TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pensijų reforma vėl taikiklyje

2013 10 09 6:00
R.Lazutka LŽ archyvo nuotrauka

Pensijų kaupimo antrosios pakopos pensijų fonduose sistema po reformos veikia nuo 2008 metų ir jau reformuojama, bet, pasirodo, niekas negali būti tikras dėl reformos stabilumo ateityje.

Pirmadienį būsimuosius pensininkus šokiravo Seimo vicepirmininko Algirdo Syso viešas pareiškimas, kad Lietuvai gali tekti pasekti Lenkijos pavyzdžiu ir nacionalizuoti antrosios pakopos pensijų fondus. Tuo metu premjero patarėjas Stasys Jakeliūnas pareiškė remiantis idėją nuo kitų metų stabdyti "Sodros" lėšų pervedimus į privačius pensijų fondus. Siūloma sprendimus priimti dar šiais metais ir jau nuo 2014 metų nutraukti „Sodros“ pavedimus į privačius pensijų fondus bei parengti naują pensijų kaupimo bei pačios „Sodros“ reformą.

"Galiu pasakyti, kad nuo kitų metų jokio stabdymo tikrai nebus", - paskubėjo užtikrinti Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius. Bet grūdas buvo pasėtas - žmonės sunerimę.

Gal ir cirkas, bet gąsdina

„Keli ekstremalai daro šou. Manau, šiuo laikotarpiu siūlomos permainos yra neįmanomos jau vien dėl to, kad premjeras pareiškė priešingą nuomonę. Be to, Lietuvos bankas yra atlikęs analizę ir padaręs išvadą, kad taupyti senatvei antrosios pakopos fonduose yra gerai ir kad tai uždirba pridėtinę vertę", – LŽ paklaustas apie galimas esmines permainas, kalbėjo Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys. Jis tikino, kad tie "keli žmonės kone kas du mėnesius vis kelia panašias mintis", ir dabar tai kelia sumaištį ir gyventojų galvose – liko vos pusantro mėnesio apsispręsti, kaip kaupti pensiją toliau. „Nežinau, kodėl premjeras toleruoja tokius pareiškimus ir tokį cirką“, – pridūrė asociacijos vadovas.

Dar ne pabaiga

Nuolat pensijų reformai oponuojančio Socialinių ir ekonominių tyrimų instituto profesoriaus Romo Lazutkos nuomone, dabartinė reforma galėtų būti stabdoma ir dabar, jei permainas siūlantiems politikams pavyktų suburti Seimo daugumą. „Praėjusių metų pabaigoje patvirtinti Seimo sprendimai buvo skuboti, todėl, mano žiniomis, dabartinė koalicija planuoja juos peržiūrėti“, – neslėpė profesorius.

Jis atkreipė dėmesį į premjero pastabą, kad vėliau sistema gali keistis galbūt įpareigojus, kad lėšas į fondus pervestų ne „Sodra“, o darbdaviai, kaip, anot profesoriaus, yra ir daugumoje kitų valstybių.

R.Lazutkos netrikdo, kad dabartiniai kelių politikų pasiūlymai yra išsakyti likus pusantro mėnesio iki galutinio pensijų reformos dalyvių apsisprendimo. Mat, anot jo, tokių „galutinių apsisprendimų“ būdavo kone kasmet. „Galėčiau lažintis, kad šis klausimas nedings - kitą rudenį vėl apie tai diskutuosime ir galų gale kas nors vis tiek keisis, juolab žinodami apie „Sodros“ biudžeto deficitą ir tai, kad „Sodros“ pavedimų į privačius fondus valstybės biudžetas jau nekompensuoja. Nuolat kankinama nuostolių, „Sodra“ į pensijų fondus per metus perveda kelis šimtus milijonų litų, o dar skolinga daugiau kaip milijardą litų pensininkams už ankstesnės Vyriausybės nuo 2010 metų sumažintas pensijas“, – kalbėjo profesorius.

