TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pensija – ne premija sulaukus senatvės

2013 10 30 6:00
T.Medaiskis: „Ar žmonės tikrai norėtų, kad „valstybė pasirūpintų" ir visos pensijos būtų vienodo dydžio?“ LŽ archyvo nuotrauka

Tarp tolesnio dalyvavimo pensijų reformoje variantų, kuriuos dar galima pasirinkti iki lapkričio 30 dienos, yra ir galimybė atsisakyti tolesnio pensijos kaupimo antrosios pakopos pensijų fonduose ir pasikliauti vien „Sodra“.

Padaryti tokį sprendimą reikia didelio ryžto, juolab kai ir politikai vis pagraso ketinimais reformuoti ir „Sodrą“, ir pačią reformą. Ko galima tikėtis iš būsimos „Sodros“ reformos? Ar „Sodra“ yra ta institucija, kurios reikia bijoti? Apie tai su LŽ kalbėjosi Socialinių ir ekonominių tyrimų instituto docentas daktaras Teodoras Medaiskis.

– 2011 m. gegužę Seimas patvirtino „Sodros“ pertvarkos metmenis, nurodė Vyriausybei parengti reikalingus įstatyminius aktus, tačiau kažin ar tai būtų galima laikyti reforma. Kol kas naudojamasi bene tik nuostata laipsniškai atitolinti pensinį amžių bei suteikti galimybę antrosios pakopos sąskaitas papildyti savomis lėšomis ir taip tikėtis papildomo valstybės biudžeto indėlio. Ką, jūsų nuomone, pirmiausia reikėtų keisti „Sodros“ sistemoje?

– Būtinybė reformuoti „Sodrą" yra ne kas kita, kaip budintys politikų tauškalai, kai neturima ko nors konkrečiau pasakyti. Kalbėtojai dažnai nė nesusigaudo, ką siūlo reformuoti – „Sodrą", kaip instituciją, ar socialinį draudimą, kaip sistemą. Institucinių „Sodros" pakeitimų jau padaryta – pertvarkyti jos skyriai ir panašiai. Nenoriu to komentuoti, nes nesu vadybos specialistas. Manau, kad "Sodra" kaip institucija veikia gerai, tai rodo palyginti aukšti jos reitingai. Kaišioti į jos ratus pagalių, vadinamų "reformomis", nereikia, ypač kai tai bando daryti Seimas, kurio reitingai – pačioje sąrašo uodegoje.

Gairėse daugiausia kalbama apie pensijų, kaip didžiausios socialinio draudimo dalies, reformavimą. Iš to, kas ten pasakyta, dar liko neįgyvendinti tokie svarbūs dalykai kaip pensijų skaičiavimo išgryninimas, geresnis jų dydžio siejimas su mokėtomis įmokomis ir su tuo veiksmu susijęs bazinės pensijos finansavimo perkėlimas į valstybės biudžetą. Tai svarbūs ir nelengvai įgyvendinami, bet reikalingi dalykai, dėl kurių, beje, sutaria praktiškai visi pensijų ekspertai.

Ką reikia reformuoti

– Vis dėlto pensijų sistema – tai turbūt ne ta sritis, kurią derėtų taip dažnai kaitalioti, kaip daroma Lietuvoje. Tačiau derėtų pripažinti ir tai, kad mūsiškė sistema anaiptol nėra tobula, kai tiek priešingų diskusijų.

– Aš ir nesiūlau kaitalioti pensijų sistemos, puldinėti prie neva modernių virtualių sąskaitų idėjų ir panašių dalykų. Siūlau tik išgryninti tai, ką turime dabar, kas buvo projektuota kuriant pirmąją nacionalinę pensijų sistemą, o dabar prarasta (kaip, pavyzdžiui, aiškios pensijų indeksavimo taisyklės) arba vėliau iškraipyta.

Vienas iš svarbiausių neįgyvendintų dalykų, apie kurį mums jau keleri metai vis primena iš ES gaunamos rekomendacijos, yra aiškios ir griežtos pensijų indeksavimo tvarkos nustatymas. Lietuva – vienintelė ES šalis, kurioje tokios tvarkos nėra, todėl valdžia ką nori, tą daro – nori pensijas didina, nori mažina. Su indeksavimu susijęs ir skaudžiausias klausimas - beveik 11 mlrd. litų „Sodros" skola. Jeigu būtume turėję aiškią pensijų indeksavimo tvarką – nebūtų pagrindo prieš krizę pensijas iškelti tiek, kad šitaip išaugtų „Sodros“ skola. Indeksavimas būtų numatęs ir laikiną pensijų mažinimą pagal aiškias taisykles, o ne voliuntaristiniais sprendimais, dėl kurių dabar keliami absurdiški sumažintos dalies grąžinimo reikalavimai, kainuosiantys dar milijardą litų vargingiausių pensininkų sąskaita. Vargingiausių – todėl, kad sumažintos buvo didelės, o ne mažos pensijos, todėl ir grąžinama bus tiems, kurių pensijos ir taip palyginti didelės, užuot tuo milijardu pakėlus visas, taigi ir mažiausias pensijas.

