TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pensijos kaupimas. Anuitetas – visada iki mirties

2013 11 13 6:00
Gaunant pensijų anuiteto išmokas, retkarčiais vitrinose galima pasidairyti ir gardesnio maisto. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kad ir kokį anuiteto mokėjimo variantą pasirinktų pensinio amžiaus sulaukęs žmogus, išmokos bus mokamos iki gyvenimo pabaigos.

Lietuvos bankas (LB) patikslino LŽ straipsnyje „Anuitetas – bene paskutinė atsakinga investicija“ (Nr. 211, 2013-09-25) teiginį, neva perkant pensijų anuitetą su paveldėjimo teise išmokos mokamos tik sutartyje nurodytą laikotarpį.

„Iš tikrųjų yra šiek tiek kitaip. Iki gyvos galvos mokamos ir pensijų anuiteto su paveldėjimo teise išmokos. Tačiau šuo atveju jei asmuo, su kuriuo pasirašyta anuiteto sutartis, miršta anksčiau, negu sutartyje nurodytas anuiteto paveldėjimo laikotarpis, likutį, neišmokėtą iki nurodyto laikotarpio pabaigos, draudimo bendrovė sumoka paveldėtojui“, – LŽ aiškino Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkos analizės skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Juškevičienė.

Pavyzdžiui, jei numatyta, kad 10 metų neišmokėta anuiteto dalis bus paveldima, o žmogus mirs praėjus 6 metams nuo sutarties pasirašymo, paveldėtojams draudimo bendrovė išmokės per likusius ketverius metus pensininkui neišmokėtą sumos dalį. Visa likusi sukaupta suma, kurią draudimo bendrovei perveda pensijų fondas, teks anuitetą pardavusiam draudikui.

Kainuoja brangiau

Pasak Lietuvos banko specialistės, pasirašydama sutartį su paveldėjimo teise, draudimo bendrovė teikia papildomą paslaugą ir prisiima daugiau rizikos, todėl sau atsiskaičiuoja dar didesnę premiją nuo anuiteto pirkėjo įmokėtos sumos. Pavyzdžiui, remiantis 2012 metų ketvirtąjį sudarytomis sutartimis, 62 metų vyras, pensijų fonde sukaupęs 33,1 tūkst. litų, įsigydamas anuitetą be garantinio laikotarpio, galėjo tikėtis maždaug 178 litų mėnesinės išmokos, o pasirinkus anuitetą su 10 metų paveldėjimo laikotarpiu, jo mėnesinė išmoka siektų apie 163 Lt, arba 15 litų (9–10 proc.) mažiau.

Dešimtadaliu mažesnis priedas prie „Sodros“ mokamos pensijos – ganėtinai nemažas praradimas, tačiau, kaip jau minėta ankstesnėse LŽ publikacijose (rugsėjo 18 ir 25 dienomis), būtent anuitetą numatant paveldėjimo laikotarpį iki šiol yra pasirinkę keturi penktadaliai „ERGO Life Insurance“ S.E. anuiteto paslaugos pirkėjų.

Vienintelis – visada įtartinas

Kai paslaugą teikia vienintelė bendrovė, paslaugos pirkėjui visada kyla įtarimų: ar monopolininkas nepiktnaudžiauja savo padėtimi, ar neapgaudinėja?

„Galima pripažinti skaičiavimą, kad žmogus, sulaukęs pensijos, gyvens iki 84-erių. Jeigu draudimo bendrovė anuiteto išmokas skaičiuoja pagal šį rodiklį, žmogui, sukaupusiam 50 tūkst. litų, per šį laikotarpį turėtų būti mokama maždaug po 219 litų, o jei vyriškis, pasirašęs anuitetą būdamas 62-ejų, "sumano" numirti po trejų metų, jam draudikai tespės sumokėti apie 7,8 tūkst. litų iš viso gyvenimo santaupų, o sau pasiliks apie 42 tūkst. litų“, – LŽ telefonu skaičiavo ekonomistu prisistatęs skaitytojas.

