TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pensijų sistemą vėl daužo į šipulius

2012 11 26 7:21
"Aviva" generalinė direktorė A.Grabinskė: "Dabar reikia laikytis priimtų nuostatų ir nebenešti daugiau sumaišties į valstybės finansų valdymo mechanizmą bei žmonių sąmonę". /Romo Jurgaičio nuotrauka

Paskutinis buvusios kadencijos Seimo posėdis sukėlė antrosios pakopos pensijų fondų dalyvių nerimą, kuris ilgai jų neapleis: po paskutinę minutę mažiau nei pusės buvusių parlamentarų balsais priimtų pensijų sistemos reformos pataisų nežinoma, kaip ir kada sistemą vėl reformuos nauji valdantieji.

"Jeigu jau buvo ryžtasi pertvarkyti antrąją pensijų kaupimo sistemos pakopą, tai dabar reikia laikytis priimtų nuostatų ir nebenešti daugiau sumaišties į valstybės finansų valdymo mechanizmą bei žmonių sąmonę. Dabar turime susikoncentruoti į stabilumą ir kuo sklandesnį, prasmingesnį perėjimą prie naujosios sistemos", - senojo Seimo sprendimą paskutinę dieną priimti pensijų sistemos reformos pataisas komentavo gyvybės draudimo bendrovės "Aviva", valdančios pensijų fondus, generalinė direktorė Asta Grabinskė.

Nuo 1 iki 3,5 procento

Pagal naująjį Pensijų reformos įstatymo variantą, nuo 2014 metų sausio 1 dienos į pensijų fondus žmogus galės mokėti papildomą 1 proc. dydžio kaupiamąją įmoką, o iš valstybės biudžeto galės gauti papildomą skatinamąją įmoką, kuri sudarytų 1 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Nuo 2016 metų papildomos žmogaus lėšomis mokamos įmokos dydis būtų 2 proc. dalyvio draudžiamųjų pajamų, papildomos - iš valstybės biudžeto mokamos įmokos dydis - 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.

"Sodros" pervedimus į antros pakopos pensijų fondus, kurie nuo šių metų pradžios yra sumažinti iki 1,5 proc., o 2013 metais bus padidinti iki 2,5 proc., nuo 2014-ųjų pradžios sumažinti iki 2 proc., o nuo 2020 metų padidinti iki 3,5 procento.

Iki 2013-ųjų rugsėjo pensijų kaupimo dalyviams teks apsispręsti, kokioje sistemoje - privačioje ar valstybės - jie toliau kaups būsimą pensiją. Tiems, kurie nusivylė kaupimu antrosios pakopos pensijų fonduose, suteikiama galimybė to atsisakyti ir grįžti vien į "Sodros" glėbį. Fonduose sukaupta jų įmokų dalis ten ir liktų, o gyventojai į juos galėtų bet kada sugrįžti.

Tiems, kurie nusivylė kaupimu antrosios pakopos pensijų fonduose, suteikiama galimybė to atsisakyti ir grįžti vien į "Sodros" glėbį. /LŽ archyvo nuotr.

Diskusijos nesiliauja

Netrukus jau nauji valdantieji gali tos reformos pataisas vėl pakeisti.

Skubotai Seime priimtas naujasis Pensijų reformos įstatymas nebuvo palydėtas įstatymo įgyvendinamųjų aktų, todėl daugelis dalykų liko tarsi pakibę ore ir sunkiai suvokiami ne tik antrosios pakopos pensijų fondų dalyviams, bet ir valdytojams. Smarkiai apkarpyti atskaitymai valdymui nuo sukaupto turto smarkiai apsunkins fondų valdymą. "Tai buvo politinis, jokiais skaičiavimais nepagrįstas sprendimas, nes dabar atskaitymai atitinka rinkos padėtį. Tam buvome moraliai pasirengę", - LŽ teigė Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Daugiau neaiškumų, anot jo, kyla dėl įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais nereglamentuotų pensijų fondų dalyvių asmeninių lėšų pervedimo į fondus, nes tik tokiu atveju dalį papildomų įmokų į reformos dalyvių sąskaitas numatyta skirti iš valstybės biudžeto.

"Jeigu žmogus nuspręs mokėti į fondus papildomai, neaišku, kaip tai bus vykdoma. Žinoma tik tiek, kad reikės parašyti prašymą. Bet neaišku, kam jį įteikti, ar įmonės finansininkui, ar "Sodrai", ar mokesčių inspekcijai, ar kam kitam?" - svarsto asociacijos vadovas.

Advokatas Mindaugas Gadeikis, Lietuvos pensijų fondų dalyvių asociacijos pirmininkas, atkreipia dėmesį ir į tai, kad sprendžiant iš įstatymo nuostatų būtų galima spėti, jog prašymą pervesti dalį atlyginimo į pensijų fondus žmogus turėtų pasirašyti lyg ir iki pat sutarties su pensijų fondu pabaigos. Tačiau per tą laiką jis gali ir darbo netekti, ir jo atlyginimas labai sumažėti. O ir valstybė, kaip paaiškėjo per pastaruosius keletą metų, nėra patikimas sutarties partneris ir bet kada gali pakeisti savo sprendimus.

