TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pensijos kompensaciją teks palikti notarui

2015 01 15 6:00
"Iš viso pas notarą palikau 280 litų, o pridėjus sesers kelionės išlaidas iš 586 litų mamos pensijos kompensacijos teliko 246 litai“, - vardijo kompensacijos paveldėtoja. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Mirusių pensininkų artimiesiems reikėtų gerai pagalvoti, ar verta pradėti teisinius veiksmus ir paveldėti jų tėvams skirtas, tačiau dėl mirties neišmokėtas pensijų kompensacijas. Mat vien notaro pažymos, kurią būtina pristatyti į „Sodros“ skyrių, išdavimas gali kainuoti apie 300 litų - gal visą priklausančią kompensaciją, o gal dar daugiau, nes daug žmonių jau praleido įstatymo numatytą terminą.

2014 metų gegužės 22 dieną, kai įsigaliojo Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymas, Lietuvoje buvo apie 24 tūkst. pensininkų, kuriems priklausė vos iki 100 litų pensijos kompensacijos. Kiek pensininkų priklauso mažesnės negu 300 litų kompensacijos, „Sodra“ duomenų neturi.

Po 2014 metų gegužės 22 dienos mirusių pensininkų artimieji gali paveldėti jiems priklausančias pensijų, kurios buvo sumažintos ekonomikos sunkmečiu, kompensacijas. Kad tokią kompensaciją paveldėtų, artimiesiems tenka apsilankyti pas notarą.

Vilnietė pensininkė, kurios mama mirė praėjusių metų rugsėjo 23 dieną, LŽ pasakojo „Sodroje“ sužinojusi, kad jos mamai priklauso 586 litų kompensacija už 2010–2011 metais sumažintą senatvės pensiją. Viename Vilniaus notaro biure moteris parašė pareiškimą gauti pensijos paveldėjimo dokumentą ir už tai sumokėjo 173 litus. „Paskui buvo pareikalauta mano dviejų seserų atsisakymo į tą kompensaciją - joms tai kainavo po 25 litus. Viena sesuo pas notarą turėjo atvykti į Vilnių iš Šakių rajono. Kai nuvykau atsiimti pažymos, sumokėjau dar 57 litus. Taigi iš viso pas notarą palikau 280 litų, o pridėjus sesers kelionės išlaidas, iš 586 litų mamos pensijos kompensacijos teliko 246 litai“, - nuostolius ir vargą vardijo moteris.

Vilnietė teigė, kad pinigų iš „Sodros“ dar negavo, nors gautą notaro pažymą nuvežė tą pačią dieną, aną savaitę. „Sodroje“ moteriai paaiškino, kad kompensaciją ji gaus kartu su savo pensija. Bet šią savaitę sulaukusi savo pensijos, kompensacijos dar negavo.

„Kiek reikia vargti pensininkui, vaikščioti, kad gautum trupinius – iš visos mamos pensijos kompensacijos trys seserys pasidalysime po 80 litų. Jeigu iš anksto žinotum, ar būtum žmogus ieškojęs. Kad gaučiau tą „popiergalį“, turėjau pas notarą apsilankyti tris kartus. Kas tuos notarų įkainius nustato, kad jiems reikia šitiek mokėti? Neįsivaizduoju, ką čia žmogus gali pakeisti“, - stebėjosi vilnietė.

Daugelis praleido terminą

Vilniaus miesto vieno iš notarų biurų administratorė teisininkė Gintautė LŽ telefonu paaiškino, kad, norint įgyti teisę į kompensaciją, kreiptis į notarą reikia per trijų mėnesių laikotarpį nuo asmens mirties. Praleidus įstatymo numatytą terminą, tektų kreiptis į teismą, kad šis terminą pratęstų, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių. „Pas notarą reikia kreiptis siekiant išreikšti savo valią – priimate palikimą ar ne“, - LŽ žurnalistui telefonu aiškino teisininkė.

Tokia tvarka ypač papiktino mirusių pensininkų įpėdinius, nes viešojoje erdvėje informacija, kad po 2014 metų gegužės 22 dienos mirusiųjų pensininkų kompensacijas galima paveldėti, pasirodė tik praėjusių metų gruodžio pradžioje.

Apie tai pranešusios „Lietuvos žinios“ po publikacijos sulaukė trijų mėnesių terminą praleidusių mirusių pensininkų artimųjų skambučių. Žmonės piktinosi, jog valdžia tiek ilgai delsė, kol apsisprendė, kad pensijų kompensacijas paveldėti galima.

„Kad pratęstų terminą, reikia eiti pažymos pas notarą, už tai reiks mokėti pinigus. Mūsų mama gyveno Joniškyje. Kad pradėtum bylą, reikia važiuoti per visą Lietuvą, už bylą vėl reikia mokėti. Mes visi vaikai gyvename Vilniuje. O paveldėta kompensacijos suma nedidelė. Ar apsimoka visus tuos kryžiaus kelius eiti? Gal valstybė specialiai taip sutvarkė, kad žmogus nusispjautų ir nebesirūpintų tomis kompensacijomis, o jos liktų valstybei?“ - svarstė praėjusių metų pabaigoje į redakciją paskambinusi vilnietė, kurios mama mirė 2014 metų liepos 21 dieną.

Ji teigė, kad paveldėtų 420 litų mamos pensijos kompensacijos, todėl abejojo, ar notaro paslaugos ir kelionės iš Vilniaus į Joniškį nekainuos daugiau negu pati kompensacija. Moteris teigė girdėjusi, kad vizitas pas notarą kainuoja apie 100 litų, o pradėti bylą - dar 200 litų.

