TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pensijų fondų neatsisakoma

2013 08 07 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos gyventojai ganėtinai aktyviai renkasi dalyvauti papildomame būsimos pensijos kaupime antrosios pakopos pensijų fonduose. Pensijų fondų įstatymo pataisomis pasiūlyta galimybė grįžti vien prie „Sodros“ mokamos pensijos nevilioja.

Nauja pensijų kaupimo tvarka įsigalios nuo 2014 metų sausio 1 dienos. Iki šių metų pabaigos gyventojai turi apsispręsti, kaip kaups pensiją.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodra“) duomenimis, vien liepą kas savaitę po 6–10 tūkst. gyventojų pateikė prašymus dalyvauti papildomame pensijų kaupime pagal įstatyme numatytą trečiąjį kaupimo variantą, t. y. kas mėnesį prisidedant ir savomis lėšomis. Pasirinkus šį kaupimo būdą, dalis lėšų į pensijų reformos dalyvio pasirinkto fondo sąskaitą bus pervedama ir iš valstybės biudžeto. Jeigu žmogus, jau dalyvaujantis pensijų kaupime, pasirinks pirmąjį kaupimo variantą, jis neprivalo į nieką kreiptis ir tenkinsis tokia tvarka, kokia galiojo iki 2012 metų gruodžio pabaigos, kai lėšas į reformos dalyvio sąskaitą perveda vien „Sodra“. Dar kitu atveju tiems, kurie yra nusivylę pensijos kaupimu fonduose, įstatymas sudaro galimybę grįžti prie pensijos, kurią mokės vien "Sodra".

Renkasi trečiąjį variantą

Nuo balandžio vidurio, kai pradėti priiminėti prašymai pensijos kaupimo būdui pasirinkti, iki rugpjūčio 5 dienos trečiąjį kaupimo variantą pasirinko 199,4 tūkst. asmenų, iš kurių 32,2 tūkst. – nauji reformos dalyviai. Atsisakyti pensijų fondų paslaugų per tą laiką nusprendė tik 6,3 tūkst. reformos dalyvių. Į jų anksčiau pasirinktų fondų sąskaitas „Sodra“ lėšas kas mėnesį dar perves iki šių metų pabaigos, o tai, ką reformos dalyvis bus spėjęs sukaupti, jis atgaus sulaukęs pensinio amžiaus arba liūdnesniu atveju – sukaupti pinigai bus išmokėti artimiesiems, nes lėšos, sukauptos pensijų fonduose, yra paveldimos.

Vis dėlto pakeisti savo dalyvavimo pensijų reformoje būdą iki šiol apsisprendė tik penktadalis reformos dalyvių. „Sodros“ duomenimis, dabar pensijų reformoje dalyvauja 1,067 mln. įvairaus amžiaus Lietuvos gyventojų. Vien pirmąjį šių metų ketvirtį dalyvių sąrašas pasipildė beveik 15 tūkst. asmenų. Iš viso „Sodros“ apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu sąraše yra 1,369 mln. darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų.

Kaupti nenuostolinga

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos duomenimis, beveik visų pensijų fondų krypčių grąža iki šių metų birželio 30 dienos buvo teigiama. Tarp devynių fondų valdytojų geriausiai sekėsi UAB "Finasta Asset Manegement", įsteigtos prie investicinio banko "Finasta", klientams. Tie, kurie šioje bendrovėje sutartis sudarė nuo 2004 metų birželio, šių metų birželio pabaigoje gali džiaugtis sulaukę nuo 104 proc. (vidutinės rizikos, kai akcijos portfelyje sudaro iki 30 proc.) iki 55 proc. (investicijos į vyriausybių vertybinius popierius) grąžos. Taigi šios bendrovės klientai, į kurių sąskaitas "Sodra" per 9 metus pervedė 1000 litų, šiandien išeidami į pensiją galėtų pasiimti 2040–1550 litų. Kitų fondų valdytojų rezultatai kuklesni, tačiau 20–50 proc. pelno per 9 metus uždirbo dauguma investicijų.

"Pirmoje veiklos pusėje mūsų sėkmę lėmė orientacija į besivystančias rinkas, ypač Rytų Europą. Tos investicijos buvo itin sėkmingos", – apie sėkmės laidą LŽ aiškino banko "Finasta" fondų valdytojas Vaidotas Rūkas, kuris prisideda ir prie pensijų fondų valdymo. Vėliau, anot jo, bendrovės strategija keitėsi, jau nesiorientuojama į vienintelį regioną. Dabar šis pensijų fondų valdytojas savo investavimo taktiką bent kiek keičia kas pusmetį ar metus. Kartais esą tenka investavimo kryptis keisti ganėtinai radikaliai. Dabar daugiau investuojama į išsivysčiusias Vakarų rinkas, kurios auga lėtai, bet tvirtai. "Kai pajusime, kad jau galima rizikuoti, daugiau investuosime į rizikingesnes augančias rinkas", - sakė jis.

