TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pensijos kaupimas: Kompensuos tik kaupiantiems savo lėšas

2013 10 23 6:00
Tiems, kurie neturėjo galimybių senatvei kaupti nuo jaunystės, šiandien lieka tik reikalauti. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Papildomas kaupimas antrosios pakopos pensijų fonduose prisidedant savo lėšomis – vienintelis pasirinkimo variantas, suteiksiantis galimybę bent iš dalies pasinaudoti Konstitucinio Teismo valdžiai nurodyta prievole kompensuoti gyventojams sunkmečiu sumažintas „Sodros“ įmokas į pensijų fondus.

Dauguma gyventojų, rimtai galvojančių apie lėšų kaupimą senatvei antrosios pakopos pensijų fonduose ir nepatingėjusių savo apsisprendimą išreikšti pensijų fondų valdytojui, renkasi papildomai prisidėti prie kaupimo savo lėšomis ir gauti lėšų iš valstybės biudžeto. Šį variantą renkasi ir nauji pensijų fondų dalyviai.

Šiandien panagrinėkime, kokią naudą gali gauti pasirinkusieji papildomo pensijos kaupimo variantą ir kokiems iššūkiams jie turėtų būti pasirengę?

Prisidės ir valstybė

2013 metais patvirtintas pensijų įmokos dydis – 2,5 proc. asmens pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Tiek lėšų „Sodra“ perveda į kaupiančiojo sąskaitą pensijų fonde. Kitąmet šis dydis bus 2 proc. žmogaus draudžiamųjų pajamų sumos.

Antrosios pakopos pensijų fondų dalyviams, nusprendusiems prisidėti prie kaupimo savo lėšomis, nuo 2014 metų sausio bus taikoma vadinamoji 2+1+1 formulė. Taigi, „Sodra“ į kaupėjo sąskaitą pensijų fonde kas mėnesį perves 2 proc. jo draudžiamųjų pajamų (neatskaičius mokesčių) dydį atitinkančią sumą, kaupėjas į tą pačią sąskaitą turės pervesti po 1 proc. savo pajamų. Pasibaigus metams iš valstybės biudžeto į šių kaupėjų sąskaitas bus pervedamos visiems vienodo dydžio sumos - 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Taigi, į reformos dalyvio, uždirbančio minimalią 1000 litų algą, sąskaitą per metus „Sodra“ perves 240 litų, papildomai pats kaupėjas – 120 litų, o iš valstybės biudžeto jis gaus 12 proc. vidutinio darbo užmokesčio arba po 1 proc. kas mėnesį (dabar šis - 2253 litai) - 270 litų.

Kitaip atrodytų fondo dalyvio, uždirbančio, 5 tūkst. litų, sąskaita. 2014 ir 2015 metais ji pasipildytų 2070 litų (1200+600+270), o nuo 2016 metų – 2940 litų (1200+1200+540).

Nuo 2016 metų formulė 2+1+1 virs formule 2+2+2, todėl kaupėjo sąskaita pensijų fonde turėtų būti papildyta 1020 litų (240+240+540). Papildomos asmens lėšomis mokamos įmokos dydis sieks 2 proc. dalyvio draudžiamųjų pajamų, iš valstybės biudžeto mokamos įmokos dydis – 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Tik spėlionės

Nekyla jokių abejonių, kad visi šie skaičiavimai tėra hipotetiniai, atsižvelgiant tik į situaciją šiuo metu, galbūt kai kam padėsiantys pasirinkti. Ši paklaida bus dar didesnė po 10, 20 ar net 30 kaupimo metų. Per tokį ilgą laikotarpį tikrai teks išgyventi bent 3–4 krizes ir, matyt, tiek pat ekonomikos pakilimo laikotarpių, tikrai kis asmens pajamos, statistinis vidutinio darbo užmokesčio rodiklis, fonde sukauptas lėšas veiks infliacija. Tenka kartotis, tačiau statistiškai 100 litų pagal perkamąją galią per 20 metų pavirs dabartiniais 50-čia.

Per tokį ilgą laikotarpį daliai kaupėjų gali tekti pabūti be darbo, o savo įsipareigojimą į fondą kas mėnesį pervesti atitinkamą sumą reikės vykdyti – antraip jie neteks valstybės biudžeto lėšų.

Bus laikotarpių, kai asmuo, šiandien uždirbantis 5000 ar 10 tūkst. litų, kurį laiką turės tenkintis minimalia alga arba netekti pajamų darbdaviui bankrutavus. Tai būtų smūgis, nes fondui vis tiek reikės vykdyti tokios pat apimties įsipareigojimus, t. y. kas mėnesį į savo sąskaitą fonde pervesti po 100 ar 200 litų ir pan.

Dėl pensijų fondo valdytojo nesėkmingo investicinio sprendimo kaupėjo sąskaitoje gali likti mažiau lėšų, negu buvo pervesta per dalyvavimo reformoje laikotarpį.

