TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pažangiausios technologijos - trijų šalių žemdirbiams

2007 06 26 0:00
UAB "Agrochemija" generalinio direktoriaus L.Mediekšos teigimu, Lietuvoje skystųjų trąšų naudojimas didėja. L.Stonkuvienės agroserviso įmonės direktorius A.Stonkus sako, kad skystųjų trąšų naudojimas jų ūkyje pateisino lūkesčius. Seminaro dalyviai galėjo apžiūrėti didžiausią naujovę - 36 metrų pločio purkštuvą "Dammann".

Autoriaus nuotraukos

Į Šakių rajono Laimos Stonkuvienės agroserviso įmonę susirinkusiems stambiems Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkininkams UAB "Agrochema" specialistai pristatė naujausias tręšimo skystosiomis trąšomis technologijas, o ūkio savininkai - pažangiausią žemės dirbimo techniką.

Žvilgsnis į ateitį

Iš kaimyninių šalių ir Žemaitijos į L.Stonkuvienės agroserviso įmonę suvažiavę ūkininkai turėjo progą susipažinti su Lietuvoje jau įprastomis, o kaimyninėse šalyse dar mažai pažįstamomis skystosiomis trąšomis. Pasaulyje jos naudojamos jau daugiau kaip du tūkstantmečius - kiek žinoma, pirmieji natūralias skystas trąšas - srutas laukams tręšti pradėjo naudoti graikai. Dabar organines pakeitė sintetinės trąšos.

"Šios trąšos efektyvios tada, kai vyrauja sausra arba pernelyg šalta ir drėgna, - kai augalų vegetacijai susidaro nepalankios sąlygos", - žemdirbiams kalbėjo žemės ūkio habilituotas daktaras Gvidas Šidlauskas.

Anot jo, skystosiomis trąšomis apipurkšti augalai maisto medžiagas pradeda pasisavinti jau po kelių valandų, o birių trąšų pasisavinimas prasideda tik po keleto dienų.

Skystosiomis trąšomis patręštuose augaluose intensyvėja chlorofilo gamyba, ir augalai daugiau naudingųjų medžiagų pasisavina iš dirvos. Be to, skystąsias trąšas galima naudoti kartu su augalų apsaugos priemonėmis, todėl tai dar sumažina pasėlių priežiūros išlaidas.

Populiariausios - Lietuvoje

LŽ kalbintas "Agrochemos" generalinis direktorius Liudas Mediekša sakė, kad pastaraisiais metais vos ne kasmet skystųjų trąšų paklausa didėja 20-30 procentų. "Pernai jų pagaminome 70 tūkst. tonų, o šiemet tikimės, kad gamyba didės iki 100 tūkst. tonų. Tokį augimą daugiausia lemia didėjanti paklausa Lietuvoje, nes į Estiją ir

Latviją skystųjų trąšų eksportuojam labai nedaug. Pernai į Latviją buvo išvežta apie 2 tūkst. tonų, o į Estiją - tik keletas šimtų tonų", - teigė L.Mediekša. Pasak jo, kaimyninėse valstybėse menkai naudojama skystųjų trąšų, pirmenybė teikiama birioms.

Tai patvirtino į L.Stonkuvienės agroserviso įmonę atvykę estų ūkininkai. Pasak jų, kol kas naudoti skystųjų trąšų jie nesiryžta, labiau linkę į konservatyvų ūkininkavimą. "Mums kol kas sunku susitaikyti su tuo, kad išpurškus skystąsias trąšas ant laukų augalai iš pradžių nugelsta, o tik paskui labai vešliai sužaliuoja. Tokie vaizdai neįprasti, todėl ir taip tręšti ryžtasi nedaugelis", - sakė jie.

Šiuo metu Lietuvoje skystosios trąšos sudaro daugiau kaip ketvirtadalį visų naudojamų trąšų. Artimiausiu metu, kai gan sparčiai kyla birių trąšų kainos, manoma, kad skystosios dar labiau populiarės dėl savo mažesnės kainos ir paprastesnio bei ekologiškai saugesnio naudojimo. Tačiau jis iš žemdirbių reikalauja ir kur kas aukštesnės darbo kultūros, taip pat didesni naudojamos technikos reikalavimai.

"Geros technikos, tinkamos skystosioms trąšoms įterpti, ūkininkų mechanizacijos kiemuose daugėja. Mes savo ruožtu pas ūkininkus įrengiame skystųjų trąšų talpyklas. Šiemet tokių talpyklų esame numatę įrengti 15. Tačiau šias trąšas perka jau ne tik stambūs ūkininkai, bet ir smulkesni, nes jų yra fasuotų ne vien tonomis, o net po 10-20 litrų", - teigė L.Mediekša.

