TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pensijų fondai parūpino mįslių

2013 01 14 6:01
Romo Jurgaičio nuotrauka/Metas apsispręsti, ar likti pensijų kaupimo sistemoje, ar grįžti vien prie "Sodros" pensijos.

Lietuvos banko paskelbta informacija apie pensijų fondų investicijų grąžą 2012 metais tapo sunkiai įmenama mįsle, ypač vidutinio amžiaus gyventojams: iki rugsėjo 1 dienos jie privalo apsispręsti, ar likti pensijų kaupimo sistemoje, ar grįžti vien prie "Sodros" pensijos.

Ankstesniais metais viskas buvo lyg ir aišku: pensijų fondai yra "blogis", beveik visos investavimo kryptys, išskyrus konservatyviąsias, kai investuojama vien į Vyriausybės vertybinius popierius, buvo nuostolingos. Tačiau praėjusiais metais viskas pasikeitė - ir II, ir III pakopos fondai pensijų kaupėjams uždirbo daugiau kaip 11 proc. grąžą. Vadinasi, investicijos 3,5 karto kompensavo pinigų nuvertėjimą dėl infliacijos ir uždirbo dešimteriopai daugiau, negu šiandien žada didieji komerciniai bankai už terminuotuosius indėlius.

Teks apsispręsti

Jau ir naujam Seimui patvirtinus Pensijų sistemos reformos pakeitimus, II pakopos pensijų fondų dalyviai nuo balandžio 1 iki rugsėjo 1 dienos privalės pasirinkti vieną sprendimo variantą iš trijų.

Lengviausia - nieko nedaryti, kitaip sakant, viską palikti kaip yra. Tokiu atveju "Sodra" ir toliau į pensijų fondus perves simbolines sumas, tačiau jų uždarbis iš esmės nieko nepakeis: "Sodros" mokama pensija bus šiek tiek mažesnė, bet ją didesne ar mažesne dalimi - priklausys nuo fondų valdytojų investavimo sėkmės - papildys investicijų grąža.

Kitu atveju fondų valdytojui teiks pateikti sutikimą nuo 2014 metų pervesti 1 proc. savo uždirbtų lėšų, kad tokia pat, 1 proc., vidutinės algos dydžio įmoka įplauktų į pensijų reformos dalyvio sąskaitą iš valstybės biudžeto. Toks sprendimas, kaip teigė Lietuvos pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas, labiausiai apsimoka dalyviams, kurių pajamos yra mažesnės už vidutinį atlyginimą. Pavyzdžiui, jei minimali mėnesio alga ir vidutinis atlyginimas 2014-aisiais nesikeistų, fondo dalyvis, kuris ryžtųsi kas mėnesį pervesti fondui po 10 litų, iš valstybės biudžeto papildomai gautų daugiau kaip 22 litus.

Trečias variantas - narsiausias: patikėjus "Sodros" garantijomis pasitraukti iš pensijų kaupimo fondo ir grįžti vien prie "Sodros". Tokiu atveju Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos mokama pensija būtų šiek tiek mažesnė, tačiau dabartiniam reformos dalyviui būtų išmokėta dalis, kurią jis jau bus sukaupęs fonde iki 2013-ųjų pabaigos.

Visuotinė žaluma

Praėjusių metų pensijų fondų investavimo rezultatai iš tiesų verčia gerai pamąstyti prieš priimant svarbų sprendimą. Visos be išimties kryptys uždirbo kaupėjams gražaus pelno. Pelningiausios buvo rizikingosios akcijų kryptys.

Didžiausiu pelningumu gali pasigirti investicinio banko "Finasta" pensijų fondų valdytoja UAB "Finasta Asset Management". Trys jos valdomos kryptys gavo didžiausią rinkoje grąžą - per 15 procentų. "Mūsų valdomų pensijų fondų rezultatai pirmauja rinkoje nuo pat pensijų reformos pradžios, 2004-ųjų. Pensijų fondų valdytojas siekia maksimalios ilgo laikotarpio fondų investicijų grąžos ir stengiasi išlaikyti mažą investavimo riziką. Tai padeda pasiekti puikių rezultatų ne tik ilgalaikėje perspektyvoje, bet ir trumpuoju laikotarpiu, - tvirtino bendrovės fondų valdytojas Tomas Varenbergas. - Jei lygintume tiek 12 mėnesių, tiek 36 mėnesių II pakopos pensijų fondų rezultatus, UAB "Finasta Asset Management" pensijų fondų grąža būtų didžiausia."