Kai kurie pensijų fondų valdytojai gana kritiškai vertina „Finastos“ investavimo politiką – neva tai gyventojų pinigai, kaupiami pensijai, tad kažin ar reikėtų jais rizikuoti. „Vis dėlto štai jau beveik dešimtmetis, kai mes dalyvaujame rinkoje, ir per tą laiką nieko neatsitiko, visi laimingi“, – į tokią kritiką atšovė V.Rūkas.

"Finasta Asset Manegement" yra ir vienintelė Lietuvoje fondų valdytoja, kurios valdoma ganėtinai nuosaiki investavimo kryptis (iki 30 proc. akcijų) yra nuostolinga – iki birželio pabaigos jos vienetų vertė sudarė -7,17 proc. investuotos sumos. V.Rūkas aiškina, jog taip yra todėl, kad kai kurie „Finastos“ valdomi fondai yra perpirkti iš kitų valdytojų. Šiuo atveju subalansuotas ir nuosaikaus investavimo fondai buvo perimti iš PZU grupės, kuri šios veiklos atsisakė. "Per pastaruosius metus jų vertė pakilo", – tvirtino fondų valdytojas.

Liepą – tik korekcija

Liepa fondų valdymo bendrovėms nebuvo sėkminga – visų krypčių vienetų vertė iki 3 proc. mažėjo. Tačiau investuotojai dėl to tolimų įžvalgų nedaro – praėjusio mėnesio akcijų kurso kritimą jie laiko trumpalaike vertybinių popierių kainų korekcija po ilgo ir stabilaus kilimo. Tai patvirtina ir šio mėnesio pradžia, kai finansų rinkos vėl ėmė kilti. Pavyzdžiui, racionalios rizikos kryptis rugpjūčio 6 dieną, palyginti su liepos 6-ąja, pakilo 2,5 proc., aktyvaus investavimo – beveik 2 procentais. Dabar visi fondai iš esmės grįžo į aukščiausią tašką, buvusį birželį.

Kita vertus, anot pašnekovo, vyresnio amžiaus pensijų reformos dalyviams, kuriems iki pensijos yra likę 5–7 metai, valdytojai visada pataria rizikingesnę kryptį pakeisti į konservatyvią, orientuotą į mažai rizikingas valstybių obligacijas. Tai daryti geriausia tada, kai pensijų fondų vienetų vertė yra pakilusi. „Nenorėčiau patarti skubinti tokių sprendimų, tačiau dabar vyresniems žmonėms yra neblogas metas mažinti savo investicijų riziką, t. y. pereiti prie konservatyvaus investavimo“, – sakė investicijų fondų valdytojas.

Pensijų fondų vertės pokyčiai pirmąjį metų pusmetį

Kryptis (akcijų dalis, proc.)Pokytis per metus, proc. (vidutiniškai)Pokytis nuo veiklos pradžios, proc.
Konservatyvi (0)0,58–6,95 (2,47)6,46–54,96
Maža akcijų dalis (iki 30)5,38–8,22 (5,90)32,880–103,66
Vidutinė akcijų dalis (iki 70)5,16–9,21 (6,70)-7,17–96,53
Akcijų fondai (100)7,86–10,39 (14,18)3,51–60,7

Šaltinis: Lietuvos pensijų fondų valdytojų asociacija

Pensijų fondų vertės pokyčiai 2013 m. birželį, proc.

KryptisPokytis (vidutiniškai)
Konservatyvi-1,39–0 (-0,76)
Maža akcijų dalis-1,80–-2,84 (-2,43)
Vidutinė akcijų dalis-4,02–0 (-3,17)
Akcijos-4,83–-1,73 (-3,44)

Šaltinis: Lietuvos pensijų fondų valdytojų asociacija

Grynųjų pinigų pensijų fonduose vertė 2013 m. birželio 30 d., mln. litų

Investavimo kryptysSukaupta vertė
Konservatyvi634,012
Maža akcijų dalis1323,548
Vidutinė akcijų dalis2591,984
Akcijos453,020
Iš viso5002,564

Šaltinis: Lietuvos pensijų fondų valdytojų asociacija, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"