TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pensijų fondus papildo jaunimas

2016 07 08 6:00
Vakarykščiai studentai, vos atėję į darbo rinką, pradeda kaupti savo senatvei. "Lietuvos žinių"  archyvo nuotrauka

Vien pirmąjį ketvirtį antrosios pakopos pensijų fondų dalyvių pagausėjo beveik 3 proc., arba maždaug 35 tūkstančiais. Pensijų fondų valdytojų teigimu, tai daugiausia jaunimas, atėjęs į darbo rinką.

Pensijų fondų sistema tebekritikuojama, bet ji jau taip įsibėgėjusi, kad daugiau nei pusė dirbančių gyventojų nebesirengia kliautis vien Valstybinio socialinio fondo draudimo valdybos („Sodra“) paslaugomis. Lietuvos banko duomenimis, pensijų fondų valdymo įmonės kovo pabaigoje buvo sukaupusios per 2,15 mlrd. eurų turto, o antrosios pakopos pensijų fonduose savo sąskaitas turėjo 1,233 mln. Lietuvos piliečių.

Nuo pensijų kaupimo sistemos pradžios antrosios pakopos pensijų fondai išmokėjo apie 75 mln. eurų. Iš jų paveldėtojams (mirus PF dalyviui) išmokėta 19 mln. eurų; o dalyviams, sulaukusiems pensinio amžiaus, – 56 mln. eurų. Iš viso išmokas gavo apie 44 tūkst. asmenų, iš jų 16 tūkst. paveldėtojų (kaupėjui mirus) ir 28 tūkst. dalyvių, sulaukusių pensinio amžiaus. Taigi paveldėtojams teko vidutiniškai po 4,7 tūkst. eurų, o kaupėjams, sulaukusiems pensinio amžiaus, – vidutiniškai po 2 tūkst. eurų.

„Į antrosios pakopos pensijų fondus ateina daugiausia jauni žmonės, įsilieję į darbo rinką, kuri kasmet pasipildo 40–50 tūkst. jaunimo“, – „Lietuvos žinioms“ pasakoja Lietuvos investicinių ir pensijų fondų valdytojų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys. Tačiau jis pripažįsta, kad asociacija neturi duomenų apie visų Lietuvoje pensijas kaupti pradėjusių asmenų amžių bei pasirenkamas investavimo kryptis.

Prastoka metų pradžia

Š. Ruzgio nuomone, jaunimas pasirenka daugiausia rizikingas investavimo kryptis – investicijas į akcijas. Mat jiems pensijos dar reikės laukti kelias dešimtis metų, o pensijų fondų valdymo įmonių, pradėjusių veiklą 2004 metais, patirtis rodo, kad šie fondai per metus uždirba vidutiniškai po 5–6 proc. grąžos.

Šie metai, kaip pripažįsta LIPFA lyderis, pensijų fondams nėra sėkmingi. Nepaisant to, per 12 fondų veiklos metų tik 2011-ieji buvo neigiami, t. y. patirta nuostolių. Tikėtina, kad panašūs bus ir 2016-ieji. Šių metų pirmąjį pusmetį vidutiniškai 0,45 proc. grąžos uždirbo tik konservatyvaus investavimo kryptys, kai pensijų kaupėjų lėšomis daugiausia perkami mažos rizikos valstybių skolos vertybiniai popieriai su garantuotomis palūkanomis. Šiek tiek grąžos uždirbo tik „INVL Asset Manegement“ ir „Swedbank investicijų valdymo“ valdomos kryptys, kai iki 30 proc. investicijų nukreipiama į akcijas. Vidutinės akcijų dalies ir akcijų kryptys pirmąjį ketvirtį patyrė vidutiniškai atitinkamai 1,26 ir 3,22 proc. nuostolių.

Antrojo ketvirčio rezultatai bus žinomi tik liepos pabaigoje, bet manoma, kad jie bus neką geresni negu pirmąjį pusmetį. „Gali būti, kad 2016-ieji bus antri nuostolingi metai per Lietuvos pensijų fondų istoriją, nors dar nežinia, kokia bus metų pabaiga“, – sako Š. Ruzgys ir primena, kad praėjusių metų pirmąjį ketvirtį akcijų kryptys uždirbo beveik 15 proc. grąžos, bet vėliau rinka krito ir beveik visas pelnas ištirpo.

