TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pensijų lygtis su trim nežinomaisiais

2013 03 28 7:26
LŽ archyvo nuotrauka/Š.Ruzgys: "Niekas dabar negali įrodyti, koks ateityje bus rinkos pajamingumas, kaip niekas negali įrodyti ir to, kokios bus "Sodros" galimybės po 10 metų".

Nuo balandžio 1 dienos gyventojai, kaupiantys pensijas fonduose, jau gali nuspręsti, ar iš jų trauktis atgal į "Sodrą", ar pasilikti. Analitikai, nors ir kritikuoja būsimos pensijos skaičiuokles, daro išvadą: apsispręsti kaupti lėšas antrosios pakopos pensijų fonduose verta.

Nuo balandžio iki rugsėjo gyventojai, iki 2013 metų sudarę sutartis su antrosios pakopos pensijų fondų valdytojais, privalės apsispręsti: ar išeiti iš fondų ir tikėtis, kad ateityje pragyventi užteks pensijos, kurią mokės valstybinė "Sodra", ar pasilikti fonde kaip buvę, ar prie savo pajamų mokesčio dalies, iš "Sodros" pervedamos fondui, pridėti savo lėšų ir dar gauti papildomų litų iš valstybės biudžeto.

Skirtingos išvados

Kovo mėnesį atliktų kelių apklausų apie ketinimus dalyvauti pensijų reformoje rezultatai nebuvo identiški, bet nelabai ir skyrėsi. Antai rinkos tyrimų bendrovės "Spinter tyrimai" atlikta apklausa parodė, kad 60 proc. gyventojų, turinčių sutartį su antrosios pakopos pensijų fondais, ketina toliau kaupti lėšas pensijų fonduose. 23 proc. apklaustųjų planuoja pasinaudoti galimybe kaupti papildomai, o trečdalis respondentų teigė dėl savo pasirinkimo dar galutinai neapsisprendę.

Agentūros "Rait" atliktos analogiškos apklausos duomenimis, 24 proc. apklaustųjų yra dar neapsisprendę, penktadaliui jų trūksta informacijos, kad galėtų priimti sprendimą, ir tik 6 proc. respondentų ketina nuspręsti savarankiškai.

"Susipainioję ir negalintys priimti sprendimų antrosios pakopos pensijų dalyviai - nuolatinių diskusijų ir garsių svarstymų, kaip "reformuoti reformos reformą", aukos. Tokioje aplinkoje mažiau finansus išmanantiems žmonėms lengva pasiklysti ir priimti sprendimą atsižvelgiant tik į tai, kas garsiau kalbama", - sakė "Danske Capital investicijų valdymas" generalinis direktorius Darius Kuzmickas. Pasak jo, vos kas penktas antrosios pakopos pensijų fondų dalyvis supranta savo galimybes keisti pensijų kaupimą, o 75 proc. apklaustųjų teigė neturintys konkrečios informacijos apie pensijų kaupimo sistemos pakeitimus.

Trys pasirinkimai

Taigi būsimi pensininkai šiandien turi tris kelius, iš kurių laikas rinktis vieną. Pirmieji du iš trijų siūlomų variantų yra seniai žinomi kiekvienam. Vienas jų - grįžti vien prie "Sodros" pensijos - radikaliausias. Nusprendusiesiems jį rinktis gali tekti nusivilti, nes pensija, kurią "sugrįžėliams" mokės "Sodra", bus šiek tiek mažesnė, negu gaus tie, kurie visai nekaupė antrosios pakopos pensijų fonduose. Mat į sąskaitas fonduose "Sodra" jau yra pervedusi dalį tų žmonių draudimo įmokų lėšų ir atitinkama dalimi sumažins priedus prie bazinės pensijos. Tiesa, į fondus "Sodros" pervestos lėšos kiekvienam bus išmokėtos, kai jie sulauks pensinio amžiaus.

Kitas pensijas kaupiantiems žmonėms siūlomas sprendimo variantas - likti prie senosios tvarkos - yra lengviausias, nes nieko nereikės daryti, į nieką nereikės kreiptis. Šiuo atveju sulaukusiajam pensinio amžiaus "Sodra" skirs mažesnę papildomą pensijos dalį, bet šiek tiek bus sukaupta ir fonduose. Ši dalis veikiausiai nebus didelė, ypač jei žmogus negalėjo girtis solidžiu atlyginimu. Mat prasidėjus krizei Seimas tris kartus buvo nusprendęs sumažinti "Sodros" pervedimus į fondus, kol ši įmokos dalis nuo 2008 metais buvusių 5,5 proc. sumažėjo iki 1,5 proc. 2012 metais.

Tiesa, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija priminė, kad šiemet nuspręsta "Sodros" pervedamą dalį padidinti iki 2,5 procento.

Nusprendusiems rinktis trečią, visiškai naują, kaupimo variantą

gyventojams teks į pensijų fondus pervesti nedidelę dalį savų lėšų. Tokiu atveju jų sąskaitas pensijų fonde papildys ir valstybė. Tai vadinamoji 2+1+1 sistema, kuri laipsniškai iki 2020-ųjų virs 3,5+2+2. Pirmasis skaitmuo reiškia į pensijų fondus "Sodros" pervedamą įmokų dalį, antrasis - pensijos kaupėjo pervedamą dalį nuo savo atlyginimo (popieriuje), o trečiasis - visiems į fondų sąskaitas kasmet pervedamą vienodą valstybės dalį, apskaičiuotą pagal vidutinį statistinį darbo užmokestį.

