TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pelno aukštumos ir nuostolių duobės

2011 06 22 0:00
Lietuvos paštas tebedirba nuostolingai, nors veiklos nuostolius ir pavyko sumažinti peržiūrėjus veiklos sąnaudas, kurių didžiausią dalį sudaro darbuotojų atlyginimai.
LŽ archyvo nuotrauka

Kai kurios didžiausios valstybės valdomos įmonės pirmaisiais šių metų mėnesiais skaičiavo keliasdešimt milijonų litų siekiančius pelnus. Tačiau kelios iš jų ir toliau murkdėsi nuostoliuose.

Šių metų pirmojo ketvirčio valstybės valdomų įmonių veiklos ataskaita rodo, kad beveik visų valstybei priklausančių bendrovių finansiniai rezultatai buvo geresni nei prieš metus. Tačiau kasmet nuostolingai dirbančios įmonės, net ir pliekiamos Vyriausybės, toliau ėjo į minusą.

Ūkio ministro patarėjas Adomas Audickas, komentuodamas pirmojo ketvirčio valstybės valdomų įmonių veiklos ataskaitą, pristatytą Vyriausybei, teigė, kad buvo tikimasi, jog šiemet valstybės valdomos įmonės papildys biudžetą išmokėjusios dividendų bent už 85 mln. litų. Anot jo, prie pagerėjusių įmonių finansinių rezultatų netiesiogiai prisidėjo ir Vyriausybė. "Ministrų kabinetas skiria daug dėmesio valstybės valdomoms įmonėms, o tai skatina jų vadovus veikti efektyviau ir skaidriau", - aiškino A.Audickas.

Pelningiausios įmonės

Vienos didžiausių valstybei priklausančių įmonių "Lietuvos geležinkeliai" pajamos pirmąjį ketvirtį sudarė 396,5 mln. litų. Grynasis pelnas siekė 52,6 mln. litų. Tiesa, keleivių vežimas išliko nuostolingas. Dėl to pirmąjį ketvirtį bendrovė patyrė 33,7 mln. litų nuostolių, t. y. 34 litus skaičiuojant vienam keleiviui. "Lietuvos geležinkeliai" pirmojo ketvirčio pabaigoje turėjo 115,7 mln. litų grynųjų pinigų, todėl įmonei esą nebus sudėtinga išmokėti pagal Vyriausybės nutarimą privalomus 58 mln. litų. Dividendams už pernai metus įmonė paskirstė 56 mln. litų, už 2009 metus - 37 mln. litų.

Valstybės įmonės Generalinės miškų urėdijos grynasis pelnas pirmuosius tris šių metų mėnesius sudarė 32 mln. litų. Dvigubai didesnio nei pernai tuo pat metu pelningumo pasiekta dėl 40 proc. išaugusių pardavimo pajamų. Tokių didelių pajamų vėlesniais mėnesiais nepavyks gauti, mat antrą ir trečią ketvirtį stipriai ribojami miško kirtimai, vykdoma priešgaisrinė apsauga ir kiti pajamų neduodantys darbai.

Bendrovė "Lietuvos energija" pirmaisiais metų mėnesiais uždirbo 32 mln. litų pelno. Iš viso įmonės pajamos sudarė 325,8 mln. litų. Dividendams išmokėti už 2010 metus bendrovė skyrė 89 mln. litų.

Bendrovės "Klaipėdos nafta" pajamos per pirmąjį ketvirtį sudarė 33,8 mln. litų. Įmonės grynasis pelnas siekė beveik 8,7 mln. litų. Tačiau krovos apimtys sumažėjo, o pelno augimą daugiausia lėmė padidėję naftos produktų krovos tarifai. Už 2009 metus 16,4 mln. litų dividendų išmokėjusi įmonė sprendimo dėl 2010 metų pelno paskirstymo dar nepriėmė.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija per pirmąjį šių metų ketvirtį iš savo pagrindinės veiklos - jūrų uosto eksploatacijos - gavo 41,5 mln. litų pajamų. Pernai tuo pačiu metu įmonės pajamos sudarė 35,6 mln. litų. Jos grynasis pelnas 2011-ųjų pirmąjį ketvirtį siekė 28 mln. litų - daugiau kaip dvigubai daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Pajamas prarijo sąnaudos

Valstybei priklausanti akcinė bendrovė Lietuvos paštas tebedirba nuostolingai. Pirmąjį ketvirtį jos grynasis nuostolis sudarė 2,2 mln. litų. Esą veiklos nuostolius sumažinti pavyko peržiūrėjus veiklos sąnaudas (darbuotojų atlyginimus, turto priežiūrą). Lietuvos pašto pajamos per tris mėnesius sudarė 43,6 mln. litų.

3 mln. litų nuostolių skelbiasi patyrusi valstybės įmonė "Oro navigacija". Nors bendrovės pajamos per pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 14 proc., tačiau dėl gerokai padidėjusių administracinės veiklos sąnaudų patirta ir nuostolių.

Valstybės įmonė Tarptautinis Vilniaus oro uostas pirmąjį šių metų ketvirtį patyrė beveik 3,4 mln. grynojo nuostolio. Esą įmonės pajamos iš pagrindinės veiklos sumažėjo 31,5 procento.

