TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pensijas kaupia nesirūpindami

2011 02 10 0:00
2010-aisiais "Sodra" į pensijų fondus pervedė 324,7 mln. litų, beveik 48 proc. mažiau nei 2009 metais.
LŽ archyvo nuotrauka

Dauguma Lietuvos II pakopos pensijų kaupimo sistemos dalyvių nekreipia dėmesio į pasaulyje siaučiančią finansų krizę - kartą pasirenka pensijų fondą ir... pamiršta jį keisti.

Antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemos dalyvių skaičius, nors ir neryškiai, 2010-aisiais didėjo. Pagal 2002 metais priimtą Pensijų sistemos reformos įstatymą, į pensijų fondus (PF) iš "Sodros" pervedama senatvės pensijai skirtų socialinio draudimo įmokų dalis pamažu kilo - nuo 2,5 proc. 2004-aisiais iki 5,5 proc. 2008 metais. Tačiau ekonomikos krizė įjungė atbulinę pavarą: nuo 2009 metų pirmojo pusmečio iš "Sodros" į fondus pervedama įmokų dalis buvo sumažinta iki 3 proc., o nuo 2009-ųjų antrojo pusmečio iki šiol ji sudaro 2 procentus.

Vis dėlto sumažintos įmokos neatgrasė lietuvių noro kaupti senatvės pensiją II pakopos fonduose. Vertybinių popierių komisijos (VPK) duomenimis, 2010 metų gruodžio 31-ąją į šią sistemą buvo įsilieję 1035,7 tūkst. asmenų (apie 85 proc. visų apdraustųjų), o tai 38 tūkst. daugiau negu prieš metus. Priminsime, kad savanoriško pasitraukimo galimybės iš šios pakopos pensijų fondų šalies įstatymai nenumato.

Lietuvos pensijų kaupėjai pasižymi ištikimybe pasirinktai bendrovei ir fondui, kuriame kaupia pinigus senatvei. VPK žiniomis, 2010 metais pensijų kaupimo fondą pagal riziką toje pačioje bendrovėje pakeitė 6,9 tūkst. PF dalyvių, o kitą įmonę pasirinko 39 tūkst. asmenų (3,8 proc. visų II pakopos pensijų kaupimo dalyvių).

UAB "DnB NORD investicijų valdymas" generalinis direktorius Šarūnas Ruzgys LŽ minėjo, kad jo vadovaujama bendrovė pernai pasirašė 8,5 tūkst. naujų pensijų kaupimo sutarčių - tūkstančiu daugiau negu 2009-aisiais. Iš kitų įmonių atėjo 5 tūkst., o išėjo 2 tūkst. klientų.

Didžiąją dalį (41,7 proc.) Lietuvos pensijų fondų rinkos valdanti UAB "Swedbank investicijų valdymas" 2010 metų pabaigoje turėjo 432 tūkst. klientų - 6 tūkst. daugiau nei prieš metus. "Pernai pasirašėme 17 tūkst. naujų sutarčių. Apie 8 tūkst. klientų išėjo į kitas bendroves, dalis jų sulaukė pensinio amžiaus arba mirė", - aiškino UAB "Swedbank investicijų valdymas" direktorius Aurimas Maždžierius.

30,41 proc. II pakopos pensijų fondų dalyvių turto valdantys SEB pensijų fondai, kuriuos yra pasirinkę beveik ketvirtadalis visų šalies pensijų fondų rinkos dalyvių, taip pat pasižymi stabiliu augimu. "Pernai sudarėme beveik 9600 naujų sutarčių, 2009 metais - daugiau kaip 9300", - teigė UAB "SEB investicijų valdymas" generalinis direktorius Jonas Iržikevičius.

Pasak jo, pernai iš kitų bendrovių į SEB pensijų fondus atėjo beveik 6 tūkst. klientų, o kitų įmonių II pakopos pensijų fondus pasirinko apie 10 tūkst. SEB pensijų fondų dalyvių.

