TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pelno dalybos su darbuotojais – egzotika

2016 06 17 6:00
Darbo kodeksas įpareigotų darbdavius darbuotojų skatinimui skirti ne mažiau kaip 25 proc. gaunamo pelno. LŽ archyvo nuotrauka

Seime pritarimo sulaukęs siūlymas ketvirtadalį įmonių pelno skirti darbuotojų skatinimui sukėlė kritikos bangą. Verslo atstovai, ekonomistai ir Lietuvos prezidentė siūlymą vadina populistiniu, marksistiniu ir net lygino su luditų siautėjimu XIX amžiuje. Mat šiais laikais priverstinių pelno dalybų esą niekur kitur užsienyje nėra.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį pritarė Darbo kodekso pataisai, kuri įpareigotų darbdavius darbuotojų skatinimui skirti ne mažiau kaip 25 proc. gaunamo pelno. Seimas dėl to turėtų apsispręsti iki liepos mėnesio.

„Mažus atlyginimus šiandien moka ne tik tos įmonės, kurios objektyviai negali mokėti daugiau, bet ir didžiulius pelnus gaunančios bendrovės“, – išplatintame pranešime spaudai teigė pasiūlymą pateikęs Seimo narys Vytautas Antanas Matulevičius.

Jokios naudos darbuotojams

„Jei politikai nuoširdžiai siekia atstovauti samdomų darbuotojų interesams, tegul siūlo, kaip galėtų garantuoti aktyvesnį profesinių sąjungų dalyvavimą darbo santykiuose. O štai tokie egzotiški sprendimai padalinti pelną kvepia leninizmu ir marksizmu“, – sakė Gitanas Nausėda, SEB banko vyriausiasis ekonomistas.

Jis tvirtino, kad tokio administracinio reikalavimo tam tikrą pelno dalį atseikėti darbuotojų skatinimui „tikrai niekur kitur nėra“. Tai, anot ekonomisto, yra paprasčiausias pelno mokesčio padidinimas, bet tam tikra jo dalis nukeliautų ne į valstybės biudžetą, o į darbuotojų rankas. Nors tai iš pirmo žvilgsnio darbuotojams atrodo patraukliai, naudos jiems neduotų. Darbdavys esą paprasčiausiai sumažintų pagrindinį atlyginimą, nes darbo rinkoje nusistovėjo tam tikra darbo jėgos kaina. Be to, įmonės galimai būtų suinteresuotos mažinti pelną, vadinasi, šalyje padidėtų šešėlinė ekonomika.

„Pelningų įmonių darbuotojai turėtų teisę į 25 proc. pelno, tuo tarpu nepelningų arba viešojo sektoriaus darbuotojai, deja, tokia teise pasinaudoti negalėtų“, – pastebėjo G. Nausėda.

Idėja darbuotojus įtraukti į pelno dalybas, anot ekonomisto, nėra nauja – ją subtilesne forma buvo mėginama įgyvendinti ir JAV. Šią idėją populiarinęs ekonomistas Martinas Whitmanas darbdaviams siūlė patiems įtraukti darbuotojus į pelno dalybas, kad šie būtų labiau motyvuoti ir savo kailiu jaustų ekonomikos pagerėjimą ar pablogėjimą. Vis dėlto ji nebuvo plačiai įgyvendinta ir užgeso.

„Matyt, sukūrus mokestines paskatas įtraukti darbuotojus į kapitalo valdymą, visgi atsiranda būdų piktnaudžiauti. Iš esmės jokio pokyčio į gera nėra, o į valstybės biudžetą sumokama mažiau. Dabar ši idėja kai kur įgyvendinama, tačiau tai yra atskirtų įmonių savanoriškas sprendimas. Visus vienodai dalgiu nušienauti nėra racionalu“, – įsitikinęs G. Nausėda.

Pabėgtų užsienio investuotojai

G. Nausėdos manymu, kai kurios įmonės, pavyzdžiui, bankai, turinčios savarankiškus padalinius Lietuvoje, dėl priverstinio pelno dalybų pradėtų svarstyti galimybę čia steigti filialu, o mokesčius mokėti savo motininėje šalyje. „Galimas dalykas, kad dalį investuotojų tokie sprendimai apskritai išgąsdintų, nes reikštų, jog mūsų šalis sunkiai prognozuojama“, – tvirtino pašnekovas.

