TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pensininkai pagerėjimo nejaučia

2016 06 15 18:15
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Po trejų metų pertraukos vidutinės senatvės pensijos augimo tempas pagaliau truputį priartėjo prie vidutinio darbo užmokesčio augimo tempo. 

Nors pensijos padidėjo, pensininkai sako, kad pagerėjimo nejaučia, rašoma pranešime spaudai. Trys iš keturių neseniai pensinio amžiaus sulaukusių žmonių SEB banko atliktoje apklausoje sako, kad prie pensijos prisiduria iš papildomų pajamų šaltinių, kurie, deja, nėra neišsenkami. Didėjant pensijoms, tikėtina, kad dalį didesnių pajamų pensininkai taupys, o ne išleis kasdienio vartojimo reikmėms,– rašoma naujausioje SEB banko parengtoje Lietuvos namų ūkių finansų apžvalgoje.

Kaip teigiama pranešime, pastaruosius trejus metus vidutinis darbo užmokestis didėjo gerokai sparčiau negu pensijos. Tačiau pirmą šių metų ketvirtį vidutinė senatvės pensija buvo 5,4 proc. didesnė negu prieš metus – pokytis nedaug mažesnis negu vidutinio darbo užmokesčio (7,4 proc.). Vis dėlto, Statistikos departamento duomenimis, kad namų ūkio finansinė padėtis bent truputį pagerėjo, gegužės mėnesį teigė tik 2 proc. nedirbančių pensininkų. Tuo tarpu taip teigiančių dirbančių žmonių buvo 12 procentų.

„Šiuo metu vidutinė senatvės pensija siekia tik 44 proc. vidutinio darbo užmokesčio atskaičius mokesčius. Absoliuti vidutinės senatvės pensijos metinio pokyčio vertė (13 Eur) maždaug tris kartus mažesnė už darbo užmokesčio pokytį (40 Eur) per tą patį laikotarpį. Net ir padidėjusios pajamos daugumai pensininkų yra per mažos“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Šių metų pradžioje SEB grupės atliktos apklausos duomenimis, maždaug trys iš keturių 61–65 metų sulaukusių žmonių nurodė, kad jie be pensijos turi ir kitų pajamų šaltinių. Dažniausiai respondentai nurodė užmokestį už nuolatinį ar atsitiktinius darbus. Tie, kas dirba, teigia, kad vidutiniškai užsidirba daugiau negu pusę (62 proc.) savo gaunamos pensijos.

„Visgi toks pajamų šaltinis nėra ilgalaikis. Didėjant amžiui, dirbančių pensininkų mažėja. „Sodros“ duomenimis, tarp visų senatvės pensijos gavėjų tik kas dešimtas dirba. SEB apklausos dalyviai nurodė, kad jie vidutiniškai planuoja dirbti dar trejus metus. Tik vienas respondentas teigė ketinantis dirbti iki 80 metų“, – sako J. Varanauskienė.

Po dešimtadalį respondentų nurodė, kad jiems finansiškai padeda šeimos nariai, kad jie prisiduria iš santaupų arba gauna kitokių pašalpų ar socialinių išmokų. Labai nedidelė dalis (po 4 proc.) nurodė, kad gauna kitų pajamų iš turto (nuomoja ar parduoda turimus butus, žemes) arba kad gauna pajamų iš savo ūkio – augina gyvulius, daržoves ir pan.

„Ar pagerėjo finansinė padėtis, pensinio amžiaus žmonės, matyt, sprendžia pagal tai, kiek pinigų, jų nuomone, jie gali išleisti kasdieninėms reikmėms, o ne pagal sukauptas santaupas. Kol nuolatinės pajamos mažos, jie, net ir gavę papildomų pajamų, nedidina išlaidų, nors tai galbūt pagerintų jų kasdienį gyvenimą, bet dalį pajamų kaupia blogesniems laikams“, – sako J. Varanauskienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"