TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pensijų fondai šiemet džiugina

2014 10 23 6:00
Jaunimas, suabejojęs, kad viskuo  jį aprūpins valstybė, savo būsima pensija pradeda rūpintis pats. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pensijų fondų rezultatai šiemet džiugina - antrosios pakopos pensijų fondų vertė per tris metų ketvirčius padidėjo vidutiniškai 6,04 proc., o trečiosios pakopos vidutiniškai 5,8 procento. Bet fondų valdytojai neramiai vertina savo perspektyvas.

„Visi antrosios pakopos pensijų fondai šiemet per devynis mėnesius savo dalyviams uždirbo teigiamą investicijų grąžą, o vidutinė fondų grąža šiemet nuo metų pradžios buvo 2,5 karto didesnė, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai“, – teigė Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų analizės skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Škarnulis.

Lietuvos banko duomenimis, per šį laikotarpį fondų valdomas turtas padidėjo 766 mln. litų. „Sodra“ per tris ketvirčius į pensijų fondus pervedė 344,55 mln. litų, pačių dalyvių lėšų pervesta dar 54,26 mln. litų, o iš valstybės biudžeto finansuojamų skatinamųjų įmokų suma siekė 65,6 mln. litų. Sėkminga antrosios pakopos pensijų fondų investicinė veikla lėmė fondų dalyvių turto 301,59 mln. litų prieaugį. Iš viso šių fondų turtas apžvelgiamu laikotarpiu padidėjo 14,1 procento.

Pasuko žemyn

„Beveik visi šie metai iš tiesų gali džiuginti pensijų kaupėjus, tačiau to nesureikšminame, nes rinkose visada bus ir pakilimų, ir nuosmukių. Štai ir dabar jau kelios savaitės vertybiniai popieriai pinga, bet, manau, bendra metų grąža vis tiek bus teigiama“, – LŽ kalbėjo Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys. Jis pabrėžė, kad kaupimas pensijų fonduose yra ilgalaikė investicija, ir ji ilguoju laikotarpiu uždirba grąžą, gerokai viršijančią infliacijos rodiklius, todėl sukaupti pinigai per visą laiką nenuvertėja.

Vidutinę 3–5 proc. metų grąžą antrosios pakopos fondai uždirbo ir per pastaruosius trejus, penkerius metus. Pagal šį rodiklį dažniausiai pirmaudavo banko „Finasta“ valdomi fondai, tačiau šiemet dauguma šių fondų krypčių uždirbo mažesnę grąžą negu kitų valdytojų. Vienintelės „Finastos“ valdoma trečiosios pakopos fondų aukščiausios rizikos kryptis šiemet per 9 mėnesius patyrė maždaug 2 proc. nuostolį.

UAB „Finasta Asset Management“ direktoriaus pavaduotojas Tomas Krakauskas mažesnę nei įprasta šiemetinių bendrovės valdomų pensijų fondų sėkmę aiškina tuo, kad „Finasta“ paprastai didesnę nei konkurentai investicijų dalį kreipia į besivystančias šalis, kurios potencialiai turi daugiau galimybių augti, – į Indiją, Kiniją, kitas Pietryčių Azijos valstybes, Braziliją. Pastaruosius keletą metų šių valstybių akcijos mažai kilo, nes dauguma investuotojų savo lėšas perkėlė į mažesnę grąžą uždirbančias stabilesnes šalis – Vokietiją, Jungtinę Karalystę, JAV. Be to, pastaraisiais metais „Finasta“ apie 15 proc. aktyvų laiko rezerve, nes mato, kad kelerius artimiausius metus rinkose teks stebėti korekciją. „Tai nereiškia, kad atėjo vadinamasis meškų laikotarpis, tačiau, rinkai pradėjus kristi, mes pradėjome smarkiai lenkti konkurentus. Pinigus, kurie ėmė trukdyti, pasibaigus korekcijai vėl investuosime į vertybinius popierius“, – dabartinę pensijų fondų valdymo strategiją dėstė T. Krakauskas.

Raudonąją eilutę rizikingiausioje trečiosios pakopos fondų kryptyje jis aiškina tuo, kad ši kryptis yra mažiau išskaidyta (diversifikuota), todėl čia neišvengiama didesnių svyravimų, tačiau šie fondai, anot valdytojo, ir atsigaus greičiau.

Priverstiniai nuotykiai

Šiemet keletas įvykių pasėjo pensijų kaupėjų nerimą, tačiau, kaip LŽ teigė Š. Ruzgys, pensijų kaupimo dalyviams nerimauti priežasčių nėra. Tai, kas vyksta pensijų fondų valdymo sistemoje, yra valdytojų, o ne kaupėjų bėdos.

