TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pensijos kaupimas. Ne viską lemia aritmetika

2013 11 06 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Teisūs gali būti visi, kurie renkasi vieną ar kitą pensijos kaupimo variantą – svarbu turėti savo rengimosi pensijai planą.

Tuo įsitikinusi SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. Apie tai su ja šnekamės, likus trims savaitėms iki galutinės datos, kai būsimieji pensininkai turi apsispręsti - kaups pensijai antrosios pakopos fonduose ar ne, ir kaip kaups.

– Ar esate antrosios pakopos pensijų fondų dalyvė? Ar jau apsisprendėte, kaip kaupsite nuo 2014-ųjų?

– Taip, esu fonduose nuo 2004 metų ir jau apsisprendžiau, tačiau labai gerbiu kiekvieno žmogaus nuomonę, nenoriu nei ko nors rekomenduoti, nei juolab mokyti. Tačiau kai ką apie tai galėtume šnekėti.

Prognozės – dar ne faktas

– Ką manote apie siūlomus pasirinkti pensijos kaupimo variantus?

– Manau, jokio skirtumo, kokį variantą žmogus renkasi. Šiandien svarstyti apie tai, koks oras bus, pavyzdžiui, 2017 metų gruodžio 3 dieną, nėra prasminga. Aritmetiškai, be abejo, 22 litai per mėnesį (1 proc. nuo vidutinio statistinio darbo užmokesčio – red.), kuriuos ketina mokėti valstybė pasirinkusiems kaupti ir savo lėšomis, yra daugiau negu nieko - kad ir kaip skaičiuosi, pinigų taip susikaups daugiausia. Tik nežinia, kiek išliks šis variantas. Galima ką nori prognozuoti, bet jeigu politikai sumanys ir pasakys „Stop!”, viskas nueis šuniui ant uodegos.

Jeigu žmogus rimtai galvoja apie kaupimą senatvei, vien apsispręsti, kurį kaupimo variantą pasirinkti, nepakaks.

– Vadinasi, reikėtų ieškotis ir papildomų priemonių: gyvybės draudimas, indėliai...

– Be abejo. Tačiau labai svarbu, kiek kaupiančiam žmogui metų. Jei jis į pensiją išeis po 5–6 metų, tai pinigus gali kaupti ir indėlyje, apie kokias nors rimtesnes investicijas galvoti jau vėloka. Savo privalumų ir trūkumų turi ir gyvybės draudimas. Apskritai visos išvestinės investavimo priemonės yra susijusios su vertybinių popierių rinka, kuri gali ir kristi, ir kilti. Galbūt tada, kai tau reikės pinigų, rinkos padėtis bus labai nepalanki ir teks ilgai laukti gero momento investicijoms išsiimti. Kitas, sukaupęs daugiau laisvesnių lėšų, gal sumano investuoti į nekilnojamąjį turtą. Bet kuriuo atveju, tie, kurie ryžtasi didesnei investicijai, galvoja ne tiek apie savo senatvę, kiek apie tai, kas liks vaikams.

Nereikia daryti klaidos ir tikėtis, kad investicijos į nekilnojamąjį turtą taps klondaiku arba garantuotai išsaugos sukauptus pinigus, nors šiandien tokia investicija gal atrodo labai perspektyvi.

J.Varanauskienė: „Jei žmogui pasakysi, kad apsispręsti galės bet kada, tai yra didelė tikimybė, kad jis niekada nepriims jokio sprendimo.“

Nėra stebuklingos priemonės

– Ar yra bent vienas būdas, kuris gali garantuoti investicijų saugumą? Pavyzdžiui, meno vertybės, auksas, žemė, galų gale patikimų bendrovių akcijos ir panašiai?

– Bijau, kad nėra. Ilguoju laikotarpiu – iš dalies taip. Galima skaičiuoti, kiek per 10 ar 20 metų gali pabrangti akcijos, kiek gali kainuoti nekilnojamasis turtas, bet niekada nežinome, kas bus rytoj, konkrečiu momentu. Kad ir investicijos į žemę. Gali būti, kad ji kažkuriuo laikotarpiu pabrangs arba atpigs, bet niekas nežino, kas su ja atsitiks fiziškai. Gal ji bus kuo nors užteršta ir iš tos buvusios vertės neliks nieko. Arba pastatys kur nors šalia šiukšlių perdirbimo fabriką – ir kam tada tą sklypą parduosi?

Visi mano, kad materialus turtas yra patikima investicija, bet taip nėra. Apskritai nebloga yra laikoma tokia investicija, kurios uždirbamas pelnas kompensuoja praradimus dėl infliacijos, tačiau nė viena investicija to negarantuoja. Klasikiniu atveju trumpuoju laikotarpiu mažiausios turėtų būti Vyriausybės vertybinių popierių palūkanos, paskui - terminuotieji indėliai, paskui - bendrovių akcijos.

– Sakoma, kad pagrindinė daugumos Lietuvos gyventojų investavimo priemonė yra terminuotieji indėliai, ir tai aiškinama visuomenės investiciniu išprusimu. Nepriklausomybėje gyvename daugiau kaip 20 metų. Kiek reikia laiko ir ko, kad tas išprusimas skatintų rinktis įvairius investavimo būdus?

