TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pažadai dėl prieplaukos skamba tvirčiau

2010 07 17 0:00
Mariose įpratę pramogauti klaipėdiečiai ir iš Nemuno deltos atplaukiantys turistai nesutilptų ir į tris planuojamo dydžio prieplaukas.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Klaipėdos politikų ir uosto valdžios trintis dėl to, kad už perimtą iš miesto pamario sklypą neskubama mainais rengti pramoginių laivų prieplaukos už akvatorijos, šiuo metu rimsta - preliminariai 18 mln. litų vertinamą objektą numatoma pastatyti 2012 metais.

Prieš savaitę per Uosto plėtojimo tarybos posėdį, kuriam vadovavo susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, aptariant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) informaciją apie mažųjų laivų uosto projektavimą, jo dalyviai buvo patikinti, kad miestiečiams labai reikalingas objektas 2012 metais veiks.

KVJUD Vystymo skyriaus viršininkas Algimantas Kungys dėstė aptakiai: "Šį mėnesį numatome pasirašyti sutartį su techninio projekto rengėjais, metų pabaigoje galėsime skelbti rangovo parinkimo konkursą. Darbams planuojame skirti 12-15 mėnesių, todėl 2012 metais konkursu galėsime parinkti operatorių."

Uosto praktika rodo, kad net ir vienas apskųstas konkursas darbus gali nutolinti pusmečiu ar net metais, o konkursų vyks mažiausiai dar du. Todėl ir ministras E.Masiulis, iš anksto abejodamas dėl terminų tikslumo, paklaustas, kada objektas veiks, apsidraudė sąlyga "jeigu viskas sklandžiai vyks".

Tai išgirdęs uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius šmaikštavo: "Teritoriją atidavėme prieš 5 metus, prieplauka turėjo būti 2008 metais. Jei 2012-aisiais objektas veiks, pareikšiu padėką už

darbą, atliktą ir už ankstesnius 5 metus."

Pagal planuotus terminus, ko gero, uoste nepastatytas nė vienas svarbesnis objektas. Tik jei anksčiau tokia situacija statybas brangindavo, šiuo metu kainos kritusios. Tačiau ekonominė situacija už poros metų vėl gali keistis.

Sutarė mainus

R.Taraškevičiui šis valčių prieplaukos klausimas labai opus. Politiniai oponentai, kai miesto taryboje svarstomi pietinės uosto dalies planavimo klausimai, nuolat laido strėles, kad meras neva šoka pagal uostininkų dūdelę ir neatsižvelgia į tai, jog KVJUD netesėjo savo pažadų. Ne kartą Smeltės pusiasalio objektų planavimas per teritorijų planavimo posėdžius buvo stabdomas, projektai atmetinėjami vien dėl šios priežasties.

Prieš 5 metus Klaipėdos savivaldybė ir KVJUD sudarė sutartį, pagal kurią uostui buvo perleista senoji valčių prieplauka Smeltės pusiasalyje, pradėta statyti dar tarybiniais laikais. Ten planuota įrengti užteršto grunto aikštelę. Už tai KVJUD įsipareigojo tolesnėje pakrantėje statyti valčių prieplauką. Dokumentus parengti buvę numatyta per dvejus metus, o objektą pastatyti - per trejus. Taigi meras prisipažįsta, kad per derybas sutarė vieną datą, o popieriuje atsirado kita - 2010 metai.

Iš pradžių darbai vilkinti KVJUD ieškant europinių pinigų, vėliau - atliekant poveikio aplinkai vertinimą (PAV). 2008 metais Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys pareikalavo įvertinti povandenį paveldą, todėl naujas užsakymas papildomai kainavo 73 986 litus. Užtai įsitikinta, kad toje marių pakrantės dalyje jokios veiklos pėdsakų nėra. Kita vertus, KVJUD pinigais apmokėtas darbas nenuėjo perniek - vėliau, jau šiemet, Vakarų laivų gamyklai valstybės tarnybose derinant užteršto grunto aikštelės, būsiančios gretimoje teritorijoje, galimą poveikį, valdininkai nebereikalavo ne tik povandenio paveldo tyrimo, bet ir PAV.

Visiems per maža

Jau dabar aišku, kad pirmoji prieplauka visų norinčiųjų ja naudotis nesutalpins ir kels diskusijas dėl naujų uostelių statybos. Mariose įpratę pramogauti klaipėdiečiai ir iš Nemuno deltos atplaukiantys turistai nesutilptų ir į tris planuojamo dydžio prieplaukas. Ypač jei tikimasi priimti ne tik valtis, bet ir jachtas. Po to, kai Smiltelės upės žiotis užėmė pramoniniai žvejų laivai, valtims laikyti neįrengta nė vienos naujos vietos.

Į prieplauką tilps 424 mažieji laivai, krante jiems bus skirtos 259 vietos. Prieplaukai sklypą KVJUD išsinuomojo 90 metų iš Klaipėdos apskrities. Statyba vyks 4 etapais. Akvatorija bus uždara - aptverta molais. Juos statys pirmiausia. Įplaukimo kanalas bus pagilintas iki 2,6 metro. Visa prieplauka užims 11 hektarų. Įvažiavimas bus įrengtas iš Kairių gatvės, ją ketinama platinti ir rekonstruoti.

Konkursu parinktas operatorius turėtų pastatyti laivų degalinę, viešbutį, buriavimo mokyklą. O tokia sąlyga jam kainuos ne vieną milijoną litų, todėl visi objektai per metus ar dvejus neatsiras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"