TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Per Europos kultūros sostinę - ant šluotų

2008 10 06 0:00
Sostinės kiemsargiai darbe panaudoja ne tik senas savo šeimos voneles, bet ir vaikų vežimėlius.
LŽ archyvo nuotrauka

Įprasta matyti, kad kiemsargiai miesto centre "jodinėja" ant nušiurusių šluotų, o šiukšles sušluoja į aplamdytas voneles. Taip apsiginklavę gatvių tvarkytojai kitąmet "papuoš" ir Europos kultūros sostine tapsiantį Vilnių - jie neturi pinigų net naujoms šluotoms.

Rudenį daug dažniau mūsų miestuose praeivių, ypač užsieniečių, akis traukia su nušiurusiais šluotražiais besidarbuojantys kiemsargiai, tempiantys sukrypusius senus kūdikio vežimėlius, pilnus šiukšlių ir darbo įrankių.

Nors savivaldybių su miesto tvarkytojais sudaromose sutartyse yra nurodyta aprūpinti darbuotojus moderniomis darbo priemonėmis ir technika, tačiau darbdaviai tai supranta ne vienodai. Vienos bendrovės perka šlavimo mašinas, o kitos nenuperka nė naujų šluotų.

Lietuvoje dauguma kiemsargių naudojasi pasenusiais darbo įrankiais ir net nedrįsta kalbėti apie juos ir darbo sąlygas.

Per mažai paprašė

Pagrindinė kiemsargių skurdo priežastis - finansavimo trūkumas. Miestų tvarkymo paslaugas teikiančios įmonės, siekdamos bet kokia kaina laimėti savivaldybių konkursus, savo paslaugas savivaldybėms prieš trejetą metų pardavė itin pigiai, neįvertinusios, kad jų pačių išlaidos ateityje smarkiai didės.

Sostinės savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Ričardas Krujalskis LŽ sakė, kad prieš 3 metus buvo paskelbtas Vilniaus kiemų tvarkymo konkursas, kurį laimėjusioms įmonėms buvo paskirstyta 30 mln. litų penkeriems metams, bet joms dabar trūksta lėšų.

"Jau pernai iškilo įkainių indeksavimo problema, o šįmet ji itin išryškėjo - šiandien įmonių išlaidos gerokai skiriasi nuo patvirtintų sutartyje. Pasirašydamos šias sutartis jos puikiai žinojo, kad visą riziką turės prisiimti pačios. Savivaldybė, net ir norėdama, neturi jokio pagrindo keisti įkainių, net jei akivaizdžiai matyti, kad jie neatitinka dabartinių kainų", - aiškino skyriaus vedėjas.

Laimėjusios konkursą bendrovės LŽ skundėsi, kad didėjant atlyginimams, dvigubai pabrangus darbo priemonėms savivaldybės skirtų lėšų nepakanka nė darbuotojų darbo užmokesčiui sumokėti, o ką kalbėti apie darbo įrankius.

"Vargani įrankiai yra dėl to, kad nėra gero finansavimo iš savivaldybės. Sutartis su ja pasirašyta 5 metams be galimybės indeksuoti pinigus. Atlyginimai padidėjo dvigubai, medžiagos pabrango dvigubai, o pinigai - tie patys. Kur matyta, kad geriausią produktą galima būtų nusipirkti už mažiausią kainą. Savivaldybė kviečia derėtis dėl sutarties sąlygų ir papildomų plotų, tačiau iš karto nurodo kainas. Tai kokios čia derybos?" - LŽ piktinosi laimėto konkurso sąlygomis UAB "Stebulė" direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Meilūnas.

Tuo metu R.Krujalskis aiškino, kad visi konkurso dalyviai patys pasiūlė žymiai mažesnes kainas, nei sąmatas buvo paskaičiavusi savivaldybė. Pašnekovo nuomone, dabartinė finansinė šių bendrovių situacija iš dalies priklauso nuo to, kaip jos panaudojo gautas lėšas projekto pradžioje. Pasak jo, tos bendrovės, kurios investavo į techniką, dabar laikosi daug geriau.

Bene daugiausiai problemų sostinėje esą turi UAB "Naujamiesčio būstas" ir UAB "Rasų valda". Šios bendrovės menkai investavo į darbo techniką.

Savivaldybė miesto tvarkymo įmonių veiklos nekontroliuoja. O jos darbo modernia technika, kuria naudotis įpareigojamos darbe, matyt, laiko skirtingus dalykus. ???? Vienoms užtenka kiemsargiui šluotą keisti kas savaitę, o kiti gali jam nupirkti mažą traktoriuką.