Jo nuomone, didelė neteisybė yra tai, kad, skirtingai negu kitos finansinės institucijos, anuitetą teikiančios draudimo bendrovės ima iš kliento mokestį už paslaugą, o ne moka palūkanas. „Žmogus kaupia visą gyvenimą, galbūt atsisakydamas geresnės dešros, o paskui iš jo dar imamas mokestis. Kurgi jie mano sutaupytus pinigus deda? Investuoja ir pasiima pelną. Gal aš norėčiau sutaupytus pinigus laikyti banke ir gauti bent simboliškas palūkanas, bet negaliu, nes yra nustatyta prievolė pirkti pensijų anuitetą, ir dar iš vienintelio pardavėjo“, – piktindamasis tęsė skaitytojas.

Tačiau LB atstovė D.Juškevičienė LŽ paaiškino, jog indėlis ir pensijų anuitetas yra skirtingi produktai: vienas yra skirtas taupyti, kitas – suteikia galimybę gauti papildomą pensiją iki gyvenimo pabaigos, o visa išmokėjimo rizika tenka gyvybės draudimo įmonei. „Taigi, pagrindinė pensijų anuiteto paskirtis – užtikrinti tam tikro dydžio periodines išmokas pensijų kaupimo dalyviui iki jo mirties, nepaisant to, kiek ilgai asmuo gyventų“, – sakė D.Juškevičienė.

Anot jos, jei kiekvienas žinotume, kada tiksliai mirsime, mums pensijų anuiteto nereikėtų – galėtume sukauptą sumą padalinti iš likusios gyventi trukmės ir taip užsitikrinti pajamas senatvėje. Pavyzdžiui, žmogus, iki pensijos sukaupęs 50 tūkst. litų, tiksliai žino, kad gyvens lygiai 15 metų. Siekdamas paskirstyti sukauptą sumą 15 metų, jis per mėnesį galės išleisti apie 277 litus. Likusią sumą jis galėtų saugiai investuoti (padėti indėlį, nusipirkti Vyriausybės vertybinių popierių ir pan.).

Tačiau taip nėra. Kiltų problemų, jei asmuo gyventų ne 15, o 25 metus. Tą papildomą dešimtmetį sukauptos lėšos jau būtų išsekusios. Pensijų anuitetas šią problemą išsprendžia, nes šiuo atveju gyvenimo trukmės neapibrėžtumas yra ne anuiteto gavėjo, o draudimo bendrovės rūpestis. Tai iš tiesų draudimo bendrovės rizika, už kurią, kaip ir už bet kokią kitą draudimo apsaugą, tenka sumokėti. Be to, anot LB atstovės, draudimo bendrovė anuiteto pirkėjui nevengia mokėti ir savotiškų palūkanų – tuo atveju, kai draudimo bendrovė uždirba pelno daugiau nei buvo prognozuota, ji gali pelnu pasidalinti su klientais.

Siūlys ir užsieniečiams

LŽ skaitytojui kyla klausimas ir dėl to, kodėl Lietuvos gyventojai anuitetą privalo pirkti tik Lietuvoje veikiančioje draudimo įmonėje. „Kodėl negalėčiau naudotis, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės, Švedijos arba kitos Europos valstybės bendrovės paslaugomis? Juk esame vienoje ekonominėje erdvėje“, – stebisi skaitytojas.

D.Juškevičienė pripažįsta, kad kol kas tai esanti problema, dėl kurios Lietuvos bankas dar nelabai galėtų kuo padėti. Pagrindinė priežastis, anot jos, yra tai, kad pensijų kaupimas antrosios pakopos pensijų fonduose yra tik pradinės stadijos, todėl žmonės dar nesukaupė pakankamai pinigų. Pavyzdžiui, 2012 metais iš 3279 pensinio amžiaus sulaukusių kaupėjų tik 48 privalėjo įsigyti pensijų anuitetą. Pastarieji iš viso sukaupė 2,8 mln. litų, arba 0,83 mln. eurų. „Būtų naivu tikėtis, kad toks portfelis galėtų sudominti užsienio draudimo bendroves“, – sako D.Juškevičienė.

Lietuvos banko iniciatyva suformuotoje darbo grupėje bus svarstomos visos anuitetų rinkos efektyvumo didinimo galimybės. Viena iš tokių – paskatinti užsienio draudimo bendroves dalyvauti rinkoje.

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė sulaukus 65-erių

MetaiVyraiMoterys
200113,3217,69
200213,1817,6
200313,1517,85
200413,3817,82
200513,0717,67
200613,0517,66
200712,8817,85
200813,3417,98
200913,3818,25
201013,518,28
201113,8918,88

Šaltinis: Statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"