TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pensijų kaupimo reforma: valdžia vėl pakels mokesčius

2012 10 08 6:04
LŽ archyvo nuotrauka/Buvo sukurta iliuzija, kad tai ne žmonių, o "Sodros" pinigai pervedami į asmenines sąskaitas. O juk yra ne taip.

Tūlam piliečiui ketverius pastaruosius metus vykstanti pensijų "reforma" tikriausiai susiliejo į kažką mįslingo.

Galbūt jis bus girdėjęs apie "Sodros" reformos gaires, kurias vis mini Seimo nariai. Tikriausiai viena ausimi bus nugirdęs, kad nuo šiol politikai jį žada skatinti dalyvauti naujoje 2+2+2 kaupimo sistemoje, tačiau kokia tai sistema ir kodėl norima skatinti kaupimą, jeigu jis kaupia jau dabar, žmogus vargu ar suprato.

Pokyčiai tokie sudėtingi, kad išaiškinti juos paprasta kalba tampa iššūkiu. Žmogui nebeaišku, ar šie pokyčiai - būtini ir ar jie pagerins esamą sistemą.

Dar šioje kadencijoje Seimas ruošiasi priimti įstatymą, pagal kurį pensijų kaupimo įmokos tarifas sudarytų tik 2 procentus. Dar 2 proc. žmogus turėtų sumokėti iš savo pajamų ir tuomet gautų dar 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio subsidiją iš valstybės biudžeto. Taigi kartu sudėjus žmogus galės kaupti 6 proc., bet tik su sąlyga, kad dalį lėšų jis papildomai skirs iš savo kišenės.

Kas finansuoja kaupimą?

Naujoji kaupimo sistema siūloma kaip alternatyva ankstesniam modeliui, pagal kurį įmoka "Sodrai" skilo į dvi dalis: didesnė dalis (20,8 proc.) liko valstybinėje "Sodros" sistemoje, o mažesnė (5,5 proc.) buvo skirta kaupimui privačiuose pensijų fonduose. "Sodrai" skiriama dalis turėjo laipsniškai mažėti, o kaupimui - didėti, kad žmogus turėtų susikaupęs lėšų tuomet, kai "Sodros" sistemos pajėgumas sumažės dėl prastėjančios demografijos.

Šiandien tik reformą kūrę profesionalai beatsimena, jog įmokos kaupimui galėjo būti administruojamos ir ne per "Sodrą". Prieš daugiau nei dešimtmetį specialistams dalyvaujant pensijų kaupimo reformos darbo grupėse buvo svarstyti keli variantai, kaip turėtų būti pervedamos lėšos kaupimui. Tiesioginis pervedimas iš darbdavio į asmeninę žmogaus sąskaitą pensijų fonde buvo atmestas dėl administravimo brangumo.

Svarstyta, ar įsteigti atskirą depozitoriumą, ar pasinaudoti veikusiu Vertybinių popierių depozitoriumu, kur būtų pervedamos kaupti skirtos lėšos - tuomet šie pinigai nekeliautų per "Sodros" sistemą.

Tačiau tuo metu buvo neaišku, ar apskritai įsisteigs bent vienas pensijų fondas, kad toks depozitoriumas būtų reikalingas. Todėl nutarta eiti pigiausiu ir paprasčiausiu keliu - darbdavys moka įmokas "Sodrai", o ši perveda kaupti skirtas lėšas pensijų fondams.

Taigi buvo sukurta iliuzija, kad tai ne žmonių, o "Sodros" pinigai pervedami į asmenines sąskaitas.

O juk yra ne taip.

2008 metų pabaigoje paaiškėjo, kad 2002 metais pasirinktas kelias gal ir pigiausias, tačiau keliantis pavojų žmonių santaupoms. Gelbėdamas "Sodros" sistemą, Seimas net 3 kartus apkarpė pensijų kaupimo įmokos tarifą. Politikai tiek kartų kartojo, kad sunkmečiu negalima skirti "Sodros" lėšų privačiam kaupimui, kad galiausiai imta tikėti, jog tai išties - "Sodros" lėšos. Taigi kuriant pensijų kaupimo sistemą buvo suklaidinti ir politikai, ir patys gyventojai: imta tikėti, jog "Sodros" lėšomis finansuojama privačių pensijų fondų veikla.

Pensijų sistemos reformos įstatyme yra nuostata, kad "Valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurių sudedamoji dalis yra pensijų įmoka, draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą įstatymų nustatyta tvarka."

Tad abejojantieji, ar pensijoms kaupti skirtos lėšos yra gyventojo, perskaitę įstatymą gali įsitikinti, kad pensijų kaupimo įmoka yra sudedamoji žmogaus sumokamos "Sodros" įmokos dalis, administruojama per "Sodrą", o ne valstybės lėšos.

Kaupimo įmoką mažins - įmokas didins

Prieš sumažinant kaupimo apimtį 2008 metų pabaigoje, buvo svarstomas Vyriausybės siūlymas didinti "Sodros" mokestį keliais procentiniais punktais. Tuo metu į mūšį už darbuotojus pakilo profsąjungos, jos žadėjo piketuoti dėl keliamų mokesčių.

Kaupimo sumažinimas prilygsta netiesioginiam "Sodros" tarifo didinimui 4 proc. punktais - nuo 20,8 iki 24,8 procento.

Taip yra dėl to, kad mažinant kaupimo įmoką išaugo "Sodrai" liekanti įmokos dalis. Šis netiesioginis padidinimas buvo paslėptas ir nuo daugelio žmonių, ir nuo darbdavių, ir nuo profsąjungų, tad jokių piketų ir nebuvo.

