TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pensijų fondai šiemet išvengė minuso ženklo

2015 12 28 12:44
Šiemet pensijų fondų investicijos grąžą uždirbo jau eurais. LŽ archyvo nuotrauka

Reikšminga Lietuvos finansine institucija tapusių pensijų fondų investicijos ir šiemet uždirbo nedidelę grąžą, nepaisant kelių sukrėtimų vertybinių popierių rinkose.

Šešių pensijų fondų valdymo įmonių aktyvuose šių metų pabaigoje buvo per 2 mlrd. eurų. Rugsėjo pabaigoje, kai baigėsi trečiasis metų ketvirtis, vertybinių popierių rinkos buvo pasiekusios žemiausią šiais metais tašką ir investicijos į akcijų fondus buvo nukritusios iki neigiamų reikšmių, tačiau iki metų pabaigos grąža paaugo.

Metai buvo permainingi

„Iki šių metų pabaigos liko savaitė. Akcijų rinkoje tai ganėtinai ilgas laikotarpis, tačiau pensijų fondų grąža, matyt, išliks teigiama. Dabar akcijų fondai rodo 4–6 proc. grąžos“, – fondų padėtį prieššventinę savaitę LŽ komentavo Lietuvos investicinių ir pensijų fondų valdytojų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Pasak jo, labai sėkminga investuotojams buvo metų pradžia – kovo pabaigoje akcinių fondų investicijų grąža jau buvo pasiekusi 14–15 procentų. Paskui rinkos aprimo, tačiau rugpjūčio pabaigoje ėmė smukti, o žemiausiai investicijų grąža buvo nukritusi rugsėjo 29 dieną. Tada akcijų krypčių investicijų grąža buvo neigiama.

Nuo tos dienos akcijų fondų vienetų vertės pakilo 8–9 procentais, tačiau nuo metų pradžios jų pajamingumas siekia 5–6 procentus, o obligacijų fondai uždirba iki 2 proc. grąžos. Pastarieji laikomi mažai rizikingais, todėl juose rekomenduojama pensijas kaupti dalyviams, kuriems iki pensinio amžiaus likę jau mažiau kaip septyneri metai.

Renkasi nerizikingas

Pasak Š. Ruzgio, pensijų fondų valdytojai investavimo kryptis renkasi itin atsargiai, nors savo gudrybių neišduoda – netgi susibūrę asociacijoje visi yra konkurentai. Apskritai akcinių fondų valdytojai renkasi investicijas į išsivysčiusių šalių bendrovių akcijas. Į Baltijos biržas jie užsuka retai, nes Estijos, Latvijos ir Lietuvos bendrovių akcijos yra laikomos mažai likvidžiomis. Be to, ir Pasaulio bankas yra išsakęs rekomendacijų pensijų fondų valdytojams, kad didesnė turto dalis neturėtų būti investuojama į bendrovių akcijas dėl didelės rizikos.

„Apskritai metai buvo stabilūs, bet nežinia, kada užklups nauja recesija. Paprastai ekonomikos lėtėjimo ciklai kartojasi kas 7–8 metai, taigi laikas artėja, tačiau niekas negali pasakyti, kad užgrius nauja krizė ir kokio ji bus gylio“, – svarsto LIPFA vadovas. Tokiu atveju, anot jo, tektų laukti naujo vertybinių popierių rinkos nuosmukio. Kartu smuktelėtų ir pensinių fondų vertės. Tačiau tokie nuosmukiai yra laikini, o ilgu laikotarpiu, į kurį orientuoti ir pensijų fondai, investicinių vienetų vertės auga.

„Žmonės neturėtų nervintis dėl trumpalaikių svyravimų, nes ilguoju laikotarpiu viskas yra gerai. Jei vieni ar kiti metai bus neigiami, tai nieko nereikš. Atvirkščiai, laikini rinkų nuosmukiai periodiškai įmokas mokantiems ilgalaikiams investuotojams netgi naudingi, nes nauji investiciniai vienetai perkami mažesne kaina ir uždirba didesnę grąžą rinkoms vėl kylant“, – sako Š. Ruzgys.

Vyriausybė pažadus vykdo

Pasak LIPFA vadovo, ir pensijų fondų valdytus, ir dalyvius džiugina tai, kad Vyriausybė nekeičia pozicijos fondų atžvilgiu. Kaip ir numatyta, nuo kitų metų keičiasi pensijų kaupimo antrosios pakopos fonduose schema – pereinama prie vadinamosios 1+2+2 formulės, kai į sąskaitas fonduose bus pervedama 1 proc. kaupėjo „Sodrai“ mokamo mokesčio, 2 proc. jo uždirbamos algos ir kas mėnesį iš valstybės biudžto bus pervedama po 2 proc. statistinio vidutinio ankstesnių metų darbo užmokesčio.

„Tokia sistema pensijų fondų dalyvius tenkina, nes nepajusdami didelio pajamų sumažėjimo, jie gali sukaupti didesnes sumas“, – kalbėjo Š. Ruzgys, bet priminė, kad nusivylę gali būti tie kaupėjai, kurie 2013 metais nepasinaudojo trumpai sudaryta galimybe nutraukti kaupimo fonduose sutartis arba pakeisti kaupimo schemą į naująją, kai prisidedama ir savomis lėšomis.

Labiausiai nukenčia tie, kurie liko kaupti pagal senąją schemą, kai į fondų sąskaitas pervedama tik „Sodros“ mokesčio dalis. Jiems naujasis Pensijų kaupimo įstatymas nesuteikė teisės pakeisti kaupimo schemą į naująją, į kurią gali ateiti tik pensijų fonduose dar nedalyvavusieji asmenys. „Manau, kad įstatymų leidėjai galėtų sudaryti galimybių ir tiems, kurie nespėjo arba negalėjo pasinaudoti vienintelį kartą suteikta galimybe“, – sako Š. Ruzgys.

Pensijų fondų valdytojai, 2015 m. trijų ketvirčių duomenys

Valdymo įmonėDalyviaiDalis rinkoje, proc.Grynieji aktyvai, eurai
UAB „Swedbank investicijų valdymas“466 91838,85695.704.766
UAB „SEB investicijų valdymas“264 97622,05527.038.514
UAGDPB „AVIVA Lietuva“209 05917,39309.273.325
UAB „DNB investicijų valdymas“134 56211,20233.590.813
UAB „INVL Asset Management“104 8828,73168.689.968
UAB „Danske Capital investicijų valdymas“21 5131,7966.383.246
Iš viso1 201 9101002 000 680 631

Šaltinis: Lietuvos bankas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"