– Nereikia manyti, kad gyvename neišsivysčiusioje bendruomenėje. Įvairiose, net ir senosiose ES šalyse išprusimo lygis yra skirtingas ir vertinamas pagal tai, kokia dalimi gyventojai dalyvauja vertybinių popierių rinkose. Aktyviausiu dalyvavimu pasižymi skandinavai. Didelį postūmį padarė apie 1990-uosius paskelbta pusiau privaloma pensijų reforma, kai žmonėms buvo nurodyta susipažinti su taisyklėmis ir pasirinkti fondus. O štai Italijos gyventojų dalyvavimas ir investicinis išprusimas yra panašus kaip Lietuvoje.

Išprusimo lygį daug lemia visuomenės turtingumo lygis. Kalbu ne apie statistinius pajamų vidurkius, o apie visuomenės susisluoksniavimą. Pavyzdžiui, Italijoje turtingumo lygis yra panašus kaip Skandinavijos valstybėse, bet, panašiai kaip Lietuvoje, jį lemia keli procentai išties turtingų gyventojų, o daugumai nelabai lieka pajamų dalyvauti vertybinių popierių rinkoje. Panašiai yra ir kitose pietinėse bei Centrinės ir Rytų Europos valstybėse. Skandinavijoje irgi vieni žmonės turtingesni už kitus, bet nei tie, nei anie nuo vidurkio per daug nenutolę. Kita vertus, ne visada išprusęs yra tas, kuris investuoja į akcijas. Bet kuriuo atveju, nėra stebuklingos investicinės priemonės, kuri garantuotų didelę grąžą.

Yra ką svarstyti

– Grįžkime prie pensijos kaupimo pasirinkimo variantų. Ar verta rinktis naująjį variantą didesnes pajamas, pavyzdžiui 5–10 tūkst. litų, gaunančiam asmeniui? Juk prisidėti prie kaupimo savo lėšomis jis privalės 5–10 kartų daugiau negu tas, kuris uždirba minimumą, o iš valstybės gaus tiek pat – 1 proc. statistinio vidutinio darbo užmokesčio - šiandien apie 265 litus per metus.

– Aritmetiškai šis kaupimo variantas mažiau naudingas tampa nuo 15 tūkst. litų algos. Tokiu atveju jau geriau kaupti savarankiškai, nes taip savo apmokestinamąsias pajamas galima sumažinti labiau, negu gaunant per metus 265 litus iš valstybės. Be to, kaupdamas savarankiškai, žmogus savo investuojamais pinigais disponuoja bet kada, o investicijomis į antrąją pakopą jis galės disponuoti tik sulaukęs pensinio amžiaus, ir tai ne visomis, nes sukaupus didesnę nei 32 tūkst. litų sumą, atsiranda prievolė įsigyti pensijų anuitetą.

– Kai kas svarsto, kad prisidėti savo lėšomis neapsimoka, nes netekus darbo įmokas į pensijų fondą vis tiek reikės įmokėti.

– Netiesa. Reikės mokėti tik nuo tos sumos, kuri uždirbama tuo metu. Jei žmogus tuo metu nedirbs, niekas iš jo įmokų negalės reikalauti. Kita vertus, žmogui, gaunančiam mažas pajamas, skaudu būsimai pensijai atidėti ir 10–40 litų, užuot nusipirkus valgyti.

Atsakomybė nuo pečių

– Ar, jūsų nuomone, yra pateisinama, kad nustatytas toks trumpas laikas apsispręsti dėl tolesnio dalyvavimo antrojoje pakopoje? Juk netgi dėl „Sodros“ ateities dar aršiai diskutuoja politikai, o žmonėms nurodyta apsispręsti jau dabar, iki lapkričio 30 dienos.

– Matyt, esama šiokios tokios logikos. Juk jei žmogui pasakysi, kad apsispręsti jis galės bet kada, tai yra didelė tikimybė, kad jis niekada nepriims jokio sprendimo. Manau, tai labiau susiję su valstybės biudžeto planavimo reikalais. Kita vertus, matyt, ne viskas iki galo apgalvota. Todėl pradedi svarstyti, kur skubama.

– Žmonės skubinami, kai dar neapsisprendę reformos kūrėjai ir perdirbinėtojai. Gal iš tikrųjų geriau nieko nedaryti ir laukti?

– Irgi teisybė. Kiek galima tą patį pyragą vis perdalyti, kaitalioti. Nereikėtų atmesti, kad kai kuriais atvejais gali būti teisūs ir tie, kurie lieka prie senosios kaupimo tvarkos arba atsisako toliau kaupti fonduose. Nieko nedaryti – irgi sprendimas. Gal kažkam patogu taip, kaip yra. Gal užuot savo lėšomis pildę sąskaitas pensijų fonduose, jie tuos pinigus nusprendė investuoti kitur.

Apsisprendžia antrosios pakopos pensijų fondų dalyviai

Sprendimas 2013-28-21 2013-11-04 Pokytis per savaitę Dalis nuo visų reformos dalyvių, proc.
Dar neapsisprendė 804,5 795,4 -9,1 71,81
Prisidės savomis lėšomis 245,6 254,7 9,1 22,99
Nauji dalyviai (presides savomis lėšomis) 43,7 44,8 1,1 4,04
Stabdo kaupimą 11,7 12,7 1 1,15

Šaltinis: atvira.sodra.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"