TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pelno mokesčio lengvata - pavėluota

2008 10 17 0:00
Visada atsiras įmonių, kurios investuos į naujas technologijas, todėl pasinaudosiančių pelno mokesčio lengvata tikrai bus.
LŽ archyvo nuotrauka

Vyriausybė palaimino iniciatyvą sumažinti pelno mokestį iki 35 proc. įmonėms, įsigysiančioms naujausių technologijų bei programinę įrangą. Bet tik maža dalis verslininkų mano, kad dėl sugriežtinto bankų kreditavimo ras lėšų naujai įrangai.

Valdžia suskato remti įmonių konkurencingumą lėtėjant ūkio plėtrai. Siūlomos mokestinės lengvatos įmonėms, investuojančioms į esminį technologinį atsinaujinimą. Tokias Pelno mokesčio įstatymo pataisas Vyriausybė teiks Seimui kartu su 2009 metų biudžeto projektu.

Verslininkų teigimu, dėl šios mokesčių lengvatos su valdžios atstovais buvo daug kalbėta jau prieš keletą metų, tačiau palankaus sprendimo sulaukta dabar, kai gauti lėšų investicijoms iš bankų smulkiosios įmonės neturi galimybių.

Verslininkai tikisi pasinaudoti pelno mokesčio lengvata tada, kai iš tikrųjų pradės veikti mikrokreditavimo sistema.

Palankiau didžiosioms įmonėms.

Vyriausybė siūlo iki 35 proc. sumažinti atitinkamo laikotarpio apmokestinamąjį pelną įmonei, įsigyjančiai naujų įrenginių. Finansų ministerijos sekretorė Ingrida Šimonytė LŽ aiškino, kad įmonė, kuri nusipirks naujų technologijų ar programinę įrangą ir Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI) deklaruos tais metais gautą pelną, pirkinio išlaidomis galės iki 35 proc. sumažinti pelno mokesčio bazę. Pavyzdžiui, jeigu įmonės uždirbtas pelnas bus 1 mln. litų tais pačiais metais, kai ji nusipirko tokį turtą, pelno mokestis bus mokamas ne nuo milijono, o nuo 650 tūkst. litų.

"Šia lengvata galės pasinaudoti visos šalies įmonės. Svarbiausia, kad būtų pirktas įstatyme apibrėžtas turtas, t. y. naujos technologijos, kompiuterinė technika, programos ir pan. Lengvatos taikymo principai yra labai panašūs į ES paramos, kuri skiriama įmonei technologiškai atsinaujinti. Vienintelis skirtumas, kad nereikės jokių išankstinių prašymų ar derinimų", - užtikrino I.Šimonytė.

Danas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius, LŽ tvirtino, kad nors ši lengvata yra labai sveikintinas Vyriausybės žingsnis, tačiau ja pasinaudoti galės tik nedidelė dalis įmonių.

"Šiandien, kai bankai labai apsunkino paskolų teikimo sąlygas, šia lengvata palankiau naudotis bus didžiosioms įmonėms, kurios dirba vadinamosiose proveržio srityse. Be to, 35 proc. yra per mažai. ES šalių patirtis rodo, kad 50 proc. lengvata Bendrijos šalyse yra normalu, taip pat yra taikomos įvairios valstybės subsidijos. Reikalingas visas kompleksas priemonių. Ši lengvata yra tik viena nedidelė dalelė ir labai abejoju, kad ji turės labai didelę įtaką pozityviam postūmiui", - dėstė jis.

"DnB Nord" banko analitiko Rimanto Rudzkio nuomone, kad ir kiek bankai riboja kreditus, visuomet atsiras įmonių, kurios investuos į naujas technologijas, todėl pasinaudosiančių šia pelno mokesčio lengvata tikrai bus. "Įmonės, kurios nemodernizuoja technologijų, yra tiesiog pasmerktos bankrutuoti dėl sparčios pasaulyje vykstančios technologinės ir informacinės kaitos. Lietuvoje dirba labai daug modernių mažų įmonių. Neretai būtent didžiosios taiko senąsias technologijas, pavyzdžiui, buvusi "Alytaus tekstilė". Manau, kad verslininkai tikrai pasinaudos šia lengvata. Žinoma, jei būtų palankesnės kreditavimo sąlygos, pasinaudosiančiųjų būtų daugiau", - LŽ kalbėjo analitikas.