Pasiūlė ateiti konsultacijos

Teisininkė Gintautė negalėjo atsakyti, kiek notaro paslaugos gali kainuoti žmogui, kuris siekia paveldėti mirusio tėvo pensijos kompensaciją. „Kadangi yra vedama paveldėjimo byla, gali būti nustatomas įpėdinių skaičius, sutuoktiniai, vaikai, įvairiuose registruose daromos patikros. Konkrečios sumos negaliu įvardyti, nes ji priklauso nuo daugelio dalykų: įpėdinių skaičiaus, nuo to, kiek užklausimų ir patikrų notarui reikia padaryti. Aišku, visi atlygiai yra nurodyti Notarų rūmų puslapyje. Jame tik nebus registrų įkainių, o klientai notarui šias išlaidas už paieškas ir patikras kompensuoja“, - dėstė pašnekovė.

Teisininkė patikino, kad maksimali suma notarui „tikrai nesieks 1000 litų“. „Konkrečiai už paveldėjimo teisės į kitą turtą liudijimo išdavimo įkainis siekia nuo 5,79 iki 28,96 euro“, - teigė teisininkė.

LŽ žurnalistui pamėginus užduoti dar vieną klausimą, notarų biurų administratorė teisininkė Gintautė staiga pertraukė pokalbį: „Žinokite, jums reikėtų užsirašyti į konsultaciją, nes telefonu jums negalime skirti tiek laiko.“

Įkainiai vienodi visiems notarams

Aleksandras Matonis, Lietuvos notarų rūmų atstovas viešiesiems ryšiams, LŽ pabrėžė, kad notarai nedalyvauja sumažintų pensijų kompensavimo procese. „Į notarus asmenys kreipiasi norėdami paveldėti mirusiam žmogui kompensuotą pensijos dalį. Vadinasi, kompensuotos pensijos paveldėjimui taikytinos nuostatos, reglamentuojančios turto paveldėjimą. Atsiradus papildomam paveldimam turtui, pavyzdžiui, pensijų kompensacijoms, įpėdinis kreipiasi į notarą“, - teigė jis.

Jei mirusio asmens palikimą įpėdiniai jau priėmė, jie turėtų kreiptis į paveldėjimo bylą tvarkiusį notarą. Visos paveldėjimo bylos tvarkomos notaro biure pagal paskutinę registruotą mirusio asmens gyvenamąją vietą. Paveldėjimo bylos tvarkymą galima perkelti į bet kurį Lietuvoje esantį notarų biurą, tam tereikia parašyti prašymą ir persiųsti jį Notarų rūmams.

Atlikdamas notarinį veiksmą, notaras, pasak A. Matonio, privalo imti nustatyto dydžio atlyginimą. Remiantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymu, už notarinio veiksmo atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas notaras ima atlyginimą, kurio įkainius nustato Teisingumo ministerija, suderinusi su Finansų ministerija ir Lietuvos notarų rūmais. "Už notaro paslaugas taikomi įkainiai yra vienodi visiems notarams, skelbiami viešai labiausiai matomose vietose notarų biuruose bei Lietuvos notarų rūmų interneto svetainėje“, - aiškino A. Matonis.

Dėl mirties neišmokėta 12 mln. litų

„Sodros“ duomenimis, sumažintų pensijų kompensavimo įstatymo Lietuvoje nesulaukė 167 tūkst. pensininkų. Valstybė dėl to sutaupė apie 135 mln. litų.

Šių pensininkų artimiesiems, turintiems teisę paveldėti mirusiojo turtą, teisininkų išaiškinimu, kompensacija nepriklauso. Tačiau, jeigu pensininkas mirė ar mirs po 2014 metų gegužės 22 dienos, paveldėti valdžios nusavintą pensiją artimieji gali.

„Po 2014 metų gegužės 22 dienos iš viso mirė apie 12 tūkst. pensininkų, kuriems buvo apskaičiuotos kompensuojamos sumos. Tačiau kiek buvo tokių, kurių artimieji kreipėsi dėl paveldėjimo, duomenys dar nėra surinkti“, - LŽ teigė Martynas Žilionis, „Sodros“ atstovas ryšiams su visuomene.

Dėl mirties pensijų gavėjams neišmokėta apie 12 mln. litų (apie 3,47 mln. eurų), tačiau kiek išmokėta paveldėtojams, „Sodra“ duomenų kol kas pateikti negali.

Pensininkui apskaičiuotos sumos, kurios jam priklausė ir kurių jis dėl mirties negavo, išmokamos mirusio pensininko įpėdiniams (pagal įstatymą ar pagal testamentą), kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas, pateikusiems paveldėjimo teisės liudijimą, arba mirusį pensininką pergyvenusiam sutuoktiniui, pateikusiam nuosavybės teisės į sutuoktinių bendro turto dalį liudijimą.

Pirmiausia asmeniui reikėtų kreiptis į notarą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Vėliau su šiuo dokumentu ir asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu tenka kreiptis į „Sodros“ teritorinį skyrių. Pristačius visus dokumentus ne vėliau kaip per 30 dienų priimamas atitinkamas sprendimas ir tada paveldėtojui išmokama jam priklausanti suma.

Paveldėtojams išmokama visa kompensacijos suma iš karto.

Šaltinis: „Sodra“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"