Beveik nereagavo į krizę

PF pagal investavimo strategijas skirstomi į keturias rizikos grupes: konservatyvaus investavimo (daugiausia investuojama į vyriausybių vertybinius popierius), mažos akcijų dalies (iki 30 proc. investuojama į akcijas), vidutinės akcijų dalies (30-70 proc. - į akcijas) ir akcijų PF (100 proc. - į akcijas). Praėjusių metų gruodžio 31 dieną Lietuvos rinkoje veikė 10 konservatyvaus investavimo PF, 4 mažos akcijų dalies PF, 11 vidutinės akcijų dalies PF ir 4 akcijų PF.

VPK duomenimis, šiuo metu daugiau kaip pusė II pakopos pensijų sistemos dalyvių (55,44 proc.) yra pasirinkę vidutinės akcijų dalies PF, 25,14 proc. PF dalyvių - mažos akcijų dalies ir tik 11,4 proc - konservatyvaus investavimo PF. Vien rizikinguose akcijų PF lėšas kaupė 8 proc. visų pensijų sistemos dalyvių.

UAB "DnB NORD investicijų valdymas" vadovas Š.Ruzgys LŽ kalbėjo, kad šioje bendrovėje pensijas kaupiantys asmenys per dvejus ekonomikos krizės metus aktyviai pensijų fondų nekeitė. "2009-ųjų viduryje, per patį krizės įkarštį, daug kas jau buvo pavėlavęs pereiti į konservatyvesnius fondus ir to nedarė. O šiuo metu didelio bangavimo nejaučiame. Žmonės visada šiek tiek keičia fondus, bet jokių ryškesnių pokyčių tikrai nėra, - tvirtino Š.Ruzgys. - Dauguma klientų renkasi subalansuotus, akcijų turinčius fondus, o konservatyviausią - labai mažai kas. Fondus, kurių 100 proc. lėšų investuojama į akcijas, Lietuvoje renkasi vos 8 proc. pensijų kaupėjų. Panaši tendencija vyrauja ir mūsų bendrovėje - dauguma klientų nėra maksimaliai rizikuojantys ir daugiausia uždirbti siekiantys žmonės."

UAB "SEB investicijų valdymas" generalinis direktorius J.Iržikevičius LŽ sakė, kad bendrovės klientai pernai išliko ramūs - tik nedidelė dalis jų keitė turimus fondus į konservatyviuosius. Daugiausia asmenų, nutarusių keisti fondus, rinkosi vidutinės ar didelės rizikos pensijų fondus.

"Savo klientams, atsižvelgdami į jų poreikius ir galimybes, rekomenduojame laikytis pasirinktos investavimo strategijos ir nesiblaškyti, dažnai nekeisti pensijų fondų. Renkantis ar keičiant pensijų fondus visuomet būtina įvertinti kaupiančio asmens amžių. Klasikinės investavimo taisyklės nurodo, kad kuo žmogus vyresnis, tuo mažesnė akcijų dalis turėtų būti jo pasirinktame pensijų fondo turte", - LŽ aiškino J.Iržikevičius.

Dauguma nesidomi kaupimu

UAB "Swedbank investicijų valdymas" klientai taip pat aktyviai nereagavo į pasaulio finansų krizę. "Išlieka gana pastovus skaičius labai aktyvių klientų, kurie iškart reaguoja į rinkų pokyčius ir stengiasi šiuos atspėti. Jie per metus gali pakeisti fondus net dešimt kartų. Tačiau tokių klientų rinkoje yra be galo mažai - keletas šimtų, daugiausia tūkstantis", - pasakojo bendrovės direktorius A.Maždžierius.

Anot jo, "Swedbank" bendrovėje fondus keičia maždaug 5 proc. visų pensijas kaupiančių klientų. A.Maždžierius užsiminė, kad didžiausia problema yra ta, kad gyventojai apskritai nesidomi pensijų kaupimu ir pamiršta tuo rūpintis. "Vieną sykį fondą pasirinkęs žmogus gali likti jame iki pat pensijos. Mąstoma maždaug taip: kadangi nelabai ką suprantu, tegul fondų valdytojai viskuo domisi", - svarstė pašnekovas.

Vis dėlto A.Maždžierius priminė, kad pensijų kaupimas - ilgas procesas, jis gali trukti net 40 metų, jei žmogus pradeda kaupti pensiją vos įsiliejęs į darbo rinką. Todėl derėtų rasti laiko pasidomėti savo kaupiamuoju fondu.

