TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pensijos draudimas uždarbiu nežavi

2008 03 31 0:00

Gyventojai jau rečiau renkasi savanoriško pensijos kaupimo arba III pakopos pensijų fondus. Nors jie suteikia laisvę rinktis įmokos dydį ir lėšų investavimo kryptis, toks investavimo būdas, esant neramiai situacijai akcijų rinkose, duoda mažiau naudos nei kiti.

Papildomą pensiją III pakopos pensijų fonduose kaupia per 20 tūkst. šalies gyventojų, nusprendusių savanoriškai į pensijų fondus pervesti dalį savo pajamų. Jie tikisi gauti didesnę pensiją iš investicijų grąžos. Be to, daugelį vilioja galimybė kasmet susigrąžinti dalį pajamų mokesčio.

Vertybinių popierių komisijos duomenimis, per 2007 metus III pakopos pensijų fondų dalyvių pagausėjo 7,7 proc., tačiau 2006-aisiais šis augimas siekė net 53 procentus. Tad specialistai atkreipia dėmesį, kad III pakopos pensijų fondų dalyvių skaičiaus didėjimo tendencijos lėtėja.

Faktai

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje veikė 9 papildomo savanoriško pensijų kaupimo (III pakopos) pensijų fondai. Juos valdė 5 valdymo įmonės - UAB "SEB VB investicijų valdymas", UAB "Finasta investicijų valdymas", UAB "DnB NORD investicijų valdymas", UAB "MP Pension Funds Baltic", UAB "Parex investicijų valdymas".

Bendras III pakopos pensijų fondų turtas siekia daugiau kaip 104 mln. litų. Pernai jį papildė 30 mln. litų. Deja, didžiąją šio turto padidėjimo dalį sudarė papildomos dalyvių lėšos, o ne investicijų grąža.

Beveik 60 proc. III pakopos pensijų fondų turto buvo investuota į kolektyvinio investavimo subjektų vienetus ar akcijas, o tai sudarė 63 mln. litų. Didžiausia dalis (45 proc.) turto investuota Liuksemburge. Pastebimos pensijų fondų investavimo į Baltijos valstybes mažėjimo tendencijos. Investicijos į šį regioną sudarė 32 mln. litų.

Lietuvoje investuota daugiau kaip ketvirtadalis (27 mln. litų) turto. Iš jo daugiausia buvo laikoma Lietuvos bankuose pinigais (8,1 mln. litų), o į šalyje registruotus kolektyvinio investavimo subjektus investuota tik 7,18 mln. litų.

Taupyti nelieka ko

Anot Vertybinių popierių komisijos (VPK) pirmininkės Vilijos Nausėdaitės, nors pasaulio akcijų rinkose būta neramumų ir korekcijų, praėjusių metų pabaigoje bendras 2007-ųjų III pakopos pensijų fondų rezultatas dėl sėkmingo pirmojo pusmečio buvo teigiamas.

"Žinoma, skirtingų valdymo įmonių ir skirtingos strategijos bei rizikos pensijų fondai skirtingai pernai ir uždirbo: nuo beveik 1 proc. iki 27 procentų. Tiesa, jei žiūrėtume tik į 2007 metų ketvirtąjį ketvirtį, matytume, kad per šį laikotarpį, smunkant viso pasaulio akcijų kainoms, šešių Lietuvos III pakopos pensijų fondų vieneto vertės pokytis buvo neigiamas, o tik trijų - teigiamas. Akcijų rinkų krizių akivaizdoje daugiau į skolos vertybinius popierius investuojančių pensijų fondų vieneto vertė buvo teigiama, o daugumos akcijų grąža - neigiama", - LŽ sakė V.Nausėdaitė. Ji pažymėjo, kad pasibaigus krizėms ir korekcijoms akcijų rinkose, per ilgesnį laikotarpį geresnių rezultatų pasiekia būtent daugiau į akcijas investuojantys fondai.

Pasak VPK pirmininkės, savanoriško pensijų kaupimo dalyvių skaičiaus mažėjimas susijęs ne tik su neramumais pasaulio akcijų rinkose, bet ir su konkurencija, kurią III pakopos pensijų kaupimo fondams pernai darė investicinis gyvybės draudimas. "Nors atlyginimai kilo, didėjusios palūkanos ir infliacija mažino kai kurių gyventojų galimybes taupyti", - teigė ji.

Lankstumas ima viršų

Nežinodami, kaip elgtis ir ko tikėtis, žmonės dėl investicijų dažnai kreipiasi į finansų patarėjus, kurie neva viską žino ir gali parodyti tinkamiausią kelią. Tačiau finansų patarėjas Dobilas Kezys tvirtina, jog labai sunku pasakyti, kas yra geriausia. Jis pažymi, kad žmonėms ypač svarbi galimybė savo finansus valdyti kiek įmanoma lanksčiau, todėl šiuo požiūriu III pakopos pensijų fondus išties lenkia investicinis gyvybės draudimas.