Pirmenybė naujovėms

L.Stonkuvienės agroserviso įmonės direktorius Aleksandras Stonkus, vardydamas ūkio sėkmę ir gerus rezultatus lemiančias priežastis, prisipažino, kad svarbu ne vien tokios pažangios technologijos kaip skystųjų trąšų diegimas, bet ir kitos šiuolaikinės žemdirbystės technologijos, taip pat ūkio veiklos organizavimas.

1999 metais, likvidavus melžiamų karvių ir telyčių bandas, šiame ūkyje buvo palikta viena specializacija - augalininkystė. "Apsisprendėme, kad ūkis turi specializuotis, nes tada galima pasiekti geresnių rezultatų. Be to, gyvulininkystė ir pienininkystė tuo metu, o ir dabar, mūsų akimis, visiškai nerentabili ir neperspektyvi", - LŽ sakė A.Stonkus.

Šiuo metu prižiūrima per 4 tūkst. hektarų, kurių pusė nuosavybės teise priklauso Stonkų šeimai, o kita dalis nuomojama. Trečdalį laukų užima vasariniai kviečiai, kiek mažiau - rapsai, kvietrugiai, miežiai, cukriniai runkeliai, šiemet pradėti sėti kukurūzai.

Pasirinkus vieną specializacijos kryptį buvo rengiami planai SAPARD programai. Už gautą paramą įsigyta naujos, modernios technikos, pastatytas modernus ir vienas didžiausių Lietuvoje pirminio grūdų apdorojimo centrų. Vienu metu naujame sandėlyje ir senuosiuose telpa iki 33 tūkst. tonų grūdų, o šalia esančiose džiovyklose per valandą išdžiovinama iki 105 tonų.

"Augindami grūdines ir kitas kultūras remiamės šiuolaikinėmis technologijomis. Javų laukuose kombainai dirba be prastovų - grūdus išpila kuldami. Per dieną nukultą lauką naktį nuskutame. Šiaudus susmulkiname ir paliekame ant dirvos ant jų užpylę trąšų, kad šiaudai taptų humusu", - aiškino įmonės vadovas.

A.Stonkus teigė, kad ūkis jau visiškai atsisakė ir įprastos žemės dirbimo technologijos - jos nebearia nei pavasarį, nei rudenį, o apdirba tik viršutinį sluoksnį: "Tai sumažina mūsų išlaidas, o sutaupytus pinigus geriau išleidžiame skystosioms trąšoms ir moderniai technikai."

Visai neseniai įmonė įsigijo vieną iš 7 pasaulyje pagamintų didžiulių purkštuvų "Dammann", kuris važiuodamas gali purkšti vienu metu net 36 metrų pločio ruožą. Jame telpa net 10 tonų chemikalų, o tai leidžia nupurkšti net iki 20 hektarų plotą.

L.Stonkuvienės agroserviso įmonės direktoriaus teigimu, šiuo metu įmonė naudoja beveik vien tik skystąsias trąšas, daugiausia lietuviškas. "Mūsų skaičiavimu, naudojame tik 20-25 proc. to trąšų kiekio, kokį naudoja Vakarų ūkininkai", - sakė jis.

Praėjusiais metais 16 mln. litų apyvartą pasiekusios įmonės vadovas LŽ teigė, kad jų ūkis kol kas dar nėra optimalaus dydžio - numatoma jį plėsti iki 10 tūkst. hektarų. "Manau, augalininkystės ūkis turėtų būti 6-10 tūkst. hektarų. Tuomet būtų optimaliai išnaudojama ir technika, ir žmonių ištekliai", - teigė jis. Įmonės direktorius neslėpė, kad įgyvendinti tokias užmačias trukdo ne tik dirbamosios žemės stygius, bet ir Lietuvoje stambių ūkių plėtrai nepalanki įstatymų bazė. "Juridiniams asmenims žemės kaip nuosavybės leidžiama turėti iki 500 hektarų. Tai per mažai. Kažkada buvo 2 tūkst. hektarų riba. Tai buvo optimalus kiekis. Be to, kol kas neaiški ir Europos Sąjungos žemės ūkio politika. Jei bus mažinama parama, Lietuvos ūkininkams bus sunkiau konkuruoti su vakariečiais, gaunančiais didesnes subsidijas."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"