TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pensijų fondai: rinktis brangias akcijas ar rizikingas obligacijas?

2016 10 17 10:01
Reuters/Scanpix nuotrauka

Finansų rinkos trečiąjį šių metų ketvirtį nudžiugino investuotojus gerais rezultatais. Augo akcijų ir obligacijų kainos. Tai leido pasiekti teigiamas grąžas ir pensijų fonduose. 

Nors dėl kylančių rinkų nuotaikos turėtų būti labai geros, tačiau pensijų fondų valdytojai dideliu optimizmu nesigiria, rašoma Swedbank pranešime žiniasklaidai.

„Šiuo metu konservatyviau investuojame obligacijų rinkose ir mažiname akcijų dalį fonduose. Tą patį rekomenduojame ir savo klientams – jei pagal jų amžių tinka du pensijų fondai, patariame rinktis tą, kurio rizika yra mažesnė“, ‒ komentuoja Vaidas Paukštys, „Swedbank investicijų valdymas“ fondų valdytojas.

Akcijų kainas augina pigūs pinigai

Pasak V. Paukščio, nepaisant pasaulio ekonomikas kamuojančio lėto augimo ir politinių krizių Europoje, susijusių su pabėgėliais bei „Brexit“, investuotojai trečiąjį ketvirtį suskubo pirkti rizikingesnius aktyvus. Tą iš esmės skatino dvi priežastys – žemos palūkanų normos bei kiek geresni besivystančių rinkų rodikliai.

Pasaulio akcijų indekso vertė minėtu laikotarpiu pakilo 3,67 proc. (MSCI Daily Net TR World Euro Index), besivystančių rinkų akcijų kainos šoktelėjo net 7,78 proc. (MSCI Emerging Markets Daily Net TR EUR Index). Kiek mažesnės grąžos buvo obligacijų rinkoje – Eurozonos valstybių skolos vertybinių popierių kainos pakilo 0,67 proc. (JP Morgan EMU IG Bond Index), o investicinio reitingo įmonių obligacijų – 1,64 proc. (JP Morgan Credit Index, Investment Grade). Žinant, kad obligacijų pajamingumai yra istorinėse žemumose, o daugeliu atveju ir neigiami, tokią obligacijų rinkų grąžą galima vertinti kaip labai gerą.

Kaip reaguoja pensijų fondų valdytojai?

„Laikomės nuomonės, kad akcijų vertinimai jau dabar yra aukšti, o optimizmo, jog įmonių pelnai augs, daug neturime. Įmonių pelnai šiais metais augo sunkiai ir prielaidų situacijai pasikeisti kol kas nėra. Tikėtina, kad pasaulio ekonomikos augimo tempas išliks lėtas, o pelnų maržos JAV kompanijose jau yra aukštos. Dėl šių priežasčių fonduose, priklausomai nuo jų rizikos, akcijų dalį sumažinome 5–8 procentais. Susimažinti riziką patariame ir gyventojams, kaupiantiems pensijas antrojoje pakopoje“, ‒ teigia „Swedbank investicijų valdymas“ fondų valdytojas.

Pasak V. Paukščio, pagal gyvenimo ciklo strategiją 46–50 metų amžiaus gyventojams pensiją kaupti rekomenduojama dviejuose fonduose. Tai Pensija4 (36–50 m.), kuriame maksimali akcijų dalis sudaro iki 70 proc., ir Pensija3 (46–60 m.), kuriame akcijų dalis yra mažesnė ir tesudaro 50 procentų. Jei minėtas 46–50 amžiaus gyventojas šiuo metu kaupia Pensija4 fonde, „Swedbank“ ekspertas rekomenduoja jį pasikeisti į Pensija3.

„Taip pat konservatyviau investuojame ir obligacijų rinkose, kur situacija, mūsų manymu, yra dar sudėtingesnė nei akcijų rinkose. Nepuolame pirkti naujai leidžiamų ilgo ir „super“ ilgo laikotarpio skolos vertybinių popierių, o esant galimybei net parduodame ilgesnio laikotarpio skolos vertybinius popierius pagrindiniam supirkėjui, Europos centriniam bankui (ECB)“, ‒ sako V. Paukštys.

