolindamiesi iš bankų arba savo pamatinių bendrovių."Pirmieji trys būdai netinka, nes, pavyzdžiui, investicijų eigą stebi VKEKK, todėl lieka tik skolintis", - aiškino D.Janulionis. Tai patvirtina ir patys šilumininkai."Skolas anksčiau ar vėliau iš vartotojų vis tiek susigrąžiname, o bankams mokame palūkanas", - teigė K.Jonkus. Vadinasi, dabartinės skolos - tai dar didesnis būsimas šilumos tarifas? Toks klausimas kyla, tačiau, kaip tvirtina ir energetikai, ir D.Janulionis, šilumos tarifas dėl skolų nekoreguojamas. "Šilumos tiekėjų pelno normą reguliuoja VKEKK. Dabar jų pelnas negali būti didesnis kaip 5 proc. nuo investuoto turto. Į šią dalį įeina ir grąža akcininkui, ir blogos skolos, ir palūkanos už paskolas. Kitaip tariant, gaudami pajamų už paslaugas jie pelnosi pelną, kurio komisijos leidžiamą dalį gali skirti akcininkams arba pasidalyti su skolinančiais bankais. Taigi vartotojai dėl to nenukenčia", - sakė komisijos pirmininkės pavaduotojas.

Legenda gyva?

Ir šilumininkai, ir komisija neigia, kad sąžiningai mokantiesiems už šildymą išdalijama ir skolininkų dalis. "Jei gyventojas neapmoka einamojo mėnesio sąskaitos, skola didėja tik jam pačiam", - įsitikinus AB "Panevėžio energija" atstovė D.Paulauskienė."Taip iš tiesų būdavo anksčiau. Tačiau galiu užtikrinti, kad nuo 1997 metų, kai buvo sudaryta VKEKK, tokios praktikos nėra. Dabar tai legenda, kurią būtų metas užmiršti", - ramino D.Janulionis. Vis dėlto jis neatmeta, kad nuo liepos 1 dienos, kai visiškai įsigalios naujasis Šilumos ūkio įstatymas, legenda gali atgimti. Mat sąskaitas už šildymą turės tvarkyti gyvenamųjų namų bendrijos, savivaldybių administratoriai, kurie sudarys kolektyvines sutartis su šilumos tiekėjais ir privalės sumokėti tiek, kiek šilumos energijos bus patiekta iki namo įvado."Teoriškai tokioms manipuliacijoms gali atsiverti galimybių, nes santykiai su namų bendrijomis įstatymais dar nereguliuojami, mūsų kompetencija jų nesiekia", - pripažino VKEKK narys D.Janulionis.Kiekvienoje bendrijoje yra skirtingų savininkų: vieni už šilumą sumoka laiku ir viską, kiti - dalimis, treti - visiškai nemoka, nes neturi pinigų arba "iš principo", o atsiskaityti su energetikais reikia nuolat. Todėl savaime kils pagunda skolininkų dalį išdalyti drausmingiems mokėtojams.A.Janulionio nuomone, dėl tokių manipuliacijų turėtų būti susitariama bendrijos viduje, tarp butų savininkų, kad vieni už kitus sumokėtų laikinai ir kad jiems tuo kartu permokėti pinigai būtų vėliau grąžinti. Tačiau kas galėtų paneigti, kad ne visų bendrijų vadovai tarsis su butų savininkais ir nesiims sąskaitų perskaičiuoti savo nuožiūra? 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"