Banko DNB Rinkų tarnybos Ekonominių tyrimų departamento analitiko Povilo Stankevičiaus manymu, priverstinės kasmetinės pelno dalybos su darbuotojais yra neracionalus ir ekonomiškai žalingas sprendimas. „Priverstinai išdalinus dalį pelno darbuotojams, savo kapitalu nerizikuojantys asmenys gautų nemenką dalį įmonės vertės. Toks sprendimas itin sumažintų Lietuvos patrauklumą vidaus ir užsienio investuotojams – kapitalas bėgtų iš šalies. Tokie siūlymai yra paprasčiausias populizmas“, – sakė jis.

Įvedus tokią tvarką Lietuvoje neapsimokėtų kurti naujų verslų, o veikiantys IT paslaugų centrai, pašnekovo manymu, greičiausiai išsikraustytų į kitą šalį, kur verslo sąlygos patrauklesnės. Nepritraukiant užsienio kapitalo ir lietuviams nekuriant savo įmonių būtų sukuriama ženkliai mažiau darbo vietų. Taigi nukentėtų patys darbuotojai, kurių padėtį siekiama palengvinti.

Nesikuriant darbo vietoms, pasak pašnekovo, į biudžetą būtų surenkama mažiau mokestinių pajamų. Be to, atsirastų paskata oficialiai neapskaityti pajamų ir kitaip sumažinti „popierinį“ įmonių pelną, o taip pat mažinti atlyginimus.

Tuo tarpu Nerijus Mačiulis, banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas šią politikų iniciatyvą net lygino su XIX amžiuje siautėjusiais luditais. „Yra istorijoje pavyzdžių, kai visuomenės atstovai ar politikai bandydavo įgyvendinti radikalias priemones perskirstant pajamas tarp darbo ir kapitalo savininkų. 1812 metais Anglijoje lengvosios pramonės darbuotojai, vadinami luditais, pradėjo kovoti prieš darbo sąnaudas mažinančias technologijas. Jie daužė pirmosios pramoninės revoliucijos naujoves – siuvimo, mezgimo, audimo, tekinimo stakles – tikėdamiesi, kad tai leis jiems išsaugoti jų darbą ir pajamas. Šiuo metu mes matome XXI amžiaus luditų iniciatyvas“, – sakė banko ekonomistas.

Tokios iniciatyvos perskirstyti pajamas iš kapitalo savininkų, jei nėra koordinuojamos globaliu ar bent Europos mastu, anot jo, reikštų, kad kapitalas pasitrauktų iš Lietuvos, o darbuotojai, kuriuos buvo norima apsaugoti ir pamaloninti, liktų prie suskilusios geldos.

Premijos – pagal sukuriamą vertę

P. Stankevičiaus manymu, atlyginimų ir darbuotojų premijų dydis būtų efektyviausias ir socialiai sąžiningiausias, jeigu priklausytų nuo kiekvieno darbuotojo sukuriamos pridedamosios vertės. Kadangi įmonės savininkai sugalvojo verslo idėjas, išvystė verslo procesus ir priima strateginius sprendimus bei verslo riziką, jų pridėtinė vertė yra ženkliai didesnė negu įmonės darbuotojų ir todėl jie turi teisę į kompanijos uždirbamą pelną.

Tuo tarpu skatinti darbuotojus premijomis ir įmonės akcijomis esą naudinga ir praktikuojama Europoje, tokių atvejų pasitaiko ir Lietuvoje. Vis dėlto ši skatinamoji priemonė turi priklausyti nuo rezultatų.

Lietuvos verslo darbuotojų konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas manymu, Seimas vis dėlto priims racionalų sprendimą, kaip skatinti darbuotojus. Konfederacijos siūlomas Socialinių iniciatyvų įstatymo projektas numato užsienyje taikomą tvarką, pagal kurią darbdaviai darbuotojų sveikatai, jų mokymui, jų vaikų darželiams ir pan. galėtų skirti 25 proc. darbo užmokesčio fondo ir šios investicijos nebūtų apmokestinamos.

Tai, kas dabar siūloma, įmonėms kuria nevienodas sąlygas. Tos, kurios neturės pelno, negalės investuoti į darbuotojus, o mes siūlome, kad tokią galimybę turėtų visi darbdaviai“, – aiškino D. Arlauskas. Jo teigimu, 60 Seimo narių jau yra pasirašę po siūlomu projektu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"