TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pensijų fondų valdymo nauda nuvilia

2011 09 15 0:00
Daugumai pensijų fondų valdytojų nepavyko savo aktyviais veiksmais sukurti papildomos vertės senatvei lėšas kaupiantiems žmonėms.
LŽ archyvo nuotrauka

Taupantiesiems pensijoms kelia nerimą tai, kad nemažai daliai pensijų fondų valdytojų šiemet nesisekė viršyti pasyvaus valdymo rezultatų, t. y. rezultatai tokie, lyg niekas nieko nebūtų veikęs, nors draudikams mokama už aktyvų investuotų lėšų valdymą, o ne už pasyvų stebėjimą.

Būsimiesiems Lietuvos pensininkams kol kas nesiseka iš kaupiamų lėšų investicijų susikrauti turtus senatvei, nors pastaraisiais metais sumaniausi pasaulio investuotojai sėkmingai pasinaudojo po krizės iš duobės kilusios ekonomikos teiktomis galimybėmis.

Per šių metų aštuonis mėnesius Lietuvos antros pakopos pensijų fondų vienetų vertė sumažėjo 3,28 procento. Kaip žinoma, šiuose fonduose kaupiamos pensijos kaupimo sistemos dalyvių lėšos, pervedamos iš "Sodros" fondo. Vertybinių popierių komisijos skaičiavimu, teigiamą investicijų grąžą per aštuonis šių metų mėnesius pasiekė tik 11 iš 30 rinkoje veikiančių antrosios pakopos pensijų fondų. Lyginamuoju laikotarpiu konservatyvaus investavimo pensijų fondų vieneto vertė vidutiniškai išaugo 1,98 proc., mažos akcijų dalies fondų - sumenko 0,84 procento. Vidutinės akcijų dalies fondų vieneto vertė per aštuonis mėnesius vidutiniškai sumažėjo 4,76 proc., akcijų pensijų fondų - 11,59 procento. Komisijos duomenimis, nuo metų pradžios daugiausia išaugo "Aviva Lietuvos" valdomo konservatyvaus investavimo pensijų fondo "Aviva Europensija" vieneto vertė - 3,06 proc., o daugiausia sumenko "Finasta Asset Management" akcijų pensijų fondo vertė - 13 procentų.

Beje, dar daugiau, 8,5 proc. vidutiniškai, per aštuonis šių metų mėnesius sumažėjo Lietuvoje veikiančių trečios pakopos savanoriškų pensijų fondų vieneto vertė. Teigiamą investicijų grąžą nuo metų pradžios pavyko pasiekti 2 iš 9 rinkoje veikiančių trečios pakopos pensijų fondų. Per šį laikotarpį vienintelio obligacijų pensijų fondo "Finasta obligacijų pensija plius" vieneto vertė padidėjo 0,63 procento. Rizikingiausių - akcijų pensijų fondų vienetų vertė šiemet sumenko 12,46 proc., mišraus investavimo pensijų fondų - 3,02 procento. Tuo metu daugiausia sumenko "Finasta Asset Management" valdomo akcijų fondo "Finasta akcijų pensija plius" vieneto vertė - 15,35 procento.

Daugiau akcijų - daugiau rizikos

Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis LŽ sakė, kad Lietuvos pensijų fondai didžiąją dalį būsimų pensininkų kaupiamų lėšų investuoja užsienyje ir tai daro pasirinkdami kitus fondus, todėl bendras rinkų smukimas pasaulyje daro tiesioginę įtaką būsimųjų pensininkų turtui.

Anot jo, pasaulio rinkose šie metai - itin neramūs, todėl pensijų fondų rezultatai taip pat nedžiugina. "Vieną dieną girdime apie problemas JAV, kitą dieną visų žvilgsniai krypsta į nesusitvarkančią su skolomis Pietų Europą, trečią dieną vis garsiau kalbama apie bankų problemas. Todėl natūralu, kad po neigiamų žinių srauto smunka beveik visos rinkos, o rasti saugią užuovėją neįmanoma", - sakė V.Plunksnis.

Jis pastebėjo, kad nuo pensijų reformos pradžios prieš daugiau nei 7 metus daugiau uždirbo tie senatvei pradėję kaupti būsimieji pensininkai, kurie vengė rizikos ir rinkosi konservatyvius fondus.

Tačiau tie, kurie rinkosi daugiau akcijų turinčius fondus, kol kas riziką atitinkančia grąža pasigirti negali - pensijų fondai "nukraujavo" per 2008 metų krizę, taip pat kol kas nedžiugina ir 2011 metų rezultatai.

Jonas Šileika, UAB "Finvega" bendraturtis, daro išvadą, kad šių metų pensijų fondų rezultatai iš esmės atitinka rinkos situaciją: pastebimas akcijų rinkų kritimas, o neigiamas finansų rinkų nuotaikas atspindi daugumos pensijų fondų rezultatai, ypač tų, kurie savo investicijas nukreipia į akcijas.