Tai, kad "Sodros" administruojamos pensijų kaupimo lėšos buvo panaudotos jos sistemai gelbėti, per ilgą laikotarpį gyventojams reikš dešimčių milijardų litų netekimą. Sugriautas pasitikėjimas valstybe, - o juk tuo pasitikėjimu paremta visa "Sodros" sistema.

Jeigu bet kuris kitas rinkoje veikiantis tarpininkas pasielgtų, kaip šiuo atveju pasielgė valstybė, būtų apkaltintas neteisėtu lėšų pasisavinimu.

Tačiau kaupimo atveju valstybė siūlo šią situaciją įtvirtinti, legalizuoti ir palikti galioti didesnę "Sodros" įmoką.

Ar reikia paisyti milijono darbuotojų?

Teiginys, kad svarstoma nauja kaupimo sistema skatins gyventojus kaupti senatvei, iš principo klaidinantis.

Pirmiausia, pagal siūlomą modelį gyventojai turėtų skirti papildomų savo lėšų kaupimui, tad tai ne skatins, o atgrasins juos nuo kaupimo - juk tai yra tapatu mokesčių didinimui.

Esamas 34 proc. "Sodros" tarifas bus pakeltas iki 36 procentų. Įgyvendinus tokį valdančiosios daugumos sugalvotą "paskatinimą", pensijų kaupimo dalyvių skaičius neabejotinai sumažės.

Vis dėlto naujo modelio vadinimas "skatinimu" - ne vienintelis klaidinantis teiginys, susijęs su pensijų kaupimo reforma. Naująjį modelį remiantis Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas nuolat kartoja, kad Vyriausybė siūlo Lietuvoje įgyvendinti vadinamąjį estišką kaupimo variantą.

Pirmiausia, jeigu norima žvalgytis į Estiją, iš šios šalies reikėtų pasimokyti valstybės pažadų tesėjimo - skirtingai nei Lietuvoje, Estijoje dėl krizės buvę sumažinti kaupimo pervedimai nuo 2011 metų padidinti. Estijoje pensijų socialinio draudimo įmokos sudaro 20 proc., iš kurių 16 proc. punktų nukeliauja į valstybinę sistemą, o 4 proc. skirti kaupti. Žmogus dar 2 proc. primoka iš asmeninių lėšų, tačiau jokių valstybės subsidijų, kaip kad siūloma Lietuvoje, nėra. Tai galima vadinti 2+4 modeliu.

Siūloma valstybės subsidija neigiamai vertintina ir todėl, kad ji suvalstybina tai, kas buvo tapę privatu. Kaip jau įsitikinome, šiandien kaupimas yra finansuojamas žmogaus, o ne vadinamosiomis valstybės lėšomis. Priėmus svarstomą modelį, tai, kas šiandien klaidingai vadinama kaupimo finansavimu valstybės lėšomis, taptų realybe.

Jeigu jau norima įgyvendinti minėtą estišką variantą, kaip gerąją praktiką reikėtų perimti ir jų tarifus. Tuomet gyventojui iš savo kišenės kaupimui prisidedant net ir 2 proc., jo įmokos "Sodrai" sumažėtų 6,3 proc., o vidutinį darbo užmokestį uždirbančio žmogaus atlyginimas į rankas išaugtų 136 litais.

Kas toliau?

Vyriausybės siūlomas 2+2+2 modelis padidintų gyventojams tenkančią mokesčių naštą ir įsteigtų subsidiją ten, kur jos nereikia. Pensijų reforma turėjo keletą trūkumų. Pirma, įmokos buvo administruojamos per "Sodrą", antra, politikai gali laisvai keisti esminius reformos parametrus, darydami kaupimą vis mažiau prognozuojamą. Dėl šių priežasčių būtų netoliaregiška paskirti paskutines Seimo veiklos, arba tarpuvaldžio, savaites dar vienai nepamatuotai pensijų kaupimo reformai, kuri yra ne kas kita, kaip dar vienas mokesčių kėlimas!

Įstatyme numatyta, kad kitais metais pensijų įmokos tarifas sudarys 2,5 proc., tačiau 2014 metais nenumatyta jokio tarifo. Naujasis Seimas turės metus laiko apsispręsti, kaip jis įgyvendins Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą, kuris pripažino, kad įmokų laikinas sumažinimas nepažeidžia Konstitucijos, nes yra valstybės įsipareigojimas padidinti kaupimo tarifą ir kompensuoti tai, kas sumažinta.

Girdime nuogąstavimų, kad naujoji valdžia visiškai panaikins kaupimą, tačiau pastarosios kadencijos Seimo balsavimai rodo, kad mažinant kaupimo įmokos tarifą opozicinės partijos balsavime nedalyvaudavo arba didžiąja dalimi balsuodavo prieš.

Suprantama, kad prieš kaupimo mažinimą balsavę socialdemokratai stengėsi išsaugoti savo pačių pradėtą pensijų reformą, kurią į valdžią atėję dešinieji, paveikti krizės, gal patys to nesitikėdami,  sujaukė.

Nuo blogos valdžios sprendimų apsaugo ir KT nutarimas, kurio šviesoje pensijų kaupimas nebegali būti panaikintas. Skuboti Seimo sprendimai šiandien komplikuotų KT nutarimo įgyvendinimą. Būtent todėl valdžios sukurtą galvosūkį būtina nepaliestą palikti naujai valdžiai, o ne jį dar labiau komplikuoti ir eilinį kartą klaidinti žmones.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"