Redakcijos paštas

Perskaičiau spalio 2 dienos LŽ straipsnį "Vos du mėnesiai apsispręsti" (analizavome, kaip nuspręsti dėl tolesnio pensijos kaupimo pensijų fonduose - ką naudingiau pasirinkti iš trijų variantų: toliau kaip iki šiol kaupti fonde tik "Sodros" pervedamas lėšas; grįžti į "Sodrą"; prisidėti savo lėšomis - red.) ir panorau pasakyti savo nuomonę dėl tokio sakinio: "Paprasčiausias variantas – viską palikti kaip buvę. Tačiau tai nėra geriausias variantas."

Tai kuris tas pats geriausias variantas?

Antrosios pakopos pensijų fonde dalyvauju nuo fondų atsiradimo pradžios. Ten jau sukaupta 12 000 litų. Gaunamas ataskaitas analizuoju, lyginu, žodžiu, domiuosi visapusiškai. Ir dabar prieš pasirinkdama, kur sukti toliau, seku visą informaciją, tik naudos iš to mažai – visi tik pilsto iš tuščio į kiaurą, nieko konkrečiau. Ėjau konsultuotis į "Sodrą", į banką. Išgirdau įdomų dalyką: jeigu renkuosi trečią variantą (kaupiu papildomai), tai senatvės pensija bus skaičiuojama nuo mažesnės pajamų sumos, nei realiai būsiu uždirbusi. Pirmas variantas nelabai tinka. Tai kas lieka?

Labai norėčiau konkrečiau sužinoti apie trečią variantą. Man 51 metai, darbo stažas - 33 metai, atlyginimas neatskaičius mokesčių – 2310 litų.

Pagarbiai, Laima

Atsako Gediminas Milieška, „SEB investicijų valdymo“ generalinis direktorius:

Ir kaupiant pensijai vien „Sodros“ įmokas, ir prisidedant savomis lėšomis „Sodros“ pensija mažėja vienodai. Mat „Sodra“ mažina papildomą pensijos dalį atsižvelgdama tik į tai, ar apdraustasis kaupia ir antrosios pakopos pensijų fonduose. Valstybės skatinamoji įmokos dalis nuo Lietuvos vidutinio darbo užmokesčio pridedama tik tiems dalyviams, kurie prisideda prie kaupimo ir savomis lėšomis.

Preliminariais SEB skaičiavimais, šios skaitytojos vien „Sodros“ pensijos dalis būtų 1055 litai, o sustabdžius kaupimą arba kaupiant toliau – 1033 litai. „Sodros“ dalis sumažėtų maždaug 22 litais. Iš pensijų fondo sukauptų lėšų būtų galima tikėtis 89 litų sustabdžius kaupimą, 151 lito – kaupiant minimaliai arba 230 litų – kaupiant maksimaliai.

Mūsų prielaidos: vidutinė metinė investicijų grąža (pelningumas) 5 proc., infliacija, vidutinio šalies atlyginimo ir pensijų augimas per metus – 2,3 procento. Kitos prielaidos smulkiau nurodomos skaičiuoklėse.

Pažymėtina, kad pensijų kaupimo bendrovė negarantuoja pensijų fondų pelningumo, o praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Investicijų vertė gali kilti ir kristi pagal pokyčius finansų rinkose.

Manome, kad LŽ skaitytojai verta svarstyti rinktis maksimalų kaupimą, kai prisidedama ir savomis lėšomis. Jos darbo užmokestis yra panašus į vidutinį darbo užmokestį, todėl jai įdedant savo 23 litus (1 proc. darbo užmokesčio) valstybė papildomai įmokėtų į jos sąskaitą panašią sumą.

Kaip ir kiekvienas sprendimas, šis turi išlygų. Pasirinkus mūsų rekomenduojamą variantą, iš pradžių 22, o nuo 2015 metų - 44 litais sumažės skaitytojos gaunamas atlyginimas. Beje, jeigu kitais metais arba vėliau skaitytoja sugalvotų atsisakyti skirti savo atlyginimo dalį pensijai kaupti, to ji nebegalėtų padaryti, nes teisės aktai nesuteikia galimybės persigalvoti.

Nuo redakcijos. Išsamiau apie kiekvieną pensijos kaupimo variantą aiškinsime vėlesniuose LŽ dienraščio numeriuose trečiadieniais. Kviečiame klausti, siūlyti, reikšti savas pastabas redakcijos telefonu (8 5) 249 2240 arba e. paštu k.sliuzas@lzinios.lt.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"