TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pensijų fondams Vilniaus biržoje per ankšta

2012 12 17 9:42
Užuot stiprinus Lietuvos bendroves, būsimų šalies pensininkų kaupiamais pinigais maitinama užsienio ekonomika. /LŽ archyvo nuotraukos

Nepaisydami Lietuvos banko sprendimu paremiamų NASDAQ OMX biržos raginimų Lietuvos pensijų fondų valdytojams daugiau investuoti į bendrovių akcijas vidaus rinkoje būsimų pensininkų lėšas valdantys fondai lieka ištikimi užsienio rinkoms, o Lietuvoje renkasi tik itin saugias, todėl mažai pelningas investavimo priemones.

Lietuvos banko nutarimu nuo 2013 metų sausio 1 dienos visų pensijų fondų (PF) valdytojų sprendimai dėl ne mažiau kaip 60 proc. sukaupto turto investavimo turės būti priimami Lietuvoje. Ši nuostata yra įtvirtinta šių metų liepos 12 dieną įsigaliojusiose Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo pataisose.

Pasak Lietuvos banko departamento direktoriaus Viliaus Šapokos, įstatymo pakeitimais pirmiausia siekiama užtikrinti Lietuvos pensijų fondų valdymo priežiūrą ir kontrolę. Mat kai investicinių sprendimų priėmimo funkcija yra perduota kitai Lietuvos ar užsienio valstybės įmonei, didėja išorės priežiūros rizika. Pasak V.Šapokos, tai gerokai apsunkina pensijų fondų turto valdymo priežiūrą. "Kadangi pensijų fondai yra nacionaliniai produktai, efektyvi jų priežiūra rūpi tik nacionalinei priežiūros institucijai", - LŽ aiškino Lietuvos banko atstovas. Kita priežastimi jis nurodo siekį išsaugoti ir didinti būtent Lietuvos pensijų fondų valdytojų kompetenciją.

Šį banko žingsnį Baltijos ir Skandinavijos valstybių vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Lietuvos padalinys laiko svarbia priemone paskatinti PF daugiau investuoti į vietos bendrovių akcijas.

Pasak NASDAQ OMX Baltijos rinkų padalinio vadovės Armintos Saladžienės, Lietuvos PF, kuriuose yra sukaupta beveik 5 mlrd. litų, vietos rinkoje investuoja tik 30,1 proc. turto, ir tai daugiausia tik į Vyriausybės vertybinius popierius.

"Taip, investicijos turi būti saugios ir subalansuotos, bet netgi Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas kelia klausimą: jei didžioji pensijų fondų lėšų dalis yra investuojama į tokius instrumentus, tai kokia iš to nauda investicinių vienetų turėtojams - būsimiems pensininkams?" - nurodė pašnekovė.

Pavydi kaimynams

NADAQ OMX Vilnius vadovė primena, kad dalyvavimas kapitalo rinkoje bendrovėms yra puiki galimybė gauti papildomą verslo finansavimą, tačiau Baltijos valstybių akcijų rinka yra ganėtinai pasyvi, jos kapitalizavimo lygis vienas mažiausių Europoje - vos apie 10 proc. akcinių bendrovių kapitalo dalyvauja biržos prekyboje, o Europoje ši dalis ir po krizės yra vidutiniškai 43 procentai. Be to, labai mažas regiono bendrovių akcijų apyvartumas.

A.Saladžienės teigimu, stambūs užsienio investuotojai, prasidėjus pasaulinei krizei, pasitraukė pirmiausia iš mažų augančių rinkų, o Lietuvoje po banko "Snoras" griūties labai sumažėjo ir vietos investuotojų aktyvumas.

"Pagerinti padėtį galėtų stambūs vietiniai instituciniai investuotojai, pavyzdžiui, pensijų fondai, bet trijų didžiausių fondų valdytojų investiciniai sprendimai priimami ne Lietuvoje, o Stokholme arba Varšuvoje, kur kažin ar kas žinoma apie Lietuvos biržines bendroves, todėl ir Lietuvos PF investicijos yra kreipiamos į užsienio rinkas", - svarstė A.Saladžienė.

Į Lietuvos bendrovių akcijas šių metų rugsėjį buvo investuota mažiau nei 6 mln. litų, taigi vos 0,01 proc. viso PF turto ir 0,4 proc. visų PF investicijų Lietuvoje. Biržos analitikams esą nė vienoje kitoje pasaulio šalyje nepavyko aptikti tokio žemo rodiklio.