Tačiau, J.Šileikos nuomone, lygindami fondų valdytojų darbą šiandien su 2008 metų nuosmukio laikotarpiu, galime daryti išvadą, kad valdytojai šiek tiek pasimokė iš savo klaidų ir stačia galva nepuolė pirkti akcijų prasidėjus rinkų pakilimui, o stengėsi labiau valdyti riziką ir nukreipti pinigus į saugesnes, tačiau mažesnę riziką bei mažesnį uždarbį generuojančias investicines priemones.

Dar vienas svarbus veiksnys, analitiko nuomone, yra bendrovių konkurencija. Pasak jo, kiekvienas valdytojas yra neabejotinai suinteresuotas pritraukti kuo daugiau klientų, o kaip parodė nesena patirtis - dauguma žmonių vis dar renkasi pensijų fondo valdytoją pagal fondų rezultatus. 2009-2010 metais klientai aktyviai migravo ne tik tarp pensijų fondų pačių bendrovių viduje, bet ir tarp valdymo įmonių.

Remiantis Vertybinių popierių komisijos duomenimis, daugiausia klientų migravo iš bankų bei draudimo kompanijų valdomų fondų, kurie patyrė didžiausią kritimą. Viena pagrindinių priežasčių, kurią nurodydavo tarp įmonių migruojantys klientai, buvo valdytojo parodyti prasti rezultatai. "Kadangi migruojančių klientų nuolat daugėja, o ir sukauptos sumos pensijų fonduose nuolat didėja, todėl kiekvienas klientas turi vis didesnę reikšmę įmonėms. Taigi šiandien pensijų fondų valdytojai stengiasi išlaikyti ne tik savo klientų sukauptą turtą, bet ir pačius klientus, kurie jautriai reaguoja į kiekvieną rinkų nuosmukį", - sako J.Šileika.

Neįtikina valdytojų pastangos

Pensijų fondų dalyvių asociacijos, atstovaujančios apie 1 mln. žmonių, kurie dalyvauja antros pakopos pensijų fonduose, ir keliasdešimt tūkstančių gyventojų, kurie dalyvauja trečios pakopos savanoriškuose fonduose, valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas sako, kad šių metų pensijų fondų rezultatai nestebina - esą jie atspindi tai, kas vyko pasaulio finansų rinkose rugpjūčio mėnesį. Pasak jo, visos rizikingesnės investicijos smarkiai nukentėjo nuo atsinaujinusios baimės dėl Europos valstybių skolos problemų, dėl pasaulio ekonomikos augimo sulėtėjimo, akcijų, žaliavų vertės kritimo.

"Tačiau yra dar vienas faktas, kuris kelia mums nerimą ir abejonių valdytojų pastangomis sukurti pridėtinės vertės taupantiesiems", - sako M.Kalesinskas.

Abejoti pensijų fondų valdytojų gebėjimu pasirinkti teisingą taktiką ir strategiją verčia tai, kad nemaža dalis fondų per metus neįstengė viršyti savo palyginamųjų indeksų rezultatų. Palyginamasis indeksas atspindi skirtumą tarp pasyvaus, per daug pastangų nereikalaujančio valdymo ir aktyvaus, daug investavimo veiksmų apimančio fondo valdymo rezultatų.

"Pensijų fondų valdytojai už darbą gauna atlyginimą, kurį jiems moka fondų dalyviai. Būsimieji pensininkai viliasi, kad per ilgesnį laikotarpį valdytojai aplenks palyginamuosius, t. y. pasyvaus valdymo, indeksus. Bet metiniai jų veiklos rezultatai neįtikina, kad jie gali tai pasiekti, nes jų pastangos nebuvo sėkmingos - daugumai pensijų fondų valdytojų nepavyko savo aktyviais veiksmais sukurti papildomos vertės senatvei lėšas kaupiantiems žmonėms", - sako asociacijos valdybos pirmininkas. Tačiau M.Kalesinskas nerekomenduoja fondų dalyviams orientuotis į tarpinius fondų rodiklius ir nusivylus bėgti į kitą fondą. Jis pataria atsižvelgti į ilgalaikius fondų rezultatus ramiu ir sunkiu investavimui laikotarpiu.

Vis dėlto yra keletas fondų, kuriems per metus pavyko pralenkti palyginamuosius indeksus. Vidutinės akcijų dalies fondus, kuriuose dalyvauja daugiausia dalyvių (30-70 proc. lėšų investuojama į akcijas, o kita dalis - į obligacijas, žaliavas) ir kuriems pasisekė tai padaryti, valdo "Aviva Lietuva", "DnB NORD", "Ergo Lietuva", "Finasta", "Citadelė". Tuo tarpu dviem didžiausiems pensijų fondų rinkos dalyviams "Swedbank investicijų valdymas" ir "SEB investicijų valdymas" per metus nepavyko viršyti pasyvaus valdymo rezultatų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"