Galbūt tik patiems pensijų fondų rinkos dalyviams ir Lietuvos bankui nebuvo netikėta žinia, jog pasekusi „Citadelės“ banko ir „PZU Lietuva“ pavyzdžiais atsisakyti pensijų fondų valdymo veiklos nusprendė draudimo bendrovė „ERGO Life Insurance“ SA. Jos valdomi fondai, be kita ko, irgi uždirbo neblogą grąžą. Perimti šių fondų valdymą Lietuvos bankas patikėjo Š. Ruzgio vadovaujamai UAB „DBN investicijų valdymas“.

„Gyventojams, sudariusiems pensijų kaupimo sutartis su ERGO, nieko keisti nereikia, nes tuos pačius fondus tomis pat sąlygomis perima DNB, – pasakojo Š. Ruzgys. – Šių fondų dalyviams yra skirtas 3 mėnesių laikotarpis, per kurį jie turėtų pareikšti nesutikimą pereiti pas mus, tačiau keisti fondo valdytoją jie galės ir vėliau kada panorėję. Šiam laikotarpiui lapkričio viduryje pasibaigus, ERGO fondų valdytojas pasikeis savaime.“

Š. Ruzgys neatmetė tikimybės, kad panašių įvykių Lietuvoje dar bus, nes politikai, anot jo, nusprendė, kad pensijų fondų valdymo įmonės turi stambėti. „Nustatydami menkiausią Europoje pensijų fondų valdymo mokestį, politikai savaime eliminuoja smulkiuosius fondų valdytojus, kurie iš valdymo mokesčio, apskaičiuoto keliomis dešimtosiomis nuo turto, išgyventi veikiausiai negalės“, – sakė LIPFA vadovas. Be to, anot jo, procesą dar labiau skatina ir toliau nuolat griežtėjantys reikalavimai valdytojams, jiems įgyvendinti reikės papildomų sąnaudų. Š. Ruzgio nuomone, įstatymų leidėjai turėtų numatyti tokius atvejus, nes pensijų fondai bankrutuoti negali, tačiau dėl perteklinių reikalavimų bankrotas gresia tų fondų valdytojams.

Kol kas lieka neaiškus ir „Finastos“ pensijų fondų padalinio likimas, vėl pasikeitus investicinio banko savininkui. Kaip žinoma, šį banką iš AB „Invalda“ nupirko dabar bankrutuojantis bankas „Snoras“, o šiuo metu deramasi su nauju „Finastos“ pirkėju. T. Krakauskas LŽ teigė neturįs įgaliojimų padėties komentuoti, tačiau pabrėžė, kad per visą gyvavimo laikotarpį „Finastos“ pensijų fondų grupėje dirba tie patys žmonės, o trys iš penkių pripažintų sėkmingiausių fondų yra tvarkomi „Finastos“ specialistų. Š. Ruzgys abejojo, ar naujas „Finastos“ savininkas ryžtųsi atsisakyti pensijų fondų valdymo, juolab kad didžiausią šio banko turto dalį sudaro būtent pensijų fondai.

Prasideda atokvėpis

Šiemet pensijų fondų valdytojai pagaliau baigia atsigauti po pernykštės įtampos ir papildomų darbų, kai antrosios pakopos pensijų fondų dalyviai galėjo pasirinkti, kaip pensijai kaups toliau. Nuo šių metų nauji antrosios pakopos pensijų fondų dalyviai gali rinktis vienintelį būdą – į jų sąskaitas fonduose pervedama dalis „Sodros“ įmokos, dalis jų darbo užmokesčio ir dar dalis sumokama iš valstybės biudžeto.

Pasak Š. Ruzgio, kasmet į Lietuvos darbo rinką ateina po 30–40 tūkst. jaunuolių. Nemažai jų dalyvauja antrosios pakopos pensijų fonduose, o tie, kurie gauna gerokai didesnį nei vidutinį darbo užmokestį, mieliau renkasi trečiosios pakopos fondus ir visas kaupimui skirtas įmokas perveda patys. Trečiosios pakopos fondai yra patogūs tuo, kad prispyrus bėdai iš jų savo sukauptas lėšas ar jų dalį galima bet kada pasiimti, tačiau nuo paimamos sumos atskaičiuojama valstybės taikyta mokesčių lengvata. Antrosios pakopos fondai, anot Š. Ruzgio, pensijos kaupėją apsaugo nuo jo paties, nes sukauptas lėšas jis galės gauti tik sulaukęs pensinio amžiaus.

„Jaunimo elgesio dar negalėčiau vadinti tendencija, lūžio taško dar nėra, tačiau link to tikrai sukama – šiemet į trečiosios pakopos pensijų fondus atėjo maždaug trečdaliu daugiau kaupėjų nei prieš metus”, – teigė LIPFA prezidentas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"