Reformuoti reikia ne „Sodrą", o neatsakingą politikų elgesį su socialinio draudimo sistema.

Ne paguodos išmoka

– Dabar bene ketvirtadalį „Sodros“ išlaidų sudaro pensijų išmokos, dar bent 4 proc. – pervedimai į antrosios pakopos pensijų fondus. Ar derėtų senatvę laikyti Valstybinio socialinio draudimo objektu? Galgi pirmiausia valstybės pareiga būtų pasirūpinti žmogaus, visą gyvenimą mokėjusio mokesčius, senatve? Kaip, jūsų žiniomis, dažniausiai veikia pensijų sistemos kitose ES šalyse?

– 2012 metais visos „Sodros“ išlaidos sudarė 13,471 mlrd. litų. Iš jų 8,182 mlrd. litų – pensijoms (61 proc.), iš jų 5,881 mlrd. litų (43,7 proc. visų išlaidų) – senatvės pensijoms.

2014 metų "Sodros" biudžete yra numatoma 11,780 mlrd. litų išlaidų (sveikatos draudimo lėšos nebeapskaitomos „Sodros“ biudžete, todėl išlaidų sumažėjo), iš jų 8,133 milijardo (72,8 proc.) – pensijoms. Pensijų fondams 2012 m. pervesta 286,7 mln. litų (kitais duomenimis – 300 milijonų), arba 2,1 proc. visų išlaidų, bet visa ši suma kompensuota iš valstybės biudžeto.

Pensijų draudimas yra draudimas nuo pajamų praradimo dėl negalėjimo (arba sumažėjusio galėjimo) dirbti senatvėje. Todėl visada prieštaravau ir prieštarausiu, kad pensijos išmokos būtų mokamos žmogui, kuris, sulaukęs pensijos amžiaus, tebedirba ir toliau gauna uždarbį, kokį gavo anksčiau.

Nėra draudžiamojo įvykio – pajamos neprarastos, todėl išmoka nepriklauso. Pensija – ne premija už tai, kad sulaukei nustatyto pensinio amžiaus, ir ne paguodos išmoka iš kitų kišenės, kad pasenai. Be to, draudimo elementas yra ir tai, kad pensija yra anuitetinė išmoka – ilgiau gyvenantys gauna daugiau, negu gyvenantys trumpiau. Tai draudimas nuo ilgo gyvenimo rizikos (risk of longevity – angl.). Bet kokios rūšies draudimas yra tai, kad tas, kam atsitiko draudžiamasis įvykis, gauna pinigus, surinktus iš tų, kuriems neatsitiko.

„Ne visai“ draudimas

– Sutikite, jūsų svarstymuose esama prieštaravimų. Juk senatvė – tai garantuotas įvykis kiekvienam, kas nėra iki jos palaužtas ligos arba nežuvęs tragiškai.

- Taip, bet norėčiau pabrėžti, kad draudžiama ne nuo senatvės, o nuo pajamų praradimo senatvėje. Kita vertus, visuotinai yra žinomas socialinio draudimo teorijos faktas, kad socialinis draudimas – tai „ne visai" draudimas. Jis turi perskirstomųjų elementų, jo įmoka turi mokestinių bruožų ir taip toliau. Todėl gryno draudimo logika ne visais atvejais taikytina socialiniam draudimui. Vis dėlto tai toks fenomenas – socialinis draudimas daugelyje civilizuotų šalių yra pagrindinė visos socialinės apsaugos sistemos dalis nuo XIX amžiaus pabaigos.

Kai kur yra taikomas kitas būdas „pasirūpinti senatve" – per mokesčius. Bet iš esmės tai tas pat – renkami mokesčiai (mūsų atveju – įmokos) ir iš jų mokamos pensijos. Kartais tos pensijos būna „plokščios" – visiems vienodos, o likusią diferencijuotą dalį užtikrina profesiniai (darbdavių) fondai. Ar mūsų žmonės tikrai norėtų, kad „valstybė pasirūpintų" ir visos pensijos būtų vienodo dydžio? Tai būtų logiška mokesčių, bet ne įmokų, t.y. draudimo, sistemoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"