TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pavasario kvapų kankynė ir pavojai

2016 03 23 6:00
Kiekvieną pavasarį iš sostinės Lenktosios gatvės pasklinda nosį riečiantys kvapai. LŽ archyvo nuotrauka

Taupiausiems individualių namų savininkams pavasarį prasideda tikras darbymetis, gadinantis kaimynų gyvenimo kokybę, verčiantis paskubėti praeivius ir grasinantis ligomis.

Prestižiniu laikomo sostinės Žvėryno rajono Lenktosios gatvės gyventojai sulaukė naujų išbandymų. Dešimtmetį čia gyvenantis Povilas P. „Lietuvos žinioms“ teigia tai patiriąs kasmet ir jau apsisprendė padėti tašką – kreipėsi į aplinkos apsaugos inspektorius.

„Ir vėl pavasaris priminė, kad turiu labai taupią ir darbščią kaimynę. Ji kasa griovelius, kuriais „nudrenuoja“ tiesiai į daržą“ išvietės turinį, – piktinasi mūsų dienraščio skaitytojas.

Nepageidaujamu aromatu kelias dienas „maloninami“ ne tik kaimynai bei praeiviai, bet ir šalia, Kęstučio gatvėje, esančių biurų darbuotojai bei Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios lankytojai. „Vos pravėrus langą reikia iškart uždaryti. Tai kartojasi kasmet, kiek tik čia gyvenu“, – piktinasi Povilas.

Tikėtina, kad dosniai žmogaus išmatomis „praturtinamų“ daržo gėrybių galėsime nusipirkti turguje.

Maža to, anot Povilo, kaimynė neturi šiukšlių konteinerio, todėl visas įmanomas atliekas kaskart suverčia į kūrenamą krosnį, taip dar labiau „praturtindama“ orą sostinėje.

Įprasta praktika

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vedėjas Mindaugas Povilauskas „Lietuvos žinioms“ teigė praėjusią savaitę sulaukęs pranešimo apie galimą aplinkos teršimą Lenktosios gatvėje ir inspektoriui skyręs užduotį išsiaiškinti padėtį.

Pasak jo, panašūs atvejai sostinėje yra dažniausi priemiesčiuose, bet nereti ir miesto senamiestyje bei centre. Per savaitę gaunama apie dešimt panašaus pobūdžio pranešimų.

M. Povilausko teigimu, aplinkosaugininkai neturi daug priemonių tokiems aplinkos teršėjams sudrausminti. Už teršimą nuotekomis numatytos palyginti nedidelės, vos pusšimtį eurų siekiančios baudos, nors 50 eurų ir nėra menka sumelė. Panašiai gali būti baudžiama ir už buitinių atliekų deginimą.

Kaip sužinojome fekalijų išvežimo paslaugą teikiančioje UAB „Dori darbai“, išsiurbti iš būdelių ir išvežti ekskrementus vilniečiams kainuoja apie 60 eurų, tačiau kai kurių mikrorajonų, su kurių gyvenamųjų namų administratoriais bendrovė yra pasirašiusi sutartis, gyventojams ši paslauga atsieina iki 50 eurų. Žvėryne bendrovė „Dori darbai“ yra pasirašiusi sutartį su adminstratore UAB „Naujamiesčio būstas“, tad Lenktosios gatvės gyventojams išvežti išmatas kainuoja 47 eurus. Vis dėlto tai pigiau, negu sumokėti baudą.

Grėsmių daugiau

Trąšomis paverstas neapdorotas žmogaus mėšlas grasina gerokai didesniais nemalonumais, negu verčiantis žiaukčioti kvapas. Ela Gurina, Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė, „Lietuvos žinioms“ teigė, jog tręšimas nekompostuotu žmogaus mėšlu tiesiogiai gresia virškinimo trakto ligomis, bet ne smarvę kenčiančiam kaimynui, o tiems, kurie valgys taip tręštas daržoves. Nekyla abejonių, kad žmogaus mėšlu tręštų daržovių paviršiuje bus helmintų, askaridžių ar kitų žmogaus organizmui pavojingų parazitinių kirmėlių kiaušinėlių. Gali būti ir vidurių šiltinės, dizenterijos bakterijų. Todėl nekompostuotą žmogaus mėšlą naudoti kaip trąšas draudžiama.

„Taip patręštos daržovės, vaisiai arba uogos gali būti vartojamos tik nuplautos karštu tekančiu vandeniu, – sako E. Gurina. – Ypač pavojinga daržoves, vaisius arba uogas valgyti nusipirkus turguje ir nenuplovus, nes nežinia, kuo šie produktai buvo tręšiami.“

Visuomenės sveikatos centro duomenimis, lauko tualetais naudojasi beveik pusė milijono Lietuvos gyventojų. Iš jų tik dešimtadalis yra sudarę sutartis su nuotekas išvežančiomis įmonėmis.

Įstatymais draudžiama ir deginti buitines atliekas. Pasak E. Gurinos, blogiausia, kai į atvirą ugnį metama guma ir plastikas, nes su dūmais pasklinda žmogui nuodingi sieros junginiai, smalkės ir kitos toksiškos medžiagos.

Visuomenės sveikatos centro duomenimis, miestuose taršą didina pirmiausia senieji rajonai, kurių gyvenamieji namai nesinaudoja centralizuotu šildymu ir neprijungti prie kanalizacijos tinklų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"