TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Penkis mėnesius dirbame valdžiai

2008 05 21 0:00
Laisvės nuo mokesčių dieną nutolino išaugusi infliacija ir padidinti alkoholio bei tabako akcizai.
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos gyventojai, verslo įmonės ir organizacijos šiemet turės dirbti 151 dieną, kad sumokėtų visus mokesčius valstybei.

Šiais metais Laisvės nuo mokesčių diena bus minima tik gegužės 30 dieną - net 12 dienų vėliau nei 2007 metais. Tai rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atlikti skaičiavimai. 1993 metais Laisvės nuo mokesčių diena Lietuvoje buvo minima balandžio 13 dieną, tačiau pastaruosius trejus metus ji tolsta.

Mokesčių našta dar padidėjo.

Pasak LLRI prezidento Remigijaus Šimašiaus, daugiau nei pusantro šimto dienų valstybei dirbame dėl keleto priežasčių.

Tai, kad Laisvės nuo mokesčių diena tolsta, lėmė net 26 proc. dėl išaugusios infliacijos padidėjusi mokesčių našta, nuo kovo mėnesio pakilę alkoholio ir tabako akcizai.

Grynasis nacionalinis produktas didės lėčiau nei mokesčių našta - 16,5 procento. Taip pranešė BNS. Lėtesnį augimą lems valdžios padidintas šventinių dienų sąrašas, nominaliąja suma didėjantis kapitalo susidėvėjimas ir augantis neigiamas grynųjų pajamų balansas.

Prognozuojama, kad šiais metais mokesčių našta pasieks 40,9 proc. nuo grynojo nacionalinio produkto. Padidėjo visos, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo fondo įplaukas, mokestinės pajamos. Didžiausią (36,5 proc.) mokestinių pajamų augimą pajus Valstybinio socialinio draudimo fondas.

"Kaip ir tikėtasi, nuo metų pradžios net ir sumažinus gyventojų pajamų mokesčio tarifą, padidėjo mokestinių pajamų kiekis. Didesnes pajamas lėmė dalies atlyginimų legalizavimas ir bendra ekonomikos plėtra", - sakė R.Šimašius.

Faktai

Apskaičiuota, kad vienas Lietuvos gyventojas šiais metais bendroms valstybės paslaugoms vidutiniškai išleis 1610 litų, ekonomikai - 2107 litus, gynybai - 447 litus, viešajai tvarkai palaikyti - 729 litus, aplinkosaugai - 444 litus, poilsiui, kultūrai ir religijai - 325 litus, švietimui - 1701 litą, socialinei apsaugai - 1029 litus, sveikatos apsaugai- 504 litus, būstui ir komunaliniam ūkiui - 94 litus.

Perskirstymą siūloma mažinti

LLRI ragina gyventojų pajamų mokestį (GPM) sumažinti nuo dabar galiojančių 24 proc. iki 11 proc. išlaikant dabartinį neapmokestinamąjį minimumą ir šiuo metu galiojančią proporcinę sistemą.

Be to, LLRI rekomenduoja pelno mokestį ne didinti, o visiškai panaikinti, taip pat atsisakyti šiuo metu galiojančių gyventojų pajamų, pridėtinės vertės ir kitų mokesčių lengvatų. Dar siūloma įvesti 5 vidutinių darbo užmokesčių dydžio "Sodros" lubas, nedidinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM), taikyti minimalius Europos Sąjungoje (ES) leistinus akcizus ir neįvesti nekilnojamojo turto mokesčio.

"Norint nekenkti Lietuvos ekonomikos plėtrai bei jos konkurencingumui, taip pat norint išlaikyti ekonominės politikos nuoseklumą bei dabartinės mokesčių sistemos skaidrumą ir paprastumą, būtina išsaugoti proporcinę GPM sistemą, atsisakyti idėjų didinti mokesčių tarifą, neįvedinėti naujų mokesčių ir ilgainiui atsisakyti visų mokesčių lengvatų", - sakė LLRI prezidentas Remigijus Šimašius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"