"Abiejų produktų panašumas - galimybė pasinaudoti mokesčių lengvata - žmonėms yra didelis pliusas. Tačiau III pakopos pensijų fondus laikant investavimo produktu reikia pabrėžti, kad šio produkto alternatyva - investicinis gyvybės draudimas - bet kokiu atveju lankstesnis, nes iš jo paprasta pasitraukti. O į pensijų fondą žmogus įdeda lėšas ir negali jų išsiimti, kol nesulauks senatvės", - priminė D.Kezys.

Anot jo, artėjant pensijai dauguma žmonių nori sumažinti savo prisiimtą investavimo riziką ir pereiti į konservatyvesnį investavimą, bet III pakopos pensijų fondų dalyviai kol kas negali to padaryti. Tokiu atveju vienintelė išeitis - nutraukti sutartį.

"Kitas svarbus momentas - mokesčiai. Investicinio gyvybės draudimo įmonėse ir III pakopos pensijų fonduose jie labai skirtingi draudimo nenaudai. Jokia paslaptis, kad sudarius investicinio gyvybės draudimo sutartį skaičiuojami gana dideli ir pirmieji stojimo mokesčiai, iš kurių mokami komisiniai tarpininkams, parduodantiems šiuos produktus", - aiškino pašnekovas. Anot jo, tikėtina, jog tai turi įtakos ir vis didėjančiam gyvybės draudimo bei mažėjančiam III pakopos pensijų fondų dalyvių skaičiui.

Konservatoriai atsitiesė

Vertybinių popierių komisijos duomenimis, UAB "DnB NORD investicijų valdymas" pernai pritraukė bene daugiausia III pakopos pensijų fondų dalyvių. Nors, kaip teigė laikinai einanti bendrovės generalinės direktorės pareigas Loreta Žebrauskienė, nuo šių metų pradžios fondai ir yra kritę, ypatingų klientų elgsenos tendencijų ar išgąsčio nepastebima. "Pasitaikė atvejų, kai žmonės nutraukė pensijų kaupimo III pakopos fonduose sutartis, nes sulaukė pensinio amžiaus arba jiems tuo metu tiesiog reikėjo pinigų. Tokias tendencijas stebime kasmet", - LŽ sakė L.Žebrauskienė.

Anot pašnekovės, naujų pinigų investicijų į pensijų fondus metų pradžioje visada būna mažiau. "Tie, kurie įmokas moka periodiškai, tiek moka ir toliau. O žmonės, kurie įmoka didesnes sumas, paprastai tai daro metų pabaigoje. Tada fondus papildo bene didžiausia suma nei per kitus mėnesius. Žmonės susiskaičiuoja savo finansus ir siekia pasinaudoti gyventojų mokesčių lengvata - susigrąžinti didžiausią sumą", - kalbėjo L.Žebrauskienė.

Pasak jos, pastebima, jog susigrąžintas mokesčių permokas žmonės iškart investuoja į pensijas. Kai kurie Valstybinei mokesčių inspekcijai savo deklaracijoje net nurodo pensijos kaupimo sąskaitą, kad tiesiai į ją būtų pervestos valstybės sugrąžinamos lėšos.

Pensijos nebus didelės

Vertybinių popierių komisijos turimais duomenimis, daugiausia III pakopos pensijų fondų dalyvių buvo UAB "SEB investicijų valdymas". Anot šios bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojos Vaivos Tylienės, vidutinė metinė vieno kliento įmoka į pensijų fondus 2007 metais siekė apie 2350 litų. "Tai maždaug 10 proc. praėjusių metų vidutinio Lietuvos gyventojo atlyginimo. Vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį, kad savanoriškų pensijų fondų klientai iki 30 metų sudarė tik 18 procentų. Todėl peršasi išvada, jog didelė dalis klientų yra vyresni, ir tam, kad sukauptų pakankamą pensiją, turėtų jai skirti didesnes įmokas", - LŽ dėstė V.Tylienė.

Pasak jos, rekomenduojama, kad pensijos pajamos siektų apie 70 proc. anksčiau turėtų pajamų. O pensiją pradėjus kaupti 25-30 metų, reikėtų atidėti po 10 proc. pajamų.

"Žinoma, kai rinkose vyrauja nervingos nuotaikos, naujos investavimo paslaugų sutartys sudaromos atsargiau, tačiau esminio įmokų sumažėjimo pagal jau sudarytas sutartis nejaučiame. Kita vertus, tai ir nebūtų pagrįsta - per visą pensijos kaupimo laikotarpį tokie rinkų svyravimai kartosis dar ne sykį, o būtinybė reguliariai atidėti būsimai pensijai dėl to nedings. Be to, rinkų kritimo metu fondų vienetai įsigyjami pigiau", - pabrėžė pašnekovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"