Labiausiai negalime būti tikri, kaip elgsis politikai, užklupus ekonomikos recesijai ar dar didesnei skylei išsižiojus „Sodros“ biudžete.

Perskaičiuoja politikai

Tai, kad mūsų aptariamas papildomo kaupimo antrosios pakopos pensijų fonduose variantas, kaip prie kaupimo prisidedama savomis lėšomis, yra palankus, pritaria ir šios kaupimo priemonės kritikai – kaupti senatvei reikia.

Kas kita – įstatymų leidėjų elgesys. Vos prieš kelias savaites nuskambėjo pasiūlymai parengti dar vieną pensijų reformą, vėl viską versti aukštyn kojomis, galų gale reformuoti pačią „Sodrą“, o šios institucijos pervedimus į pensijų fondus sustabdyti jau nuo 2014 metų.

„Žmonės vis daugiau galvoja apie kaupimą senatvei, tačiau aktyvumas nėra didelis. Sunku apsispręsti ir dėl to, kad viešojoje erdvėje sklando daug neigiamos, prieštaringos informacijos ir apie fondus, ir apie „Sodrą“, – LŽ kalbėjo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė. – Prieštaringai svarsto ir politikai, ir ekspertai, o objektyvios nuomonės ir pasitikėjimo nėra daug. Pensijų įstatymas turėtų būti vienas stabiliausių, o jeigu judinamas, tai tik ypatingais atvejais, numatant ir kompensacinius mechanizmus. Yra tikrai akivaizdūs vertinimų pokyčiai po 2008 metų gruodį priimto Seimo sprendimo mažinti „Sodros“ įmokas į fondus, nors tam buvo tikrai objektyvių priežasčių. Tai labai sumenkino gyventojų pasitikėjimą valstybės reformomis. Kiekvienas sąlygų pabloginimas tą pasitikėjimą dar labiau mažina.“

Aktyvesni reformos dalyviai neslepia nepasitenkinimo, kad Seimas nustatė galutinę datą – šių metų lapkričio 30-ąją, iki kurios suteikiama laiko apsispręsti dėl tolesnio kaupimo būdo. „2012 metų birželio pabaigoje Konstitucinis Teismas nurodė, kad antrosios pakopos pensijų fondų dalyviams turi būti kompensuota tai, ko „Sodra“ nepervedė į fondų sąskaitas nuo 2009 metų vidurio. Tai kodėl dabar pasirinktas menamas kompromisinis variantas ir žmonės verčiami bėgti pas fondų valdytojus. Kas suteikė politikams teisę neleisti apsispręsti vėliau, bet kada?“ – piktinasi LŽ skaitytojas klaipėdietis Jordanas Golovinas, nuolat besidomintis pensijų reforma.

Jo apskaičiavimu, pagal dabartinį kompromisinį kompensavimo mechanizmą tik 2020 metais, kai iš biudžeto į fondus ketinama pervesti po 3,5 proc. vidutinės algos, valstybė („Sodra“) "prisivys" skolą - tuos 4 proc., nuo 2009 metų iki šiol paimamus iš kaupėjų. Bet skolą grąžins tik tiems, kurie bus pasirinkę būtent papildomą kaupimo variantą - prisidedant savo lėšomis. Jokių kompensacijų negaus tie, kurie nuspręs atsisakyti tolesnio kaupimo fonde arba liks prie senosios tvarkos, ir žinoma, tie, kurie pensinio amžiaus jau sulaukė nuo 2009 metų arba sulauks per artimiausius penketą.

Tačiau įstatymas yra įstatymas. Jeigu niekas nepasikeis, apsispręsti, kaip kaupti pensiją, liko 38 dienos. Beveik ketvirtadalis pensijų reformos dalyvių vis dar neapsisprendė, kaip toliau dalyvaus pensijų fonduose, ar grįš į "Sodrą". Apsisprendimą būtina pareikšti iki lapkričio 30 dienos.

Post scriptum. Kitą trečiadienį svarstysime, kokias galimybes ir kokias netektis renkasi tie, kurie atsisako toliau kaupti antrosios pakopos fensijų fonduose. Pastabas ir pasiūlymus prašome rašyti e.paštu k.sliuzas@lzinios.lt

Dėl ateities apsisprendžia antrosios pakopos pensijų fondų dalyviai

Sprendimas2013-10-142013-10-21Pokytis per savaitęDalis nuo visų reformos dalyvių, proc.
Dar neapsisprendė821,2813,7-7,573,66
Pasirinko prisidėti savomis lėšomis230,9237,56,621,5
Nauji dalyviai (prisidės savomis lėšomis)41,642,613,86
Toliau nekaups10,110,80,70,98

Šaltinis: atvira.soodra.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"