TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pelno atidavęs uostas keis prioritetus

Pirmą kartą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją užgulusi prievolė dalį laivų rinkliavų atiduoti valstybei šią įmonę privers atsijoti kitų metų išlaidas nekomerciniams projektams.

Susisiekimo ministerija atidėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) trimečio strateginių investicijų plano ir 2012 metų pajamų ir išlaidų sąmatos svarstymą, kol paaiškės pelno mokesčio dydis. Lietuvos prezidentei pasirašyti pateiktos Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pataisos numato, kad 50 proc. įmonės paskirstytinojo pelno būtų mokama į valstybės biudžetą. Tačiau Vyriausybė gali nustatyti mažesnę įmonės pelno įmoką, jeigu ši įgyvendina arba dalyvauja įgyvendinant Vyriausybės sprendimu pripažintą valstybei svarbų ekonominį projektą.

KVJUD tikisi, kad uostui tokia išlyga galios. Tai turėtų paaiškėti jau kitą savaitę.

Pajamas lemia krova

Uosto vadovybė dabar jau ima graužtis, kad šiemet smarkiai taupė eksploatacines išlaidas ir didino pelną. Po pastarojo uragano smėliu užneštą įplauką bus bandoma išvalyti dar šiemet, kad už darbus spėtų apmokėti gruodį. Pagal metų pradžioje su rangovu pasirašytą sutartį smėliui iš akvatorijos siurbti numatyta daugiau kaip 8 mln. litų.

Tačiau prognozės, pasak uosto kapitono Viktoro Lukoševičiaus, artimiausiomis dienomis gero oro nežada, žemsiurbės darbas gali strigti. Tuomet uosto valymas padidintų ateinančių metų sąnaudas, kaip ir kitos rangovų šiemet neatliktos užduotys.

Paskutinį rudens savaitgalį dėl oro sąlygų uoste 2 dienas buvo ribojamas laivų eismas ir tai iškart pajuto uosto biudžetas. Šiemet lapkritį, palyginti su pernai, 5 proc. mažiau buvo perkrauta krovinių ir 460 tūkst. litų mažiau gauta rinkliavų. Tačiau 11 mėnesių rezultatas šiemet nepalyginamai geresnis. Krovinių apyvarta išaugo 18,2 proc. - iki 33,7 mln. tonų, o pajamos padidėjo 17 proc. - iki 134 mln. 155 tūkst. litų. Pasak KVJUD ekonomikos ir finansų direktoriaus Martyno Armonaičio, pajamų planas viršytas beveik penktadaliu.

Įvertinti 2012 metų perspektyvą gana sudėtinga. Nors prognozių girdima įvairių, apyvartos didėjimas dėl prastesnių krašto eksporto prognozių ir galimo tranzito srauto sumažėjimo nebus toks ryškus kaip šiemet. "Po staigesnio šuolio būna tempo atoslūgis, bet mes vis tiek apyvartą planuosime 3-4 proc. didesnę nei šiemet", - teigia rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas. Tai leistų išlaikyti dabartinį pajamų lygį.

Apkarpys planus

Kiek uosto pinigų įstrigo "Snoro" banke, M.Armonaitis sakė negalintis patikslinti, nes tai esą komercinė paslaptis. Tačiau uostininkai tvirtina, kad labiau nei pastaroji finansinė afera uosto išlaidas gali paveikti biudžetui atiduota pajamų dalis. Valstybės rinkliavų prilyginimą komercinės veiklos pelnui jie vadina nesąmone.

Pasak KVJUD generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, šiemet laukiama maždaug 83 mln. litų pelno, nors tai esanti apytikrė suma. Ji dar tikslinama, atsižvelgiant į gruodžio pajamas. Dar prieš mėnesį uosto vadovas prognozavo per 100 mln. litų pelno ir sakė, kad biudžete suplanuota 52 mln. litų KVJUD įmoka. Gali būti, kad toks skirtumas atsirado dėl "Snoro" bankroto, nes to numatyti niekas negalėjo. "Jeigu mums tektų atiduoti 10-15 mln. litų, tai niekas nesužlugtų, bet jeigu 40-50 mln. litų - teks atsisakyti socialinių funkcijų. Tegul jas vykdo pati valstybė. Pirmiausia aukotume 39 mln. litų vertės valčių prieplaukos finansavimą, bet tikrai nenutrauksime uosto gilinimo, nes įplaukai skirta 80 mln. litų europinių lėšų. Iki šiol buvome įtraukti į socialines programas, daug kur buvome rėmėjai, o dabar tokį požiūrį turime keisti", - kalbėjo E.Gentvilas.

Prie ilgos grąžos projektų E.Gentvilas linkęs priskirti ir 112 mln. litų vertės keleivių ir krovinių terminalo statybą, kuri truks dar pusantrų metų. Šiemet pradėti darbai kol kas finansuojami KVJUD lėšomis, nors 47 mln. litų planuota gauti iš Europos Sąjungos. Visus metus atidėliojamo Briuselio atsakymo tikimasi sulaukti artimiausiomis dienomis. Manoma, kad jis bus teigiamas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"