Nuvylė ir elektros sektorius

Nuostolingai dirbo ir kelios elektros energetikos įmonės. Elektros skirstomųjų tinklų operatorius LESTO pirmaisiais šių metų mėnesiais patyrė beveik 8 mln. litų nuostolių. Esą nustatant elektros energijos persiuntimo tarifus 2011 metams buvo prognozuojama, kad elektros energijos persiuntimo apimtys augs, tačiau jos užfiksuotos žemesnės. Taip pat bendrovės nuostoliai esą susiję su ilgalaikio turto verte ir nusidėvėjimo sąnaudomis. Už 2010 metus LESTO išmokėjo 61 mln. litų dividendų.

Elektros energijos perdavimo sistemos operatorius "Litgrid" per pirmąjį ketvirtį patyrė 5 mln. litų nuostolių. Bendrovės pajamos siekė 108 mln. litų, o pagrindiniai jų šaltiniai - elektros perdavimo paslaugos ir pajamos, gautos už elektros pardavimą vidaus rinkoje.

Savo veiklos rezultatus šiuo metu viešai skelbia 86 iš 156 valstybės valdomų įmonių.

Džiaugtis nėra ko

Seimo Ekonomikos komiteto narė Birutė Vėsaitė įsitikinusi, kad džiaugtis valstybės įmonių veiklos rezultatais dar nereikia. Anot jos, reikalą reikia įvertinti dvejopai. "Lietuvos geležinkelių" finansinę sėkmę B.Vėsaitė siejo su nebloga jūrų uosto veikla. Miškininkams, anot socialdemokratės, nebuvo sunku pasiekti didesnio pelningumo - pakako padidinti kirtimų apimtį. Tačiau ji mano, kad tai padaryta kitų gyventojų kartų sąskaita. Seimo narės įsitikinimu, logiška, kad elektros energetikos įmonės LESTO ir "Litgrid" dirbo nuostolingai. Esą tai klaidingos Vyriausybės politikos pasekmės - stengiantis išlaikyti stabilias elektros energijos kainas neinvestuojama į vis labiau nusidėvinčią infrastruktūrą. "Manau, kad taip kasamos duobės kitoms Vyriausybėms. Jeigu neinvestuojama šiandien, po poros metų viskas gali taip susiklostyti, kad prireiks 10 kartų daugiau lėšų", - teigė B.Vėsaitė.

Tikslas - išjudinti

LŽ jau rašė, kad blogai besitvarkančias valstybės valdomas įmones Vyriausybė ryžosi išjudinti šių metų pradžioje. Siekta nustatyti konkrečius finansinius rodiklius valstybės valdomoms bendrovėms. Didžiausios grąžos buvo tikimasi iš energetikos ir susisiekimo sektorių įmonių. Balandžio 4 dieną Vyriausybė priėmė sprendimą, kad valstybės kontroliuojamose įmonėse dividendams skiriama paskirstytino pelno dalis didinama nuo 40 iki 80 procentų. Finansų ministerijos skaičiavimu, dėl to planuotos valstybės biudžeto pajamos 2011 metais turi padidėti apie 35 mln. litų. Vyriausybė pareikalavo, kad įmonės mažiau pelno paskirstytų į rezervus, o daugiau jo išmokėtų dividendams. Įmonės skundėsi, kad dėl to neliks lėšų plėtrai ir modernizacijai.

Komentaras

Komercinio banko "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis LŽ anksčiau teigė, kad Vyriausybės siekis sutvarkyti valstybės įmonių valdymą bei pagerinti jų ekonominius rodiklius yra labai geras. Esą Latvija ir Estija, be pelno mokesčio, iš valstybės įmonių kasmet gauna dar apie 900 mln. litų dividendų, o Lietuva - tik apie 30 mln. litų, nors daugelis įmonių dirba pelningai. "Estai prasčiausiu ekonomikos recesijos laikotarpiu pareikalavo iš valstybės valdomų įmonių, kad šios visą nepaskirstytąjį pelną išmokėtų valstybei dividendų pavidalu. Kai pareikalauja, tai ir padaro. O kol nėra iškelta jokių finansinių tikslų, už valstybės įmones atsakingi žmonės nejaučia moralinės pareigos pildyti valstybės biudžetą", - teigė ekonomistas. Rezervų didinti veiklos efektyvumą, jo nuomone, yra visose valstybės valdomose įmonėse. Ekonomistas įžvelgė itin svarbią efektyvumo didinimo priemonę - įmonių išlaidas ir pirkimus.

"Toje srityje neabejotinai galima sutaupyti ne milijonus, o milijardus litų," - teigė jis. Ekonomisto nuomone, svarbu ne tik nustatyti valstybės valdomoms įmonėms finansinius tikslus, bet ir žinoti, kas bus daroma toliau, jeigu įmonės iškeltų uždavinių neįvykdys. "Jeigu šalyje yra daug įmonių, kurios dirba neefektyviai, teikia paslaugas ir parduoda prekes, kurios neša nuostolius, ir Vyriausybė bei ministerijos nesugeba paskirti tokių vadovų, kurie padidintų tų įmonių veiklos efektyvumą ir garantuotų pelną, matau vienintelį būdą - į tas įmones turi ateiti privatus kapitalas, kuris užtikrins teigiamą grąžą ir maksimalią naudą iš investicijų. Tuo metu valstybinės įmonės naudojasi valstybiniu turtu, atlieka tam tikrą funkciją ir visiškai nesirūpina, kokie bus finansiniai rezultatai", - sakė ekonomistas. Jis prognozavo, kad valstybės įmonių pertvarka nebus lengva.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"