TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pensininkų naudą valdžia gaudo

Prieš dvejus metus "laikinai" sumažintas senatvės ir netekto darbingumo pensijas Vyriausybė kitąmet atkurs tik iš dalies. O apie "laikinai" sumažintų valstybinio socialinio draudimo atskaitymų į antrosios pakopos pensijų fondus sugrąžinimą jau nė nekalbama.

Lietuvoje valdžiai nerūpi nei dabartiniai, nei būsimi pensininkai. Bent jau ne daugiau negu biudžeto eilutė, iš kurios galima ką nors atimti, kai valdininkai nenori atimti iš savęs.

Seimo ir Vyriausybės 2008 metų gruodį priimtas sprendimas nuo 5,5 proc. iki 2 proc. sumažinti "Sodros" atskaitymus fondams buvo toks pat "laikinas" sprendimas, kaip ir vėliau įvykęs senatvės bei netekto darbingumo pensijų apkarpymas. "Laikinam" terminui pasibaigus, ieškoma kito "laikino" apkarpymo pateisinimo.

Kaupiamųjų pensijų fondų sistemos dalyviai dėl atskaitymų į fondus sumažinimo per pora metų uždirbo trečdaliu mažiau, negu galėjo uždirbti. Valstybinio socialinio draudimo fondo ("Sodra") duomenimis, nuo 2009 metų liepos, kai atskaitymai į antrosios pakopos pensijų fondus buvo sumažinti iki 2 proc., "Sodroje" buvo "sutaupyta" 1,451 mlrd. litų. Pagal Vertybinių popierių komisijos nustatytą vidutinį fondų kursą ši suma neuždirbo 31 mln. litų palūkanų, tad lapkričio 1 dieną pensinių fondų valdytojų turėtas 4 mlrd. litų turtas galėjo siekti beveik 5,5 mlrd. litų. Taigi 1,04 mln. gyventojų, patikėjusių 2004 metais prasidėjusia pensijų reforma, netektis - beveik trečdalis bendro jų turto.

Apgauti keleriopai

Reformos šalininkai šiandien jaučiasi apgauti keleriopai. Mat sumažėjo ne tik jų turtas, bet ir pasitikėjimas valstybe, galinčia jų nenaudai keisti įstatymus, "nacionalizuota" jų kaupiamoji dalis, dėl sunkmečio fondai neuždirba tiek, kiek tikėtasi, o radikalesnės investavimo kryptys, kai perkamos ir akcijos, net sumenko. Be to, kaip žinoma, šie žmonės neteks dalies "Sodros" išmokų.

Prieš priimant sprendimą mažinti atskaitymus iš "Sodros" į pensijų fondus, Seime ir Vyriausybėje buvo pabrėžiamas šios priemonės laikinumas - to, kaip ir pensijų bei atlyginimų sumažinimo, imtasi dėl užklupusios finansų krizės.

Dabar net pensijų atkūrimo išsižadėta, o apie nusavintas pensijų fondo lėšas politikai apdairiai nutyli ir kokių nors sprendimų neskubina.

Tiesa, šiemet buvo paskelbtas ir plačiai aptarinėtas vadinamasis "2+2+2" projektas, pagal kurį "Sodros" atskaitymai fondams turėtų likti 2 proc. nuo mokesčio, surenkamo iš reformos dalyvių, o Vyriausybė skirtų dar 2 proc. iš valstybės biudžeto, jei tiek pat į fondus reformos dalyviai pervestų savų lėšų.

"Jei toks sprendimas būtų priimtas ir visi gyventojai, patikėję valstybės pažadais, pultų dalyvauti reformoje, valstybės biudžetui tai kainuotų apie 500 mln. litų per metus", - LŽ sakė Pensijų fondų dalyvių asociacijos (PFDA) valdybos narys Jonas Dirginčius. Anot jo, šiuo atveju valstybė net laimėtų. Mat nusprendusi "Sodros" atskaitymus fondams sumažinti nuo 5,5 proc. iki 2 proc., valstybė sutaupo apie 600 mln. litų per metus.

Tačiau dėl nežinomų priežasčių projektas ilgam atgulė į stalčius ir gal bus ištrauktas nebent po gero pusmečio, kai Konstitucinis teismas priims sprendimą dėl PFDA pateiktos užklausos, ar neprieštaravo Konstitucijai Seimo ir Vyriausybės 2008-ųjų gruodį priimtas sprendimas sumažinti "Sodros" atskaitymus fondams. Galima abejoti, ar po pusmečio Seimas ryšis vėl pradėti svarstyti projektą. Juk valdžios vyrų galvos bus pramuštos naujais rinkimais.

Pensija ar pašalpa?

PFDA atstovo nuomone, iš tikrų prieš imantis bet kokių svarbių pensijų reformos tobulinimų derėtų pirmiausia apsibrėžti pačios pensijos sąvoką. Ar ją būtų galima traktuoti kaip pašalpą? Tokiu atveju grįžtume prie buvusios iki reformos sistemos - visą pensijų mokėjimą galima palikti "Sodrai". O lėšas pensijai gyventojai galėtų savanoriškai kaupti pasirinkę bet kokią investavimo priemonę. Pavyzdžiui, jie galėtų savo lėšas savanoriškai investuoti į pensijų fondus. Būtų galima papildomai investuoti į kaupiamojo ar investicinio gyvybės draudimo produktus, nekilnojamąjį turtą, kitas priemones.

Tačiau net ir reformos oponentai sutinka, kad dabartinė pensijų mokėjimo tvarka, kai surenkamus mokesčius pensijoms išskirsto vien "Sodra", ramios senatvės negarantuoja dėl vienintelės priežasties - demografinių problemų.

Statistikos departamento duomenimis, jau dabar vienas dirbantis Lietuvos gyventojas turi uždirbti beveik dviem kitų pajamų negaunantiems pensininkams, invalidams ir vaikams. Tai jau riba, kuri prie kritinės artėja su kiekvienu mėnesiu. Įstatymų leidėjai bando ją atitolinti, prie "Sodros" mokesčio mokėtojų prijungdami sportininkus ir menininkus, laipsniškai iki 65-erių atitolindami pensinį amžių, tačiau tai priemonės, kurios gali duoti tik momentinį efektą.

"Sodros" pensijų sistema gali būti veiksni tik tuo atveju, kai darbą turinčių mokesčių mokėtojų yra užtektinai, todėl tik naivuolis gali tikėtis orios senatvės po 10 ar juolab 20 metų.

Taigi išsiversti be kaupimo ir radikalios "Sodros" sistemos reformos nepavyks. J.Dirginčiaus nuomone, visiškai neblogas būtų ir dabartinis kaupimo variantas, jei tik į jį nesikėsintų finansinių bėdų spaudžiama Vyriausybė.

PFDA siūlo ir dar vieną reformos variantą - kad pensija turėtų susidėti iš trijų dalių: valstybinės skiriamos bazinės dalies (pašalpos), dalies sumokėtų mokesčių (pavyzdžiui, antrosios pakopos pensijų fondų) ir dalies "Sodros" gaunamo mokesčio. Pasak J.Dirginčiaus, dėl socialinio teisingumo pastaroji dalis, jeigu jau laikoma senatvės pašalpa, turėtų būti mokama diferencijuotai, ir ne tiek pagal "Sodrai" per darbo stažą sumokėtus mokesčius, kiek pagal realią šeimos padėtį. Pasak J.Dirginčiaus, tokį projektą PFDA pristatinėjo politikams. Visi linkčiojo galvomis, bet greitai pamiršo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"