Š.Ruzgio nuomone, pagal dabartines įstatymo nuostatas, mokėdami papildomas įmokas į fondus daugiausia laimėtų mažas pajamas gaunantys žmonės. "Žmogus, uždirbantis per mėnesį 1000 litų, pensijai kaupti turėtų skirti apie 10 litų, o iš valstybės gautų dar 20 litų. Be to, didesnę įmoką valstybė žada mokėti ir į mažus vaikus auginančių gyventojų pensijų fondų sąskaitas. Bet abejoju, ar papildomai dalį atlyginimo į antrosios pakopos fondą vertėtų mokėti žmogui, uždirbančiam 5000 litų. Juk jis turėtų tam per mėnesį skirti 50 litų, o iš valstybės gautų tiek pat - 20 litų. Vadinasi, didesnes pajamas gaunančiam žmogui, matyt, labiau vertėtų orientuotis į savanoriškas įmokas valdančius trečiosios pakopos fondus, juolab kad šios pensijų kaupimo sistemos dalyviams yra numatyta ir mokesčių lengvata", - aiškina Š.Ruzgys.

Vis dėlto jis abejoja, kad dauguma reformos dalyvių ryšis skirti įmokoms papildomą savo uždarbio dalį, nes gaunantiesiems mažas pajamas ir tie 10 litų, kurie būtų užšaldomi iki pat pensijos, šiandien yra vertingi.

Konstitucinis "kompromisas"

Pensijų fondų valdytojai ir dalyviai nuolat primena apie rugsėjį paskelbtą Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad Seimo sprendimu nuo 2009 metų vidurio pradėtos mažinti Socialinio draudimo fondo valdybos ("Sodros") pervedamų į fondus lėšų dydis privalo būti atkurtas, nors pats laikino pervedimų mažinimo faktas buvęs teisėtas, nes tokia būtinybė iškilo prasidėjus ekonomikos recesijai.

Kaip žinoma, iki 2009 metų vidurio fondams buvo pervedama po 5,5 proc. "Sodros" įmokų, o nuo to laiko ši dalis buvo mažinama tris kartus, kol nusmuko iki šiuo metu esančio 1,5 procento.

"Seimas užmiršo kitą to paties savo priimto įstatymo dalį, kad pasibaigus krizei turi būti parengti nauji teisės aktai, kuriais remiantis atskaitymų į fondus dydis būtų atstatytas", - teigia M.Gadeikis.

Tiesa, naujojo įstatymo rengėjai tvirtina, kad vykdant Konstitucinio Teismo nutarimą buvo pasirinktas kompromisinis variantas, kai įmokas į fondus numatyta mokėti iš trijų šaltinių: "Sodros", pensijos kaupėjo lėšų ir valstybės biudžeto.

"Tai joks kompromisas, o gryna apgaulė, - nesutinka Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas. - Juk žmonės pensijų kaupimo sistemoje nusprendė dalyvauti dėl to, kad buvo pažadėta pervedimus iš "Sodros" palengva didinti. Tačiau valstybė šią nuostatą pakeitė taip, kad niekas tokioje sistemoje dalyvauti nenorėtų. Kompromisu to negalima vadinti ir dėl to, kad valstybės "laikinai" nusavintos lėšos būtų po truputį atkuriamos tik tiems pensijų fondų dalyviams, kurie prie kaupimo prisidės ir savomis lėšomis. O kaip bus kompensuojama tiems, kurie savo uždirbamų pinigų įšaldyti keliasdešimčiai metų nenorės arba negalės?"

M.Gadeikis neatmeta tikimybės, kad teisybės ir vėl teks ieškoti teismuose, o jeigu sprendimas būtų nepalankus, gali tekti kreiptis ir į Žmogaus Teisių Teismą.

Negarantuoja niekas

"Prie naujojo įstatymo bus galima kaip nors priprasti, tik svarbu, kad tvarka nebūtų nuolat radikaliai kaitaliojama, - LŽ sakė M.Kalesinskas. - Liūdna, kad ilgalaikiai, sisteminiai dalykai, kaip ir prieš aštuonerius metus pradėta pensijų sistemos reforma, Lietuvoje keičiami iš esmės pagal trumpalaikes politines nuostatas arba pasikeitus valdžiai."

Pasak jo, didžiausia pensijų sistemos bėda dabar yra neaiškumas, kaip su pensijų reforma elgsis naujoji valdžia. Tokia baimė pagrįstai kyla prisiminus, kad lapkričio 15 dieną darbą baigusio Seimo opozicijoje buvę parlamentarai ignoravo atnaujinto Pensijų reformos įstatymo priėmimą.