Nesiryžta rizikuoti net jaunimas

Visi LŽ kalbinti pensijų fondų valdymo bendrovių atstovai sakė, kad pagrindinis kriterijus žmogui renkantis fondą turėtų būti ne to meto padėtis pasaulio finansų rinkose, o pensijos kaupėjo amžius. Jaunesniam asmeniui patariama rinktis rizikingesnę investavimo strategiją, o artėjančiam prie pensinio amžiaus - keisti ją į konservatyvesnę. "Nereikia labai reaguoti į rinkos pokyčius. Ji gali ir staiga kilti, ir taip pat staiga kristi. Blaškydamasis žmogus rizikuoja daugiau sau pakenkti nei laimėti", - pabrėžė A.Maždžierius.

Jis pritarė minčiai, kad lietuvių pasyvumo nereikėtų labai smerkti, o greičiau vertinti kaip tam tikrą atsargumą ir apdairumą. "Iš dalies taip, bet domėtis fondu tikrai patartina, kelis kartus per gyvenimą jį vis dėlto vertėtų pakeisti. Lietuviai pernelyg apdairūs - net jaunimas linksta rinktis konservatyvesnį investavimą ir taip rizikuoja iki senatvės nesukaupti tokios sumos, kokios tikisi", - įspėjo A.Maždžierius.

Jo žodžiais, vidutinis statistinis klientas dažniausiai renkasi konservatyvesnius fondus, nei jam pataria vadybininkai, tuo metu jaunimas - fondus, kurie labiau skirti prie pensinio amžiaus artėjantiems žmonėms.

Faktai: padidėjo rizikingiausi

VPK duomenimis, pagal vidutinį metinį fondų grynųjų aktyvų dydį apskaičiuotas vidutinis metinis II pakopos Lietuvoje veikiančių PF apskaitos vieneto vertės pokytis 2010 metais siekė 8,8 procento.

Vidutinės akcijų dalies ir akcijų pensijų fondai pernai augo proporcingai jų prisiimtam rizikos laipsniui - atitinkamai 10,54 proc. ir 18,95 procento. Mažos akcijų dalies pensijų fondų vertė per visus ataskaitinius metus - daugiau kaip 6 procentai.

Konservatyvūs pensijų fondai, investuojantys tik obligacijų rinkoje, per 2010-uosius vidutiniškai padidėjo 3,08 procento.

2010 metais teigiamą investicijų grąžą pasiekė visi 28 rinkoje veikiantys II pakopos pensijų kaupimo fondai.

2010-aisiais II pakopos PF turtas išaugo 18,2 proc. (593,6 mln. litų) ir siekė 3856 mln. litų.

2010 metais "Sodra" į PF pervedė 324,7 mln. litų, beveik 48 proc mažiau negu 2009 metais. Pasak VPK, tai lėmė sudėtinga bendra Lietuvos ekonominė situacija, vis dar didelis nedarbo lygis šalyje ir sumažėjusios bei nepakankamai sparčiai kylančios PF sistemoje dalyvaujančių asmenų apmokestinamosios pajamos.

Skaičiai: daugiausia sukaupia lenkai

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos duomenimis, aštuoniose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse nuo 1999 metų pradėtos diegti II pakopos pensijų fondų sistemos jau sukaupė apie 70 mlrd. eurų - pernai tai sudarė daugiau kaip 10 proc. šalių metinio bendrojo vidaus produkto.

Daugiausia lėšų ir didžiausia vidutinė suma vienam fondų dalyviui sukaupta Lenkijoje, kuri pensijų fondų sistemą įdiegė 1999-aisiais ir taupyti atideda 7,3 proc. socialinio draudimo įmokų. 2010 metų pirmojo ketvirčio duomenimis, 14,85 mln. būsimai pensijai taupančių lenkų priklausė 52,8 mlrd. eurų (182,3 mlrd. litų), arba po 12 268 litus kiekvienam.

Atitinkamai vienam pensiją fonde kaupiančiam kroatui teko 9733 litai, slovakui - 7537 litai, estui - 5780 litų, lietuviui - 3370 litų, latviui - 3361 litas, bulgarui - 1388 litai, rumunui - 615 litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"