"Kiek reikia - tiek skiriame"

Vilniaus miesto Žvėryno rajone dirbantys kiemsargiai LŽ patikino, kad darbo priemonės jiems mažiausiai rūpi - kad bent atlyginimus įmonė laiku mokėtų. "Už praeitą mėnesį atlyginimų dar negavome, darbdaviai sako, kad savivaldybė lėšų per mažai skiria. Įrankių mums užtenka. Gauname šluotą, grėblį, liemenes, pirštines, kastuvą, maišus šiukšlėms. Blogai, kad nusiprausti nėra kur - namo tenka murziniems važiuoti per visą miestą", - pasakojo jie.

K.Meilūnas, "Stebulės" direktoriaus pavaduotojas, LŽ paklaustas apie darbuotojams skirtus darbo įrankius, atkirto, kad "kiek reikia, tiek jų ir skiriama".

"Darbuotojai gauna visas jiems priklausančias priemones, tik vežimėlius susikonstruoja patys. Žmogus gyvena viename miesto rajone, jo darbo vieta - kitame rajone, kur jam laikyti darbo priemones? Juk rūsiai, sandėliukai uždaryti", - kalbėjo jis.

Paklaustas, ar ne darbdavio pareiga aprūpinti darbuotoją geromis darbo priemonėmis jo darbo vietoje, K.Meilūnas pasiūlė pabandyti įsidarbinti kiemsarge nors vienam mėnesiui, tuomet ir "įdomių" klausimų nereikės uždavinėti.

Už sulaužytą grėblį - nuobauda

UAB "Rasų valda" direktoriaus pavaduotojas Sigitas Banionis LŽ aiškino, kad darbo įrankių naudojimui yra nustatyti terminai ir jei kiemsargiui sulūžta grėblys ar šluota, anksčiau susidėvi nei priklauso, bendrovė atlieka tyrimą ir aiškinasi, kodėl taip atsitiko. Sulūžusio darbo įrankio išlaidas turi padengti pats kiemsargis.

S.Banionis užtikrino, kad darbo priemonėmis aprūpinami visi darbuotojai. Paklaustas, kokių naujų ir modernių priemonių nupirko per pastaruosius 3 metus, jis nepanorėjo atskleisti. Bet maloniai paaiškino, kaip darbuotojai rūpinasi įmonės duotais darbo įrankiais. "Kiemsargiai surinkti į darbą pagal gyvenamąją vietą ir po kitus miesto rajonus jiems važinėti nereikia. Priemones laiko savo namų rūsiuose, sandėliuose arba seniūnijose. Viską gauna, kas jiems priklauso", - baigė pokalbį jis.

Šluotų - į darbo inspekciją

Pasak R.Krujalskio, bendrovės privalo aprūpinti darbo įrankiais savo darbuotojus jų darbo vietoje, nes kitaip pažeis darbų saugos reikalavimus. "Darbo santykius gali kontroliuoti tik darbo inspekcija. Savivaldybė prižiūri, ar atliekami numatyti darbai, o pastebėjusi pažeidimų turi teisę nubraukti dalį lėšų arba nutraukti

sutartį, jei jos nevykdo. Bendrovės iš tiesų atsidūrė sunkioje finansinėje padėtyje. Tačiau iš dalies taip atsitiko dėl blogos jų vadybos, nes pačios nesugebėjo prognozuoti rinkos ateinantiems 5 metams", - kalbėjo Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas.

Provincijoje apie techniką galvoja

Kiek geresnė kiemsargių padėtis yra mažuosiuose šalies miesteliuose. Kaip LŽ pasakojo Molėtų savivaldybės Statybos ir komunalinio ūkio specialistas Stasys Narkevičius, konkursą laimėjusi vienintelė bendrovė "Molėtų švara" stengiasi darbuotojus aprūpinti modernia technika, nors ir ne visi pirkiniai buvo sėkmingi. "Kadangi nauja technika brangiai kainuoja, įmonė pirko panaudotą šlavimo mašiną, tačiau ši smarkiai gedo ir teko dažnai remontuoti. Tačiau apie modernios technikos įsigijimą galvojama ir kiek leidžia lėšos jos perkama", - užtikrino S.Narkevičius.

"Molėtų švara" direktorius Danielius Bimbiris pasakojo, kad Molėtų kiemsargiai aprūpinami visomis darbo priemonėmis, pradedant specialia apranga ir baigiant kokybiškais darbo įrankiais. "Stengiamės atsižvelgti į darbuotojų norus. Perkame darbines striukes, kurios kainuoja po 80 litų, ir kitą spec. aprangą. Vieniems patinka dirbti su vokiškomis šluotomis, kiti renkasi lietuviškų beržų šluotražius. Stengiamės kiek įmanoma pagerinti darbo sąlygas, nes kiemsargio darbas tikrai labai sunkus", - sakė įmonės direktorius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"