Dabartinei valdančiajai daugumai priklausantys Seimo nariai neslepia, kad yra linkę grįžti prie "Sodros" pensijų mokėjimo sistemos.

Praėjusią savaitę Seimo narys Darbo partijos atstovas Mečislovas Zaščiurinskas per Lietuvos radijo diskusijų laidą pateikė idėją "Sodrai" grąžinti visas į pensijų fondus pervestas lėšas. "Kur garantijos, kad į privačius fondus pervedamos valstybės lėšos kur nors nepradings ir žmonės, sulaukę pensijos, neliks be nieko?" - klausė įstatymų leidžiamosios valdžios atstovas.

"Fondų lėšos tikrai nedings, nes jos priklauso žmonėms, o ne privačioms bendrovėms. Mes, profesionalūs valdytojai, į jas jokių teisių neturime. Negalime garantuoti, kad jos uždirbs keliasdešimt procentų palūkanų, bet galime pažadėti, kad jos tikrai bent kiek uždirbs. Per metus privatūs fondai gauna vidutiniškai 4-5 proc. grąžos. Tai daugiau, negu už indėlius moka bet kuris Lietuvos bankas", - sako Š.Ruzgys.

Seimo nario kaltinimą jis atremia: "Nežinia kodėl niekas jokių garantijų nereikalauja iš "Sodros". Juk ir ši negali atsakyti, kokia bus mokama pensija net po 5 ar 10 metų. Pensijų fondų valdytojai koneveikiami už neva valstybės pinigų švaistymą, per didelius atskaitymus valdymui. O kas pasakys, kokios yra trečdalio kiekvieno dirbančio žmogaus uždirbtų lėšų, pervedamų "Sodrai", valdymo išlaidos?"

Verta neskubėti

Nuo kitų metų balandžio iki lapkričio antrosios pakopos pensijų fondų dalyviai turės apsispręsti, ar grįžti vien į "Sodros" glėbį, ar tikėtis papildomų pajamų senatvėje ir iš fondų. Pastaruoju atveju pensija, kaupimo dalyvių gaunama iš "Sodros", būtų šiek tiek mažesnė negu tų, kurie reformoje nedalyvauja, tačiau ši dalis turėtų būti su kaupu kompensuojama fonduose sukauptomis lėšomis.

"Pirmas kiekvieno pensijų kaupimo sistemos dalyvio klausimas - ką daryti: ar labiau apsimoka grįžti į "Sodros" sistemą, ar senatvei kaupti ir fonduose. Grįžimo modelį reikės mums visiems parengti kartu su Socialinės apsaugos ministerija ir Lietuvos banku, kad suderinę pozicijas galėtume svarstyti, kam tai apsimokės, o kam ne. Pasirengti argumentacijai laiko lieka nedaug", - sako Š.Ruzgys.

Anot jo, šį darbą apsunkina dėl neišbaigto įstatymo kilusi daugybė neaiškumų - pagal kokius kriterijus reikės teikti rekomendacijas, nes iki šiol nežinomi nei pervedimo koeficientai, nei tai, ar jie nesikeis atėjus naujai valdžiai.

Š.Ruzgys: "Jeigu žmogus nuspręs mokėti į fondus papildomai, neaišku, kaip tai bus vykdoma". /Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Faktai: 1 milijonas dalyvių (Šaltinis: Lietuvos bankas, "Sodra")

* Šiuo metu pensijų kaupimo sistemoje dalyvauja 1,069 mln. Lietuvos žmonių. Per tris pirmus šių metų ketvirčius jų skaičius padidėjo 1,41 procento.

* Lietuvoje veikiančių 30-ies antrosios pakopos pensijų fondų valdomas turtas per devynis šių metų mėnesius padidėjo 595,81 mln. litų (14,6 proc.) - iki 4,677 mlrd. litų.

* Trečiojo ketvirčio pabaigoje teigiamą grąžą gavo visi rinkoje veikiantys pensijų fondai. Antrosios pakopos pensijų fondų grąža šiemet svyravo nuo 2,2 iki 15 proc. ir vidutiniškai sudarė 9,3 procento.

* Per pirmuosius aštuonerius sistemos veiklos metus 11,5 tūkst. reformos dalyvių išėjo į pensiją ir iš fondų gavo vienkartines išmokas arba jiems mokamos periodinės išmokos. Dar 7,8 tūkst. atvejų sumos išmokėtos mirusiojo artimiesiems.

* Sukauptos sumos siekia nuo keleto iki keliasdešimt tūkstančių litų. Iš viso išmokėta jau 73,6 mln. litų.

* Nuo veiklos pradžios konservatyvių fondų vieneto vertė padidėjo 28,2 proc., o didesnės rizikos - 56,1 procento.

* Nuo Lietuvos pensijų kaupimo sistemos veiklos pradžios 2004-aisiais kiekvieno dalyvio kaupiamos lėšos didėjo vidutiniškai 4,6 proc. per metus. Infliacijos lygis siekė vidutiniškai 3,9 procento.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"