TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pensijų fondai vilios neįgudusius gyventojus

2007 01 05 0:00
Vertybinių popierių komisija nuogąstauja, kad gyventojai gali pasiduoti patraukliai pensijų fondų reklamai.

Žinių apie investavimą neturintys pensijų reformos dalyviai gali pasiduoti pensijų fondų kerams ir dėl to nukentėti. Dėl to būgštaujantys vertybinių popierių rinkos prievaizdai žmonėms siūlo gerai pasverti, ar apsimoka lakstyti iš vieno fondo į kitą.

Prieš trejus metus privačiuose pensijų fonduose pradėję kaupti lėšas senatvei gyventojai nuo sausio pradžios jau gali keisti nepatikusį fondą kitu. Šia teise gali pasinaudoti beveik 450 tūkst. iš beveik 800 tūkst. pensijų reformoje dalyvaujančių šalies dirbančių gyventojų.

Tačiau pensijų fondus prižiūrinti Vertybinių popierių komisija (VPK) perspėja, kad fondai pradės agresyvią kovą dėl klientų, bandys juos pervilioti. VPK baiminasi, kad dalis žmonių gali būti suklaidinti agresyvios fondų reklamos, todėl gyventojams siūlo gerai pasvarstyti, ar verta keisti fondo valdytoją.

"Iš reklamų matome fondų valdytojų intencijas - kas agresyviau, kas ramiau vilios klientus. Matome, kad mažesnę rinkos dalį turinčios bendrovės nusiteikusios gana agresyviai. Gali atsitikti taip, kad žmonės pakeis fondą dėl kieno nors geros rinkodaros, o ne dėl objektyvių, pamatuotų priežasčių. Čia ir yra didžiausias pavojus, nes pakeisti valdytoją - investicinis sprendimas. Reikia būti visiškai tikram, kad esamas valdytojas tavęs netenkina", - LŽ sakė VPK pirmininkė Vilija Nausėdaitė.

Ji tvirtino, kad investicijų valdymo bendrovės puikuosis gautu pelnu, tačiau perspėjo, kad tai nėra pagrindinis ir vienintelis dalykas, kuriuo turi vadovautis klientas. "Nemanom, kad praėjus trejiems metams galima daryti labai toliaregiškas išvadas apie veiklos efektyvumą", - sakė Nausėdaitė.

Menkos žinios

Vytauto Didžiojo universiteto Biznio ir vadybos fakulteto Finansų katedros vedėja profesorė Kristina Levišauskaitė pasakojo apie vasarą jos atliktą tyrimą. Paaiškėjo, kad antros pakopos pensijų fonduose lėšas kaupiantys žmonės mažai žino apie šią investavimo paslaugą.

"Buvome nemaloniai nustebinti, kad daugelis neseka savo valdytojo rezultatų, nemažai apskritai nežinojo, kad galima keisti fondo valdytoją, nors sakė, kad informacijos apie kaupiamąją sistemą jiems pakanka", - sakė Levišauskaitė.

Ji teigė, kad iš maždaug 600 apklaustųjų ketvirtadalis teigė keisią valdytoją, dar tiek pat teigė neapsisprendę. Tačiau, anot Levišauskaitės, daugelis linkusių pakeisti fondo valdytoją žmonių nesugebėjo įvardyti motyvų, kodėl.

"Tai didelės žmonių švietimo šiuo klausimu spragos. Nenustebčiau, jei nemažai piliečių patikės pensiją kitai bendrovei vien iš inercijos - visi keičia, tai ir aš pakeisiu", - kalbėjo profesorė. Be to, ji užsiminė, jog nemažai pasirinkusiųjų antros pakopos pensijų fondus nesuvokia, kad rizikuoja, ir mano, jog už jų prisiimtą riziką atsako valstybė.

Pelnas - ne vienintelis rodiklis

Įstatymuose nurodyta, kad keisti fondo valdytoją kainuoja. Vieną kartą per metus pakeisti valdytoją gali kainuoti iki 2 proc. pensijų fonde sukaupto turto, antrą kartą - iki 4 procentų. Taigi blaškymasis tarp skirtingų fondų žmogui gali brangiai kainuoti, mat kuo didesnė sukaupta suma, tuo perbėgimas yra skausmingesnis.

