TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pažangiosios technologijos: mažiau darbo, daugiau pieno

2014 09 25 6:00
Lietuvoje yra maždaug 56 tūkst. pieno gamintojų, o vidutinį ūkį sudaro 7 melžiamos karvės. LŽ archyvo nuotrauka

Pasitelkus modernias technologijas valdyti ūkį kur kas lengviau - darbas produktyvesnis, taigi pajamos taip pat gerokai ūgteli. Milijonus litų į naują įrangą investavę pieno gamintojai tvirtina, kad brangūs pirkiniai atsiperka su kaupu.

Nors Lietuvoje, palyginti su Latvija ir Estija, pieno ūkio modernizavimas atsilieka, vis daugiau ženklų rodo, kad padėtis artimiausiu metu gerės. Šalies ūkininkai tampa drąsesni ir noriai renkasi šiuolaikišką įrangą. Sėkmės istorijų – ne viena. LŽ pakalbino keletą pieno ūkių savininkų, kurie iš esmės modernizavo savo fermas.

Pajamos padidėjo dukart

Vaidutė ir Vytautas Stankevičiai, ūkininkaujantys Parovėjos kaime (Biržų r.) jau 15 metų, kaip patys sako, viską pradėjo beveik nuo nulio. O dabar jų fermos – vienos moderniausių Lietuvoje. Kone 1 tūkst. ha, 32 darbuotojai ir 800 karvių (su prieaugliu) – toks yra Stankevičių ūkis. Kalbėdamas su LŽ Vytautas skaičiavo, kad investicijos į ūkio modernizavimą iš viso siekia maždaug 14 mln. litų.

Naujausia investicija – apie 5,5 mln litų. V. Stankevičius teigė, jog tai išskirtinis projektas: ūkininkai modernizavo gyvulių laikymo technologijas. Stankevičių ūkyje jau antrus metus karves melžia Švedijoje suprojektuoti keturi melžimo robotai. Ši investicija, pasak Vytauto, pasitvirtino – produktyvumas padidėjo dvigubai. Anksčiau iš vienos karvės buvo galima gauti 5,5 t pieno per metus, o dabar, įsigijus naują techniką, – beveik 12 tonų.

„Įdiegę technologijas ir didesnį primilžį turime, ir daugiau pajamų gauname. Jei palygintume, tarkime, 200 karvių fermą, kurioje veikia įprastinės melžimo sistemos, ir fermą, kurioje naudojami melžimo robotai, skirtumas siektų apie 50 tūkst. litų pajamų antrosios naudai“, – aiškino V. Stankevičius.

Pigiau, nei statyti melžyklas

Ūkininkas dėl investicijos visiškai neabejoja. Dabar Stankevičiai ne tik gauna daugiau pajamų, bet ir turi laiko kitiems darbams. „Visą fermą labai lengva valdyti. Būdamas bet kurioje vietoje kompiuterio ekrane galiu matyti, ką dirba žmonės, galvijų sveikatingumo, pieno kokybės rodiklius. Viskas taip paprasta. Net išvykęs, pavyzdžiui, į Jungtines Valstijas, nesijaudinu, nes visą informaciją gaunu internetu, galiu kontaktuoti su operatoriais ir nurodyti, ką ir kaip daryti“, – LŽ pasakojo ūkininkas.

Kodėl Stankevičių ferma pasuko modernizavimo keliu? Pasak ūkio savininko, jį įkvėpė olandų ir danų pavyzdžiai, galiausiai – noras įrodyti sau, kad gali įvaldyti naująsias technologijas. „Žinių pakako, todėl ir apsisprendėme. Beje, sutaupėme ir lėšų, nes nereikėjo papildomų statinių, kad įrengtume melžyklas. Statybos būtų buvusios kur kas brangesnės. Tiek pinigų neturėjome. Koncentravomės į kompiuterines technologijas. Dabar turime laiko, galime sau leisti kur kas daugiau“, – džiaugėsi modernaus ūkio savininkas.

V. Stankevičius sakė, kad žmones, dabar dirbančius su nauja įranga, reikėjo mokyti – jie buvo siunčiami į tuos Lietuvos ūkius, kuriuose įdiegta tokia pat technologija. O vienas specialistas net vyko mokytis į Švediją, pas kolegas ūkininkus. V. Stankevičiaus žiniomis, melžimo robotų Lietuvoje yra labai nedaug, vos 10, dar du statomi.

„Ūkyje tai labai reikalingi įrenginiai. Estų ūkininkai yra pasistatę apie 70 robotų, ir lietuviai, manau, juos pasivys“, – vylėsi V. Stankevičius.

Daugiau technologijų – mažesnė savikaina

Dar vienas pieno ūkio plėtros ir modernizavimo pavyzdys galėtų būti Brazų fermos Kelmės rajone. 1 tūkst. tonų parduotos žaliavos, 200 karvių ir panašus skaičius prieauglio, apie 600 ha žemės - Brazų pieno ūkis yra vienas stambiausių Kelmės rajone. Albertas Brazas, vienas ūkio savininkų, patikino, kad į modernias technologijas investuota tikrai nemažai. Antai karvių melžimo aikštelė, valdoma kompiuterinėmis programomis, atsiėjo apie 700 tūkst. litų, karvių guliavietės, kilimai, atitvarai – 200 tūkst. litų. Šaldytuvai pienui atšaldyti, pagalbinė įranga – dar apie 200 tūkst. litų.

A. Brazas nesigaili investavęs į modernią melžimo aikštelę, kurioje galima melžti 16 karvių. „Tuo metu, kai pradėjome investuoti, ekonomika kilo, pirkome techniką ir fermas. O paskui ėmėmės modernizavimo: siloso duobių, mėšlidžių, pašarų technikos“, – LŽ pasakojo A. Brazas. Jis neslėpė, kad naudojosi Europos Sąjungos parama. „Jeigu norime, kad pieno savikaina mažėtų, neišvengiamai būtina diegti aukštas technologijas, plėstis, investuoti. Be abejo, investicijos turi atsipirkti“, – kalbėjo sėkmingas Kelmės rajono ūkininkas.

Ir samdinių nebereikia

Jonas Viliūnas, Pieno gamintojų asociacijos pirmininkas, LŽ sakė, kad pieno ūkių modernizavimas neišvengiamas. Lietuvoje yra maždaug 56 tūkst. pieno gamintojų, o vidutinį ūkį sudaro 7 melžiamos karvės. Tuo metu Latvijoje, jo žiniomis, vidutinį ūkį sudaro 40-50 karvių. Spartesnė modernizacija išspręstų tam tikras problemas. Pavyzdžiui, smarkiai pagerėtų pieno kokybė. Antai su Vokietijos gamintojų produkcija daugeliui Lietuvos pieno ūkių esą dar toli lygintis.

J. Viliūnas teigė, jog pieno ūkių modernizavimas sprendžia ir darbo jėgos klausimą - kaimuose beveik nebelikę kvalifikuotos darbo jėgos. „Daug kas susiduria su problema, kur rasti melžėjų ar kitokių specialistų. Aukštosios technologijos tokias bėdas taip pat padeda šalinti“, – nurodė J. Viliūnas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"