Pasak LIPFA prezidento, pastaraisiais metais akcijų rinkos labai neramios, todėl svyruoja ir pensijų fondų vertės, tačiau nuolat pildomi indėliai pensijų fonduose yra ilgalaikė investicija, kuri būtinai uždirbs grąžą ilguoju laikotarpiu, tad niekam nepatariama panikuoti vos rinkoms sunerimus ir skubėti keisti krypčių, juolab kad beveik visada tokie veiksmai būna pavėluoti ir duoda priešingą efektą. „Kol kas niekas nepakeitė pagrindinės akcijų rinkos taisyklės, kad geriausia šiuos vertybinius popierius pirkti tada, kai jie pigiausi, o parduoti – kai brangiausi“, – aiškina Š. Ruzgys.

Orientuojasi į verslus

Dėl pastarojo meto įvykių Europoje, pirmiausia „Brexit“ referendumo, sušlubavo euro zonos valstybių ekonomikos patikimumas ir investicijos į ją tampa rizikingesnės. Vis dėlto, kaip teigia Š. Ruzgys, Europos ekonomika turi didelį potencialą augti, todėl ir pensijų fondų valdytojai investicijų į šią rinką neatsisako.

„Galima baksnot į 2008-ųjų recesiją ir įrodinėti, kaip dėl to nukentėjo investicijos, tačiau per keletą metų ne tik nuostoliai buvo kompensuoti, bet ir fondų vertės pakilo daugiau, negu buvo kritusios. Tai reiškia, kad ciklai veikia, ir ekonomikos spiralė sukasi taip, kaip buvo planuota. Niekas nieko naujo neišrado: daugiau vertėms kritus, paskui jos dar labiau pakyla“, – konstatuoja Š. Ruzgys.

Jo teigimu, į akcijas orientuoti pensijų fondai dabar investuoja į sveikus verslus. Fondų valdytojai nagrinėja, kurie verslai gal labiau paveikūs panašiems pokyčiams ir kurie galbūt mažiau. Pagal tai ir orientuojamos investicijos.

Dažniau domisi turtingesnieji

Pensijų fondų valdytojams nustatyta prievolė bent kartą per metus savo klientus informuoti apie jų sąskaitų fonduose verčių pokyčius. Tokie pranešimai paprastai išsiuntinėjami pirmąjį metų ketvirtį. Pasak Š. Ruzgio, dažniau savo sąskaitomis domisi ir su valdytojais tariasi antrosios pakopos pensijų fondų dalyviai, per keletą metų sukaupę ganėtinai dideles sumas.

Dar dažniau savo sukaupto turto investavimo sėkme domisi trečiosios pakopos pensijų fondų dalyviai, juolab kad jie savo sąskaitas fonduose pildo asmeninėmis lėšomis. O antrosios pakopos fondų dalyviai pasirašo sutartį ir paprastai ją užmiršta. Trečiosios pakopos pensijų fondai laisvesni, nes kaupėjas bet kada gali pasiimti dalį sukauptos sumos, tačiau tokiu atveju 15 proc. atskaitoma valstybei už suteiktą mokestinę lengvatą.

Kaip teigia Š. Ruzgys, jau yra įmonių, kurios trečiosios pakopos pensijų fondus išnaudoja kaip savo darbuotojų motyvavimo priemonę – dalį atlyginimo perveda į pensijų kaupimo sąskaitas. Dažniausiai įmonės pasirašo vadinamąsias „užrakinamas“ sutartis, pagal kurias naudotis sukauptomis lėšomis darbuotojas gali tik sulaukęs pensinio amžiaus. Įmonei tai naudinga, nes lėšos, pervestos į darbuotojų pensijų kaupimo sąskaitas, neapmokestinamos, be to, šioms lėšoms taikoma 15 proc. mokesčių lengvata, todėl netiesiogiai ir darbuotojas uždirba daugiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"