Specialistai įspėja nesivadovauti vien pensijų fondų reklamuojamu gautu pelnu, o atsižvelgti į kitus veiksnius.

"Šiuo metu viešai kalbama tik apie vieną kriterijų - pelningumą. Tačiau tai, kas buvo praeityje, nebūtinai kartosis ateityje. Be to, didelis pelnas paprastai gaunamas investuojant į vieną regioną, kur rizika yra didesnė", - aiškino Finansų analitikų asociacijos prezidentas Mindaugas Vaičiulis.

Ši asociacija išskiria tris svarbiausius veiksnius vertinant pensijų fondus - tai gyventojo mokesčiai fondui, pelningumas ir investavimo rizika.

Pagal riziką fondai skirstomi: į investuojančius kliento pinigus tik į akcijas, vidutinės akcijų dalies (30-70 proc. lėšų skiriama investicijoms į akcijas, kitos investuojamos į saugias obligacijas), mažos akcijų dalies (į akcijas investuojama iki 30 proc. visų lėšų) bei konservatyvius (investuojama tik į obligacijas).

"Žmonės privalo suprasti, kad lyginti skirtingų rūšių fondų efektyvumo negalima. Tai tas pats, kas lyginti obuolį su kriauše", - teigė Nausėdaitė.

Be to, Vaičiulis užsiminė, kad net lyginant tos pačios grupės fondus svarbu atkreipti dėmesį, į kuriuos regionus jie investuoja.

"Yra fondai, kurie specializuojasi viename regione, yra fondai, kurie investuoja pasauliniu mastu. Tarp tų, kurie specializuojasi, galima išskirti investuojančius Baltijos valstybėse ir Vidurio Rytų Europoje. Kuo siauriau fondas investuoja, tuo didesnė jo rizika", - sakė Vaičiulis. Pasak jo, jei fondai investuoja panašiai, tuomet pelningumo rodikliai įgyja kitokį svorį, nes gali rodyti valdytojo profesionalumą.

Valdytojai pasirengę

Patys fondų valdytojai prisipažino rengęsi tai dienai, kuomet antros pakopos pensijų rinkoje baigsis draudimas žmonėms keisti fondo valdytoją.

"Finasta investicijų valdymas" direktorius Andrius Barštys sakė, kad bendrovė turi ambicijų atsiriekti 5-10 proc. rinkos. Dabar, prisijungęs Medicinos banko investicijų valdymo bendrovę, šis valdytojas turės beveik 2,36 proc. rinkos. Barštys teigė, kad jo valdomos bendrovės finansiniai rodikliai akivaizdūs.

"Aš manau, kad dideli, lėti bankai mus vadina agresyviais ir rizikingais. Esame tarp daugiausia uždirbančiųjų. Net ir konservatyviuose fonduose, kur kiti fondai turėjo tokias pačias galimybes kažką parodyti, bet neparodė", - sakė Barštys ir teigė pernelyg nesijaudinantis dėl konkurencijos pensijų fondų rinkoje.

"Raskite verslo vienetą, kuris nenorėtų padidinti savo dalies rinkoje. Tačiau žiūrėkime realiai - pensijų rinka jau padalyta. Bet tai ir nėra mūsų pagrindinis verslas, o tik pridėtinė veiklos vertė, papildanti paslaugų spektrą", - sakė "Parex investicijų valdymas" vadovas Rolandas Sungaila.

"DnB Nord investicijų valdymas" LŽ informavo bent artimiausią mėnesį neviliosianti klientų reklamomis, tačiau tikisi, kad fondų valdytojų keitimas pritrauks daugiau klientų. Ši bendrovė remiasi tuo, kad bankas turi kur kas didesnę indėlių bei paskolų rinkos dalį ir lojalūs klientai pasirinks ir jų pensijų fondą.

Anot rinkos lyderio "Hansa investicijų valdymo" direktoriaus Aurimo Maždieriaus, sunku prognozuoti, ar aktyviai žmonės keis fondų valdytojus, ir mano, kad didelių kovų būti neturėtų.

"Visų fondų investavimo rezultatai yra neblogi, visi valdytojai gali pasiūlyti platų fondų spektrą, tad nemanau, kad klientai turi didelių problemų", - kalbėjo Maždierius. Vis dėlto jis patvirtino, kad bendrovė taip pat rengėsi varžytuvėms dėl klientų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"