TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Peilis į nugarą drabužių eksportuotojams

2013 10 04 6:00
L.Lasiauskas: "Kai kurios įmonės susiduria su priešinga problema, nei nurodo statistikai, – joms neužtenka pajėgumo vykdyti visus užsienio užsakymus." Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Specialistai gūžčioja pečiais, kodėl tarp šalies drabužių siuvėjų ir gamintojų beveik dvigubai padaugėjo pasigendančiųjų eksportuojamos produkcijos paklausos. Manoma, tokias nuotaikas lėmė kelios į sąstingį puolusios eksporto rinkos ir kai kurių gaminių unikalumo stoka.

Naujausi Statistikos departamento duomenys parodė, kad per metus gana smarkiai pagausėjo drabužių gamintojų, nepatenkintų eksportuojamos produkcijos paklausa. Šių metų rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, drabužių siuvimo (gamybos) segmente daugiau nei dvigubai padaugėjo teigiančiųjų, kad eksportuojamos produkcijos paklausa per maža. Pernai tokių buvo vos 10 proc., o šiemet – 26 procentai. Per metus taip pat nuo 85 proc. iki 73 proc. sumažėjo manančiųjų, jog paklausa pakankama, nuo 5 proc. iki 1 proc. – kad ji per didelė.

Sušlubavo ir mėgstamos rinkos

„Bendros eksporto tendencijos vis dėlto yra teigiamos – tikrai didėja ir eksporto apimtis, ir eksportuojamų lietuviškų gaminių paklausa“, - nuostabos dėl rezultatų neslėpė Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos (LATĮA) generalinis direktorius Linas Lasiauskas. Anot jo, kai kurios įmonės susiduria su priešinga problema – joms neužtenka pajėgumo vykdyti visus užsienio užsakymus. Todėl statistikų duomenis L.Lasiauskas siejo su nevienoda situacija skirtinguose produkcijos segmentuose ir rinkose, mat šiuo metu vienos jų auga, o kitos – šlubuoja.

Pavyzdžiui, Rusijai įstojus į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), padidėjo pasiūla į šią rinką ir konkurencija. Didesnė konkurencija, taip pat šioks toks sąstingis jaučiamas ir daugelio Lietuvos drabužių gamintojų pamėgtose Skandinavijos šalyse. Tuo metu tekstilės gaminių eksportas į Prancūziją išaugo 20 procentų.

„Paklausa mažėja Pietų Europos rinkose – pietinėse šalyse ekonominės krizės poveikis kur kas akivaizdesnis nei tradicinėse rinkose. Pavyzdžiui, Italijoje prognozuojama, kad bus uždaryta 25 proc. parduotuvių“, - kalbėjo L.Lasiauskas.

Pašnekovas taip pat nurodė, jog daugelis Lietuvos įmonių pastaruoju metu irgi siekia pereiti nuo paslaugos teikimo prie savo produkto pardavimo. „Vyksta ir klientų, ir eksporto strategijos kaita – dabar matome pereinamąjį procesą. Bet nemanyčiau, kad tai yra kokia nors grėsmė, kuri turėtų kelti susirūpinimą“, - sakė LATĮA vadovas.

Išsilaikys inovatyvūs gamintojai

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas pabrėžė, kad tekstilės įmonių ilgalaikė perspektyva priklauso nuo jų požiūrio į savo produkciją. Kitaip tariant, jos turi siekti savo gaminiais išsiskirti iš kitų rinkos žaidėjų. Tai esą patvirtina itin sėkmingi kai kurių šio sektoriaus bendrovių eksporto rodikliai ir didžiulė eksporto paklausa. S.Besagirskas įsitikinęs, kad pažangiose įmonėse eksportą riboja tik nepakankamas tinkamų darbuotojų skaičius ir lėšų investicijoms stygius.

„Bankininkų akimis, tekstilės pramonė neatrodo pati perspektyviausia. Jeigu įmonės galėtų gauti iš bankų kreditų ir būtų parengiama užtektinai darbuotojų, manau, inovatyvios bendrovės per porą metų dvigubai padidintų apyvartą. Suprantu, kad dalis tekstilės įmonių yra nefinansuotinos, tačiau kai kurios nefinansuojamos tik dėl to, jog priklauso sektoriui, su kuriuo a priori niekas nenori terliotis“, - pabrėžė S.Besagirskas.