"Užuot stiprinus Lietuvos bendroves, mūsų būsimų pensininkų kaupiamais pinigais maitinama užsienio ekonomika", - sakė A.Saladžienė. Ji prisipažįsta su baltu pavydu stebinti Varšuvos akcijų biržos veiklą ir Lenkijos PF dalyvavimą joje.

Šios šalies Iždo ministerija globoja Varšuvos biržą, o antrosios pakopos pensijų fondams yra nustatyta prievolė ne mažiau kaip 95 proc. turto investuoti vidaus rinkoje.

"Kitos valstybės tai daro subtiliau - pavyzdžiui, Švedijoje ir Islandijoje yra nurodomi reikalavimai tam tikras dalis pensijų fondų turto sukaupti vietine valiuta, o kitur tiesiog skatinami pensijų fondų valdytojų susitarimai daugiau investuoti savo šalyje suvokiant, kad vietinio kapitalo rinka ir jiems yra labai svarbi", - tvirtino A.Saladžienė.

A.Saladžienė tvirtina, kad Baltijos valstybių akcijų rinka yra ganėtinai pasyvi - vos apie 10 proc. akcinių bendrovių kapitalo dalyvauja biržos prekyboje.

Daugiau vilčių

Biržos vadovė pritaria nuo sausio 1 dienos įsigaliosiančiam Lietuvos banko reikalavimui, kuris, jos nuomone, Lietuvos PF valdytojus turėtų paskatinti atkreipti akis į Lietuvos bendrovių akcijas.

Jos poziciją tarsi patvirtina lietuviško kapitalo investicinio banko "Finasta" valdomas PF. Penkta pagal sukaupto turto dydį valdymo bendrovė "Finasta Asset Management", kurios visi investiciniai sprendimai priimami Lietuvoje, rugsėjį valdė beveik 72 proc. visų Vilniaus biržoje pensijų fondų nupirktų akcijų. Tiesa, ir "Finastos" išleista suma sudaro vos 7,6 proc. fondo investicijų Lietuvoje ir 2,7 proc. viso šio fondo turto. Visoms investavimo priemonėms Lietuvoje "Finasta" rugsėjį buvo skyrusi 35,3 proc. sukaupto būsimų pensininkų turto.

"Lietuvą laikome patrauklia šalimi investicijoms dėl gerų makroekonominių rodiklių, išsilavinusios visuomenės, strateginės padėties ir pan. Investuodami į konkrečią įmonę išsamiai ją analizuojame, tikėdamiesi iš jos sėkmingos veiklos ateityje. Jei tokią įmonę randame Lietuvoje - investuojame čia bent keletui metų", - LŽ tvirtino Vaidotas Rūkas, UAB "Finasta Asset Management" fondų valdytojas. Jo teigimu, bendrovės "Linas Agro", "City Service" ir Vilkyškių pieninė buvo pasirinktos todėl, kad neapsiriboja vietos rinka ir daugiau nei pusę pajamų gauna užsienyje. Jis taip pat prisimena nupirktas ir pelningai parduotas AB "Sanitas" ir AB "Apranga" akcijas.

"Provokacijoms" nepasiduos

Neminėdamas "Finastos" vardo Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezidentas ir "DNB investicijų valdymas" generalinis direktorius Šarūnas Ruzgys PF investicijas į Lietuvos bendrovių akcijas laiko konkurencijos priemone siekiant pritraukti daugiau klientų.

"Vilniaus biržoje akcijų kursas labai šokinėja, gali duoti trumpalaikį pelną ir tuo pritraukti didesnio galutinio uždarbio norinčių investuotojų, bet tai yra biržos spekuliacija, o ne saugi investicija", - LŽ teigė asociacijos prezidentas.

Pasak jo, Lietuvos PF valdytojai šalies bendrovių akcijų nevengia, bet ir negali joms skirti daugiau dėmesio, pirmiausia dėl prasto akcijų likvidumo ir mažų biržoje siūlomų paketų. "Lietuvos akcijų rinkoje yra labai mažai laisvų akcijų, kurių galima įsigyti. Dar mažiau būtų pirkėjų, jei reikėtų įsigytas akcijas skubiai parduoti", - sakė Š.Ruzgys.

