TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Penktadalis elektros kainos - šilumininkams

2009 07 23 0:00

Lietuvos elektros vartotojai mokėdami už kiekvieną sunaudotą kilovatvalandę po 6,2 cento atiduoda šilumos tiekimo įmonėms. Liepą atpigus elektrai ši "duoklė" sumažėjo vos trečdaliu cento. Nuo kitų metų to mokesčio liks tik pusė - 3 centai. Jie pagaliau, kaip ir dera, atiteks "žaliosios" elektros gamintojams.

Kol mūsų krašte veikia pigią elektros energiją gaminanti Ignalinos atominė elektrinė (IAE), kiti brangiau ją gaminantys ir į bendrą elektros tinklą perduodantys tiekėjai iš valstybės gauna milijonines subsidijas, vadinamąsias visuomenės interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšas. Didelė jų dalis tenka toms įmonėms, kurios naudodamos iškastinį kurą gamina centralizuotą šilumą, bet parduoda ir brangios elektros energijos. Subsidijų lėšos joms renkamos iš elektros vartotojų už kiekvieną mūsų sunaudotą elektros kilovatvalandę (kWh). Ją visi mokame kasdien: jei savo namuose per metus sunaudojame, pavyzdžiui, 3000 kWh elektros energijos, apie 180 litų iš šeimos biudžeto nenoromis atiduodame termofikacinėms ir kitoms elektrinėms "paremti", o įmonės tokiai nesavanoriškai "paramai" kasmet priverstos paaukoti nuo 1 iki 10 mln. litų ir daugiau.

Šiemet, kai buvo ieškoma galimybių nuo liepos 1-osios sumažinti elektros tarifą, VIAP sumažintas vos 0,3 cento - nuo 6,58 iki 6,2 cento. Tačiau rinkti iš vartotų šios VIAP duoklės neatsisakyta. Nuo liepos 1 dienos elektra buitiniams vartotojams kainuoja 35 centus už kWh, iš jų 6,2 cento - "duoklė" šilumininkams.

Trečdalis cento - 20 mln. litų

Kaip LŽ informavo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) Elektros skyriaus vedėjo pavaduotoja Aistija Zubavičiūtė, sumažėjus Lietuvos elektrinės elektros energijos pardavimo kainai antrąjį šių metų pusmetį pasikeitė ir VIAP dalis, įeinanti į elektros tarifą. "Vidutinis metų VIAP mokestis lygus 6,39 cento už kWh", - pateikė skaičius A.Zubavičiūtė.

Iš viso šiemet suplanuota iš elektros vartotojų surinkti daugiau kaip 631 mln. litų VIAP mokesčio lėšų ir didžiausią jų dalį padalyti įmonėms, kurios elektrą gamina šilumos energijos gamybos elektrinėse. "Apie 85 proc. šių lėšų skiriama nustatytoms elektrinėms, kuriose būtina gaminti elektros energiją energetikos sistemos rezervams užtikrinti, ir termofikaciniu režimu veikiančioms kombinuotojo elektros energijos bei šilumos gamybos ciklo elektrinėms, tiekiančioms šilumą centralizuotiems miestų šilumos tinklams. Likusios dalies lėšų paskirstymas susijęs su elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, atominės energetikos darbo saugumo užtikrinimu, atliekų saugojimu ir laidojimu, elektros energijos gamybos įrenginių, elektros energijos gamybai naudojančių vėjo, biomasės, saulės ar hidroenergiją, prijungimas prie perdavimo ar skirstomųjų elektros tinklų", - atsakydama į LŽ klausimą, kam bus paskirstyti surinkti milijonai litų, vardijo A.Zubavičiūtė.

Kalbant skaičiais net 48 proc. iš vartotojų surenkamų VIAP mokesčio lėšų atiteks pagal Ūkio ministerijos sąrašą subsidijuojamoms termofikacinėms elektrinėms, naudojančioms iškastinį kurą: "Vilniaus energijos", "Kauno energijos", "Klaipėdos energijos", "Panevėžio energijos", "Šiaulių energijos", Utenos šilumos tinklų, net "Girių bizono" katilinėms. Jų gaminama elektra Kainų komisijos sprendimu superkama po 36, 38 ar net 40 centų už kilovatvalandę.

37 proc. surinktų lėšų (daugiau kaip 230 mln. litų) atiteks energetikos sistemos rezervus užtikrinančiai AB Lietuvos elektrinei, kurios elektros supirkimo kaina šiemet - 42,95 cento už kWh, be pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

"Žaliosios" energijos gamintojams teks tik 100 mln. litų paramos - vos 6 proc. surinktų VIAP mokesčio milijonų.

Paliks tik pusę

Tuo metu Europos Sąjungos (ES) direktyvos skatina remti ir plėsti elektros energijos gamybą tose elektrinėse, kur elektra gaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių ir naudojama mažai atvežtinio iškastinio kuro, teršiančio aplinką. ES direktyvos ir Lietuvos elektros energetikos įstatymas numato, kad valstybė turi remti kogeneraciniu principu dirbančias elektrines. Tačiau Lietuvos vykdomoji valdžia įgyvendindama šiuos ES reikalavimus nutolo nuo jų esmės ir nuo mūsų šalies Elektros energetikos įstatymo.

Pagal mūsų valdžios sprendimus iš elektros vartotojų surinktomis VIAP lėšomis daugiausia remiamos ir proteguojamos gamtines dujas šilumai gaminti naudojančios įmonės, o ne tos, kurios elektrą gamina iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Tai viena iš kelių esminių priežasčių, kodėl Lietuvoje "žaliosios" energijos plėtra išlieka vangi ir jos pagaminama vos keli procentai. Uždarius IAE daugiausia elektros energijos mūsų krašte bus gaminama kūrenant rusiškas dujas, o už jas Lietuva atiduos Rusijai milžiniškus pinigus.

Pasak VKEKK Elektros skyriaus vedėjo pavaduotojos A.Zubavičiūtės, planuojama, kad nuo 2010 metų VIAP mokestis sudarys apie 3 centus už kilovatvalandę. "Mažėtų Lietuvos elektrinei skiriama VIAP lėšų dalis, o šios lėšos priklausytų nuo prognozuojamos mažesnės gamtinių dujų kainos. Kitų metų viduryje, atsižvelgiant į situaciją rinkoje, numatoma peržiūrėti tarifų dydžius", - žadėjo ji.

Premjeras Andrius Kubilius svarsto, kad uždarius IAE elektra greičiausiai kainuos 42-44 centus už kWh, tačiau VKEKK pirmininkas Virgilijus Poderys linkęs prognozuoti net 47-48 centų už kWh elektros kainą. Kaip ne kartą yra sakę energetikos ekspertai, kiek kitais metais brangs elektra, priklausys ne nuo ekonominių tendencijų, o nuo politikų veiksmų. Ir dabar jų sprendimai lemia, kad turtingoms katilinėms turime mokėti subsidijas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"