TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pensijai jau kaupia ir jaunimas

2015 11 24 6:00
Dabartinis jaunimas yra apdairus ir savo senatve pradeda rūpintis jau tada, kai pensija dar nekvepia. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos gyventojai jau pasitiki kaupimo senatvei pensijų fonduose sistema. Per dvejus metus antrosios pakopos pensijų fondų, padedančių kaupti pagal naują modelį, padaugėjo daugiau nei trečdaliu.

Šį lapkritį sukanka dveji metai, kai 2013 metais valstybės pasiūlytam naujam pensijų kaupimo modeliui pritarė 352,5 tūkst. tuometinių pensijų sistemos dalyvių. Šio mėnesio pradžioje pagal naująjį modelį lėšas kaupė jau 511 tūkst., arba 45 proc. daugiau gyventojų.

Iki 2014 metų pabaigos pensijų fondų sistemos dalyviai galėjo rinktis vieną iš trijų pensijos kaupimo scenarijų – stabdyti kaupimą ir likti tik su pensijos dalimi, kurią užtikrina „Sodra“; kaupti pasirinktame pensijų fonde ankstesnėmis sąlygomis arba kas mėnesį prisidėti prie būsimos pensijos iš savo atlyginimo ir gauti papildomą valstybės įmoką. Tada stabdyti kaupimą pensijų fonduose nusprendė vos 24 tūkst. sistemos dalyvių, o prie senojo modelio, kai į sąskaitas fonduose būdavo pervedama tik „Sodros“ mokesčio dalis, kuri 2013 metais buvo 2,5 procento. Iki 2013 metų lapkričio pabaigos stabdyti kaupimą fonduose nusprendė 24 tūkst. sistemos dalyvių. Dar 684 tūkst. fondų dalyvių pasirinko kaupti pagal iki tol galiojusią sistemą, kai į sąskaitas pervedama tik „Sodros“ mokesčio dalis.

Keičiasi sistemos

Pagal naująjį modelį „Sodra“ į sąskaitą kaupėjo pasirinktame fonde perveda 2 proc. jo darbo pajamų. Dar 1 proc. pajamų pervedama kaupėjo noru. Be to, 1 proc. ankstesnių metų vidutinio darbo užmokesčio yra valstybės subsidija. Tai vadinamoji 2+1+1 sistema.

Lietuvos banko duomenimis, nuo 2014 metų pradžios papildomai savanoriškomis įmokomis kaupti nusprendę gyventojai į savo sąskaitas pensijų fonduose pervedė daugiau kaip 46 mln. eurų.

„Tai buvo vienas aktyviausių piliečių susitarimų su valstybe per visą Nepriklausomybės istoriją – trečdalis milijono dirbančių žmonių sutiko pasidalyti būsimos pensijos kaupimo našta su valstybe – į sąskaitas patiems įmokėti dalį uždirbtų lėšų“, – sakė Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys. Pasak jo, svarbiausia yra tai, kad valstybė realiai įvertino būsimųjų pensininkų perspektyvas, o diskusijose išgrynintas modelis buvo neatidėliojant paverstas realybe.

Tūkstančiai kas mėnesį

„Sodros“ duomenimis, 2014 metais antrosios pakopos pensijų fondų dalyvių sąrašas pasipildė 49,6 tūkstančio, arba vidutiniškai po 4,1 tūkst. dalyvių kas mėnesį. Vien šiemet fonduose kaupė 41,1 tūkst dalyvių daugiau.

Pensijų fondus valdančios UAB „INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų direktorius Ramūnas Stankevičius LŽ teigė, jog šios bendrovės fondus antrąjį ketvirtį rinkosi daugiau naujų žmonių negu pirmąjį. „Apskritai daugiausia naujų sutarčių pasirašome antrąjį ir trečiąjį ketvirtį“, – pažymėjo pašnekovas. Jis tai siejo su sprendimą pradėti kaupti pensijai priėmusiu ką tik į darbo rinką įsiliejusiu jaunimu.

UAB „Swedbank investicijų valdymas“, pasirašiusios daugiausia pensijų kaupimo sutarčių, vadovas Aurimas Maždžierius irgi teigė, kad naujas sutartis pasirašo daugiausia nauji darbo rinkos dalyviai, juolab kad per 90 proc. dirbančių žmonių pensijų kaupimo sutartis yra pasirašę jau anksčiau.

UAB „SEB investicijų valdymas“ direktorius Virgilijus Mirkės sakė, kad pensijų fondų dalyvių statistiką vienu metu jaukė kaupėjų migracija iš vienų fondų į kitus, tačiau šis procesas jau baigėsi. Jis pripažino, kad rudeniop naujų sutarčių sudarymas buvo sulėtėjęs, prasidėjus sumaiščiai vertybinių popierių rinkose, tačiau investicinių vienetų pelningumui priartėjus prie nulio rinkos vėl atsitiesė, ir fondų investicijos rodo nedidelę grąžą.

Dalyvių, kaupiančių pagal naują sistemą, sąrašas jau tikrai nepasipildys sąskaita tų, kurie iki 2013 metų lapkričio pasirinko kaupti pagal ankstesnę sistemą. „Politikai vieną kartą buvo trumpam pravėręs langą norintiems išbėgti arba pakeisti taupymo sistemą ir staiga uždarė. Į fondus vėl ateiti gali tik tie, kurie apsisprendė pasikliauti vien „Sodros“ mokama pensija“, – aiškino R. Stankevičius.

Kaupimas paspartės

Nuo 2016 metų antrosios pakopos fonduose pensijos bus kaupiamos pagal vadinamąją 2+2+2 sistemą. Taigi šalia 2 proc. „Sodros“ pervedamų kaupėjo uždirbtų lėšų žmonės prisidės 2 proc. savo atlyginimo, o valstybė – 2 proc. nuo ankstesnių metų vidutinio darbo užmokesčio šalyje.

Akivaizdu, kad didžiausią kaupimo pensijų fonduose naudą pajus žmonės, uždirbantys mažas pajamas. Jų mokama dalis bus palyginti maža. Mat valstybė visiems dalyviams moka vienodą sumą, atitinkančią 1 proc., o nuo kitų metų – 2 proc. vidutinio statistinio darbo užmokesčio. Antai dalyvis, kurio alga siekia 350 eurų, per mėnesį į fondus perveda 3,5 euro, o valstybė jam kas mėnesį perveda po 7,145 euro, nes vidutinė alga pernai buvo 714,5 euro. Nuo kitų metų šios įmokos padvigubės.

Naujos pensijų kaupimo fonduose sutartys

Ketvirtis2015 m. 2014 m.
Ketvirtis20152014
I14 7228939
II19 90911 783
III16 36412 454
IV624013 585

Šaltinis: „Sodra“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"