A.Saladžienė bando atremti, jog PF kaupiamas turtas yra ilgalaikis, o Lietuvoje šių fondų veikla tik prasideda, išmokų dalis vos pastebima, todėl ir rinkos likvidumas trumpu laikotarpiu jiems neturėtų labai rūpėti - ilguoju laikotarpiu, per keliasdešimt metų, akcijos esą vis tiek duoda didelę grąžą.

Tačiau Š.Ruzgys tvirtina, kad Lietuvos akcijų rinka fondų sukauptam turtui yra per smulki ir vien dėl to joje investuoti būtų nuostolinga.

"Įsivaizduokime, kad nustatomas reikalavimas didžiąją dalį fondų lėšų investuoti Lietuvoje, o rinkoje geriausiu atveju galima bet kokia kaina nusipirkti akcijų už dešimtį milijonų litų. Tai kur tada investuoti likusius 4,5 mlrd. litų? Ne tik investuoti, bet ir garantuoti šių investicijų saugumą, nes tai būsimų pensininkų pinigai, - aiškino Š.Ruzgys. - Pajudinus bent 1 procentą tokios pinigų masės - juk tai 45 mln. litų - biržoje kiltų sąmyšis, visi pultų kelti savo turimų akcijų kainas, mes privalėtume pirkti, o kaip ir kam paskui prireikus parduotume be nuostolių?"

Pasak Š.Ruzgio, net vien vidutinį PF turtą valdančiai DNB antrinei įmonei iš karto investuoti į Lietuvos bendrovių akcijas bent 0,5 proc. sukaupto turto, t. y. apie 2 mln. litų, būtų sudėtinga, ir operuoti Lietuvos rinkoje būtų galima nebent viena kita dešimtimi tūkstančių litų. Tačiau operuojant mažomis sumomis didesnę išlaidų dalį sudaro už operacijas biržai mokamas komisinis mokestis, o įstatymiškai panaikinus atskaitymus valdytojams nuo sukaupto turto ir iki kritinio minimumo sumažinus valdymo mokestį tokios išlaidos PF valdytojams būtų visiškai nepateisinamos.

"Jei valstybė privers investuoti į Lietuvos biržines bendroves, kaip padaryta Lenkijoje, tai savaime formuosis burbulas - juk tokiu atveju reikėtų pirkti akcijas už bet kokią kainą. Vadinasi, būsimiems pensininkams tektų daryti daug prastesnę ir beveik garantuotai nuostolingą investiciją, užuot sėkmingai ir neverčiamiems investavus stambiose rinkose", - samprotavo Š.Ruzgys.

Todėl, asociacijos vadovo teigimu, PF valdytojai yra atviri dialogui, bet iš tikrųjų problemą derėtų pasukti kitu galu - beveik 5 mlrd. litų sukaupusiems PF akcijų rinka bus patrauklesnė tik tada, kai daugiau ir didesnėmis stabilių valstybės valdomų bendrovių akcijų dalimis bus papildyti biržos sąrašai.

Pasak A.Saladžienės, tarp tokių bendrovių galėtų patekti, pavyzdžiui, Lietuvos paštas, o atskyrus strateginius objektus ir sutvarkius valdymą - gal ir "Lietuvos geležinkeliai", oro uostai. Daugiau galėtų būti pateikta ir jau įtrauktų į sąrašą valstybės valdomų bendrovių akcijų, bet tam reikia politinių sprendimų.

Dabar, anot Š.Ruzgio, kadangi iš PF valdytojų yra reikalaujama investicijų saugumo, tai ir į akcijas orientuotų krypčių vienetai yra perkami investuojant daugiausia į subalansuotos rizikos instrumentus - akcinius fondus, kurių didžiausia pasiūla yra Liuksemburgo biržoje.

"Visoms, ne tik lietuviškoms, pavienių bendrovių akcijoms tenka vos 0,8 proc. PF turto, juolab kad ir Pasaulio bankas tokias investicijas laiko pernelyg rizikingomis pensijų fondams, - teigė Š.Ruzgys. -Galima kalbėti apie meilę Lietuvai, socialinę atsakomybę, nors ir viską investuoti Lietuvoje. Bet ką turėsime daryti, kai iš mūsų pradės reikalauti palūkanų?"

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"