Pašnekovo manymu, eksportuojamos produkcijos paklausos mažėjimą lėmė tradicinius produktus arba darbo jėgą parduodančių įmonių nuotaikos. Kadangi sektoriuje tokių yra šiek tiek daugiau nei pažangių bendrovių, tai esą lėmė ir galutinius Statistikos departamento rezultatus.

„Tekstilės šaka perspektyvi, tačiau reikėtų šiek tiek pakeisti požiūrį. Tai nėra vien pigių trikotažinių drabužių siuvimas. Suradus sinergiją su kitomis pramonės šakomis, galima pagaminti gerą, didelę pridėtinę vertę generuojantį produktą. Todėl ateityje tekstilės pramonė skils į segmentus. Šiek tiek sudėtingiau bus išsilaikyti toms įmonėms, kurios dabar tik parduoda darbo jėgą ir nesistengia generuoti pridėtinės vertės stiprindamos prekės ženklą, ieškodamos naujų pardavimo kanalų ir pan.“, - prognozavo LPK atstovas.

Sunkumų neįžvelgia

Kaip inovatyviausias įmones S.Besagirskas paminėjo nanotechnologijas drabužių gamyboje taikančią „Garlitą“, šildomuosius sportinius drabužius gaminantį „Omniteksą“, gero dizaino ir kokybiškos medžiagos derinius siūlantį „Audimą“. Šios ir kitos pažangios įmonės esą nepatiria jokių neigiamų eksporto paklausos pokyčių.

Su sunkumais eksporto rinkose sakė nesusiduriantis ir linų tekstilės gamybinės įmonės „Klasikinė tekstilė“ savininkas Rimantas Baumilas. Jis nurodė, kad metinis bendrovės eksporto augimas viršijo 25 proc., o svarbiausios eksporto rinkos - Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė - užsakymų apimtį pastaruoju metu tik didina. Įmonė dirba su 60 pagrindinių klientų, turi užsakovų maždaug 30 pasaulio valstybių.

"Klasikinės tekstilės" savininko teigimu, išlaikyti eksporto apimtį padeda labai intensyvus dalyvavimas įvairiose mugėse ir renginiuose. „Aišku, visi gali pasakyti, kad dirba, stengiasi. Tačiau galbūt mūsų įdirbis tiesiog didesnis? Be to, kai kurios įmonės išsigąsta, kai vieną ar du kartus nuvyksta į muges ir nepamato rezultato. O mes kaip pradėjome prieš 20 metų važinėti po renginius, taip ir toliau važinėjame – nesvarbu, ar turime užsakymų, ar ne“, - pasakojo R.Baumilas.

Jo manymu, klientams patrauklu ir tai, kad įmonė ne tik siuva, bet atlieka ir daug kitų darbų: nuo audinių gamybos iki drabužių dažymo. "Klasikinės tekstilės" savininkas įsitikinęs, jog technologinis lankstumas stiprina partnerystę, nes užsakovai taupo. „Klientai, ypač turintys nemažai parduotuvių ir platų asortimentą, sutaupo labai daug laiko, pinigų ir išteklių. Jiems, pavyzdžiui, nereikia audinio pirkti viename pasaulio krašte, o užtrauktukų – kitame. Klientų aptarnavimą esame pakėlę į šiek tiek aukštesnį lygį“, - aiškino jis.

Be to, kaip nurodė R.Baumilas, įmonė nuolat investuoja į įrenginių ir technologijų atnaujinimą. Anksčiau ji kasmet tam skirdavo apie 1 mln. litų, o pastaraisiais metais technologijoms išleidžia dar didesnes sumas.

Eksportuojamos produkcijos paklausos vertinimas, proc.

Paklausa2013 m. rugsėjis2012 m. rugsėjis
Per didelė15
Pakankama7385
Per maža2610

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"