Stebina ir šio fondų valdytojo III pakopos pensijų fondų konservatyvios obligacijų krypties rezultatas - pernai gauta beveik 15 proc. investicinė grąža. T.Varenbergas paaiškino, kad fondo Obligacijų pensija plius investicijos yra nukreiptos į Vidurio ir Rytų Europos regioną. "Šis regionas, mūsų vertinimu, yra santykinai pigiausia rinka, palyginti su besivystančio pasaulio konkurentais. Derindami vyriausybių vertybinius popierius su įmonių obligacijomis gavome didesnę grąžą nei palyginamasis indeksas ar konkurentai", - įvardijo sėkmės priežastis valdytojas.

Tiesos dėlei derėtų paminėti, kad "Finasta" nevengia rinktis rizikingesnių investicijų, tad vertybinių popierių rinkoms krentant šio fondų valdytojo rezultatai irgi būna prasčiausi. Dėl to pensijų reformos dalyviams, kaupiantiems pensiją šio valdytojo fonduose, vienu metu gali pasisekti gauti didžiulę grąžą, o kitu metu - gerokai mažiau, negu jie yra investavę.

Apsimoka arba ne

"Nominalūs skaičiai mažai ką rodo, nes daugiau atspindi rinkos tendencijas, o per ilgą laiką viskas susiniveliuoja. Vienais metais fondai gali būti pelningi, kitais - nuostolingi, tačiau paprastai ilgu laikotarpiu grąžos gaunama", - LŽ sakė M.Kalesinskas ir pridūrė, kad pats mėgsta, fondams paskelbus rezultatus, atlikti analizę, kaip tie duomenys atspindi išsikeltus tikslus, kokios vidinės investicinės grąžos sulaukė fondai, ką realiai uždirbo pensijų kaupimo dalyviai, atskaičius visus mokesčius, ir panašiai. Tačiau praėjusių metų analizės jis dar nėra daręs.

Pasak M.Kalesinsko, šiandien būtų ganėtinai sudėtinga patarti, kam verta dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje, o kas iš to galbūt neturėtų apčiuopiamos naudos, tačiau svarbiausia - kuo anksčiau apsispręsti, nes net ir nedidelės įmokos per kelis dešimtmečius uždirba ganėtinai solidžią sumą. "Esant dabartinei sistemai ir gaunant ne didesnes nei vidutines pajamas, matyt, reikėtų fonduose kaupti bent 20 metų, kad tai apsimokėtų. O likus mažiau laiko, lemiamas argumentas apsispręsti turėtų būti pajamų dydis", - kalbėjo asociacijos vadovas. Anot jo, gaunantiesiems gerokai didesnes negu vidutines pajamas kaupti fonduose apsimoka ir tada, kai iki pensijos lieka mažiau nei dešimt metų. Tokie asmenys moka "Sodrai" labai daug, tačiau atitinkamai didesnės "sodrinės" pensijos tikėtis negali, tuo metu iš "Sodros" į jų sąskaitas fonduose pervedama dalis yra gana nemaža, tad senatvei susidarytų padori suma.

Iš tikrųjų sunkiausia apsispręsti "vidutiniokams" - kiekvienas turėtų apskaičiuoti savo galimybes, perspektyvas ir įvertinti prielaidas, kiek gali keistis jų pajamos ir kokių grėsmių ar laimėjimų reikėtų tikėtis iš vertybinių popierių rinkos.

II pakopos pensijų fondų rezultatai 2012 metais

Investavimo kryptis    Grynųjų aktyvų vertė, mlrd. litų    Vertės pokytis nuo metų pradžios, proc.

Konservatyvaus investavimo    0,629                                           6,47

Mažos akcijų dalies (iki 30 proc.)    1,277                                     10,94

Vidutinės akcijų dalies (iki 70 proc.)    2,487                                 12,24

Akcijų (100 proc.)    0,409                                                        13,06

Iš viso (svertinis vidurkis)    4,802                                              11,21

Šaltinis: Lietuvos bankas

III pakopos pensijų fondų rezultatai 2012 metais

Investavimo kryptis    Grynųjų aktyvų vertė, mln. litų    Vertės pokytis nuo metų pradžios, proc.

Obligacijų    4,559                                                                    14,83

Mišraus investavimo    44,362                                                     7,81

Akcijų    59,514                                                                       13,17

Iš viso (svertinis vidurkis)    108,435                                           11,05

Šaltinis: Lietuvos bankas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"