Pasak Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidento Šarūno Ruzgio, pastarasis variantas yra itin palankus tiems, kurie gauna mažesnę negu vidutinę algą, nes valstybė jiems į sąskaitą mokės daugiau, negu į fondą jie perves savų lėšų. Pavyzdžiui, 1000 litų uždirbantis asmuo, per mėnesį būsimai pensijai skiriantis po 10 litų (per metus - 120 litų), po metų iš valstybės biudžeto gautų daugiau kaip 260 litų - tiek, kiek ir tas, kuris per mėnesį skirtų po 30 litų. Tiesa, nuo 2016 metų savų lėšų teks skirti kaupimui dvigubai daugiau, bet dvigubai daugiau atseikės ir valstybė. Vadinasi, per metus kaupiama sąskaita pensijų fonde papildomai pasipildys mažiausiai 760 litų. Veikiausiai kils ir realūs atlyginimai, ir vidutinis darbo užmokestis. Be to, apskaičiuota, kad nuo 2004 metų, kai prasidėjo pensijų reforma, pensijų fondų investicijos per metus uždirbdavo vidutiniškai po 5 proc. grąžos.

Skaičiuoklių orientyrai

LŽ kalbinti pensijų fondus valdančių bendrovių atstovai įsitikinę, kad labiausiai laimės tie, kurie neapsiribos vien "Sodros" galimybėms ir būsimai pensijai kaups iš anksto. "Jei žmonės apie būsimą pensiją negalvos dabar, tai po 10-20 metų ir vėl ims piktintis, kodėl didelių rūpesčių neturi JAV, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Švedijos pensininkai, kur panašios į mūsiškę pensijų kaupimo sistemos veikia jau keliolika metų", - teigė D.Kuzmickas.

Be to, anot jo, svarstant apie pensijų fondų naudą arba ydingumą, dažnai užmirštama, kad lėšos, sukauptos pensijų fonduose, yra paveldimos, t. y. visada atitenka artimiesiems, jei kaupėjas nesulaukia pensinio amžiaus.

"Nei Socialinio draudimo fondo valdyba, nei teritoriniai skyriai neįtikinėja gyventojų, kokį sprendimą jiems priimti. Kiekvienam jų rekomenduojame atsakingai viską apsvarstyti, pažiūrėti, kokią pensiją pagal galimą jo situaciją prognozuoja tam skirta skaičiuoklė (www.pensijuskaiciuokle.lt), - LŽ kalbėjo "Sodros" atstovas Martynas Žilionis. - Jeigu šios skaičiuoklės pateikiamos prognozės nepakanka, siūlome prisijungti prie "Sodros" skaičiuoklės (www.gyventojai.sodra.lt), kurioje kiekvienas gali matyti prognozę pagal savo asmeninius duomenis."

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos maždaug prieš mėnesį pristatyta būsimos pensijos skaičiuoklė sulaukė kritikos, kad yra pernelyg optimistiška tiems, kurie nusiteikę rinktis dalyvavimą antrosios pakopos pensijų fonduose. Mat visi joje numatyti investavimo variantai yra palankūs kaupėjui, numatant investavimo grąžą. "Globali stagnacija bent jau išsivysčiusiame pasaulyje yra akivaizdi. Obligacijų pajamingumas yra apie nulį, kai kuriais atvejais net tampa neigiamas. O čia matome grąžą 5,5 procento. Gal iš akcijų ko nors panašaus ir galima būtų tikėtis, bet labai abejotina daryti tokias prielaidas", - savo poziciją dėstė skaičiuoklę kritikuojantis Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis kovo viduryje Žinių radijo laidoje.

Tačiau ministerijos atstovė Lina Burbaitė LŽ pažymėjo, kad skaičiuoklė ir negarantuoja absoliučiai teisingos perspektyvos, nes skaičiuoklės rengėjai yra numatę daugybę prielaidų: atlyginimų, investicinės grąžos, infliacijos kaitą ir pan., jos gali gerokai pakoreguoti dabartines prognozes. "Skaičiuoklė padeda suprasti, kaip skiriasi pensijos dydžio variantai priklausomai nuo pasirinkto kaupimo būdo, tačiau negali garantuoti, kad būsimoji pensija bus lygiai tokia, kokia šiandien prognozuojama", - sakė L.Burbaitė.

Š.Ruzgio nuomone, R.Kuodis irgi nėra teisus kritikuodamas skaičiuoklės kūrėjų optimizmą. "Kažin ar teisinga pateikti savo vertinimą, pasirinkus vien galimą pesimistiškiausią scenarijų. Juk ir "Sodra", siūlydama savąjį būsimos pensijos apskaičiavimo variantą, vadovaujasi tik optimistiniais scenarijais, - pabrėžė pensijų fondų šalininkas. - Niekas dabar negali įrodyti, koks ateityje bus rinkos pajamingumas, kaip niekas negali įrodyti ir to, kokios bus "Sodros" galimybės po 10 metų, kai vienas dirbantis žmogus jau turės išlaikyti 2 pensininkus. Ir "Sodra", ir kaupimas pensijų fonduose turi savų rizikų. Žmogus, naudodamasis skaičiuoklėmis, tiesiog gali palyginti realiausias būsimos pensijos tikimybes."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"