Pavėluota pagalba

D.Arlauskas pripažino, kad iš esmės verslininkai šį sprendimą vertina teigiamai, nes jau kelerius metus intensyviai siekė, kad ši parama verslui būtų įgyvendinta. "Tačiau, verslininkų nuomone, šis sprendimas pavėluotas. Bankai sunkiai duoda kreditus verslininkams, o tokie finansiniai instrumentai kaip rizikos kapitalo fondai, mikrokreditai atsirado tik šio mėnesio pradžioje ir realiai pradės veikti ne anksčiau kaip kitų metų kovo mėnesį", - kalbėjo jis.

Konfederacijos generalinis direktorius pripažįsta, kad pradėjusi veikti mikrokreditų sistema bus svari parama verslininkams, kurie galės pasinaudoti pelno mokesčio lengvata kaip paskata technologiškai atsinaujinti. "Tačiau išlieka klausimas, kada mikrokreditavimo sistema pradės veikti, nes jau praeitais metais atsakingi asmenys mušėsi į krūtines žadėdami, kad sistema ims veikti 2008 metų rudenį, o dabar jau kalbama apie kitų metų pavasarį", - piktinosi D.Arlauskas.

Poveikį įvertins po trejų metų

I.Šimonytė aiškino, kad šiuo metu pelno mokesčio lengvata yra numatyta 2009-2013 metams: "Baigiantis šiam laikotarpiui teks įvertinti, kokį efektą ši lengvata turėjo, kaip pasikeitė įmonių našumo rodikliai ir t. t. Jei bus galima susieti teigiamus rezultatus su šia lengvata, bus siūloma ją pratęsti."

Pasak pašnekovės, poveikio biudžetui požiūriu siūlomos mokestinės lengvatos vertinimai yra labai nevienareikšmiai. "Kai kas mano, kad ši lengvata gali biudžetui kainuoti iki 300 mln. litų, tačiau tikrasis poveikis bus matomas ne anksčiau kaip 2010 metais. Kadangi įmonės turės informuoti VMI apie ketinimą naudotis šia lengvata, ne anksčiau kaip kitų metų pabaigoje galėsime pradėti sekti šį procesą ir tik tada bus galima tiksliai pasakyti, kiek tas poveikis yra neigiamas ir ar reikia imtis kokių nors kitų priemonių, kad būtų nepakenkta viešiesiems finansams. Neatmetu tikimybės, kad poveikis gali būti nemažas. Kol kas problema yra ta, jog statistikos duomenų nepakanka, kad būtų galima daryti pagrįstas prognozes. Be to, kadangi duomenys yra iš ekonomikos pakilimo ciklo, tai nelabai korektiška tuos lyginimus daryti", - dėstė Finansų ministerijos sekretorė.

R.Rudzkio nuomone, dėl sunkios ekonominės padėties, pelno mokesčio lengvatos verslininkai sulauks pačiu laiku. Analitikas pripažino, kad biudžetas dėl to tikrai neišvengs pinigų stygiaus, tačiau jei ši priemonė bus veiksminga, valstybė esą netruks susigrąžinti tas lėšas.

"Jeigu įmonė, pasinaudojusi ta lengvata, tikrai nusipirks naujų įrenginių ir pradės gaminti daugiau gaminių, pinigai sugrįš labai greitai ir su pertekliumi. Aš manau, kad pavojus yra ne tai, jog valstybės biudžete trūks pinigų. Klausimas, ar neatsiras landų, prisidengus sąvoka "naujos technologijos", įsigyti ne naujų įrenginių, o pavyzdžiui, naują jachtą", - perspėjo R.Rudzkis. -Apskritai, aš esu šalininkas kuo paprastesnės mokesčių sistemos. Mano manymu, geriau būtų, jei valstybė taikytų kokių 12 proc. pelno mokestį be jokių išlygų, būtų panaikintos PVM lengvatas, sulyginti gyventojų pajamų mokesčio tarifai ir sukurta paprasta sistema. Bet jei vis dėlto teikti lengvatas, tai, mano nuomone, ši priemonė yra numeris pirmas", - apibendrino "DnB Nord" banko analitikas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"