Neigiami ECB ekonominio skatinimo padariniai

Paskelbęs obligacijų supirkimo programą, ECB yra užsibrėžęs iki 2017 m. kovo mėnesio kas mėnesį supirkti obligacijų už 80 mlrd. eurų. Nors tokia programa ECB siekia skatinti ekonomikos augimą bei išvengti defliacijos neigiamos įtakos, tačiau tokia tiesioginė intervencija į finansų rinkas pradeda jas iškreipti. Todėl vis garsiau pasigirsta kritikos balsų, kad finansinio turto supirkimas niekaip neprisideda prie ekonomikų skatinimo, o tik neadekvačiai išpučia finansinio turto kainas.

„Nemanome, kad yra normalu įsigyti obligacijų su neigiamomis palūkanomis, tačiau dėl centrinių bankų politikos tai jau tapo norma. Jau dabar ECB susiduria su problema, kad nėra pakankamai kokybiško turto savo užsibrėžtiems tikslams vykdyti. Be to, žemos palūkanos išpučia ne tik tiesiogiai superkamų obligacijų kainas, bet ir kitų rinkų kainas. Bėgdami nuo neigiamų palūkanų vieni investuotojai perka prastesnio kredito reitingo arba ilgesnio termino obligacijas, dar kiti susigundo akcijų ir žaliavų rinkomis“, ‒ komentuoja „Swedbank investicijų valdymas“ fondų valdytojas.

Obligacijos, rizika lenkiančios akcijas

Jau nieko nebestebina, kad Italija, vos prieš kelis metus turėjusi didžiulių skolų (PIIGS terminas jau pamirštas) ir dabar turinti problemų su didžiausių bankų blogų paskolų portfeliais, be jokio vargo rinkoje skolinasi 50-čiai metų už 2,85 proc. palūkanas. Per trumpas laikotarpis? Šiuo metu tapo populiaru leisti net ir 100 metų laikotarpio obligacijas. Tokių turi Airija – šių metų balandį ji pasiskolino su 2,35 proc. metinėmis palūkanomis iki 2116 metų. Panašus atvejis yra ir su Belgijos obligacijomis, kurių išpirkimo terminas – 2116 metų gegužės 6-oji. Šiuo metu minėtas obligacijas galima įsigyti su 1,65 proc. metinėmis palūkanomis.

V. Paukštys pataria atkreipti dėmesį, kad tokio termino obligacijos prilygsta, o gal net savo rizika ir lenkia akcijų rinkas. Tik, anot jo, tos rizikos kol kas nesimato, kol palūkanų normos rinkose nuolat krenta, o obligacijų kainos kyla. Kad situacija obligacijų rinkose yra įtempta rodo tai, kad vos pasklidus gandams apie ECB svarstymus pradėti mažinti obligacijų supirkimo programą, ilgesnio termino obligacijų kainos nukrito 3–5 procentais. Valstybėms išleidžiant naujas obligacijų emisijas, taip pat smarkiai koreguojasi jau išleistų obligacijų kaina rinkoje.

„Kas gali pakeisti obligacijų brangimo tendencijas? Ogi tas pats ECB. Dabar visi rinkos dalyviai yra šventai įtikėję, kad obligacijų supirkimo programos laiką ECB pratęs, o gal net padidins superkamas sumas. Taip pat yra šventai tikima, kad žema infliacija išliks ilgą laiką ir jos didėjimo nenusimato ne vienerius metus. Problema ta, kad tikinčių, jog obligacijų supirkimas tik išpučia finansinio turto kainas ir nepadeda ekonomikos augimui, vis didėja. Gal ir ECB pradės taip galvoti? O tada 100 metų obligacijas jau bus vėlu pardavinėti“, ‒ komentuoja „Swedbank investicijų valdymas“ fondų valdytojas Vaidas Paukštys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"