TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Per Jonines skraidys, nardys ir laipios

2008 06 20 0:00
Šiuo metu Vilniaus padanges vienu metu gali puošti apie dvidešimt oro balionų.
LŽ archyvo nuotrauka

Pakilti oro balionu virš miesto ar panirti į povandeninį pasaulį apsivilkus naro kostiumą dabar reikia tik pinigų ir noro. Pramogautojai negaili pinigų net už organizuotą laipiojimą medžiais.

Aktyvių ir ekstremalių pramogų rinka šalyje ėmė plėtotis, kai žmonės pradėjo uždirbti daugiau pinigų ir apkeliavo tolimuosius kraštus. Ieškodami naujų pojūčių aktyvaus poilsio mėgėjai užduoda vis naujų klausimų šio verslo plėtotojams. Vienos pramogos greitai nusibosta, kitos užkrečia. Todėl verslininkai ne tik siūlo naujas laisvalaikio leidimo formas, bet priversti tobulinti ir esamas, o klientai susitaiko su tuo, kad kyla tokių malonumų kainos.

Pramogų netrūksta

Dėl nemenkos konkurencijos tarp nepigaus aktyvaus laisvalaikio organizatorių pramogautojai dažniausiai gali pasirinkti ne tik norimą pramogą, bet ir priimtiną jos kainą. Išsinuomoti baidarę, pakilti oro balionu ar pasivažinėti keturračiu motociklu galima bene kiekviename didesniame šalies mieste. Tokias pramogas savo lankytojams jau siūlo ir kaimo turizmo sodybų savininkai.

Kaip LŽ sakė bendrovės "Strategija" vadovas Vilius Aleksejūnas, aktyviai pramogaujančių žmonių šalyje daugėja. "Tačiau aktyvių pramogų paslaugų teikėjų atsiranda dar daugiau. Nežiūrint į tai, kad verslininkams sparčiai didėja darbo užmokesčio, kuro sąnaudos, kelti paslaugų kainų neleidžia didėjanti konkurencija ir nekylanti gyventojų perkamoji galia. Todėl šiuo metu tai nėra itin pelningas verslas", - pažymėjo V.Aleksejūnas.

Pasak jo, kaip populiariausios pramogos išlieka kartingai, baidarės, dažasvydis, parašiutai, pasiplaukiojimas jachtomis. "Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama teatralizuotoms pramogoms - mergvakariams, vaikų gimtadieniams ir kitiems renginiams. Todėl planuojame rinkai pasiūlyti dar daugiau teminių vakarėlių, be to, ir vadinamąsias veiksmo pramogas, per kurias pramogaujantieji galėtų tikrovėje išgyventi veiksmo epizodus, matytus filmuose", - dėstė jis.

Anot verslininko, vis labiau populiarės oro pramogos, ypač skraidymas parasparniais. "Daugelis dar nėra išbandę šios pramogos, nors jos kaina yra gana patraukli, taip pramogauti gali įvairaus amžiaus žmonės. Tiesa, kol kas dar juntamas šios paslaugos teikėjų trūkumas", - sakė V.Aleksejūnas.

Anot jo, per ilgąjį Joninių savaitgalį dauguma pramogautojų tradiciškai išplauks į žygius baidarėmis. Šią aktyvią laisvalaikio leidimo formą šalies gyventojai itin pamėgo ir dažniausiai renkasi.

Į orą pakils Jonai

Šiltais vasaros vakarais ne vieno šalies miesto padanges nuspalvina gausus būrys oro balionų. Pasak Oreivystės centro direktoriaus plėtrai Audriaus Vengrio, vien sostinėje prieš kelerius metus buvo vos keli oro balionai, šiuo metu Vilniaus padangėje vienu metu gali skraidyti apie dvidešimt.

"Skrydžiai oro balionais šalyje sparčiai populiarėja. Nors tokių pramogų rinka šalyje nėra didelė, tačiau klientus pasidalijame. Kuo daugiau balionų skraido virš miestų, tuo gražiau juos stebintiesiems ir smagiau jais skrendantiems žmonėms", - dėstė A.Vengrys. Pasak jo, per ilguosius savaitgalius visada būna daugiau skrydžių, o daugiausia - ilgojo savaitgalio pradžioje ir pabaigoje. Todėl šįkart gausiai oro balionai kils ir antradienį, kai žmonės grįš į miestus po ilgesnių išvykų.

"Juo labiau kad šis savaitgalis - Joninių, todėl į dangų kils Jonai ir Janinos", - pažymėjo pašnekovas. Anot jo, pirmasis skrydis - tik bendravimo su klientu pradžia, paskui oro balionu skridęs žmogus tokią galimybę dovanoja savo artimiesiems, draugams. Gavę tokias dovanas, per šį ilgąjį savaitgalį į dangų oro balionais pakils ir varduvininkai.

Pasak A.Vengrio, ne iš gero gyvenimo teko nors simboliškai padidinti ir šios paslaugos kainas, tačiau dėl to norinčiųjų paskraidyti nesumažėjo. Pakilti oro balionu virš sostinės šią vasarą kainuoja apie 450 litų, tačiau skraidantiesiems dažniau taikoma lanksti nuolaidų sistema.

Nardyti - turint motyvaciją

Lietuvos povandeninio sporto federacijos prezidentas Aurelijus Kinas LŽ sakė, kad norinčiųjų panardyti šalies ežeruose kasmet atsiranda vis daugiau. Jo duomenimis, sertifikuotų narų mėgėjų Lietuvoje jau yra per 10 tūkstančių.

"Nardymas - tai malonumas. Todėl nardymo kaip verslo plėtojimas yra labai specifinė veikla. Nei vienas naras nenori kasdien dirbti juodo darbo - nerti po vandeniu su kiekvienu panorėjusiu tai išbandyti. Nardyti reikia norėti, numatyti perspektyvas ir siekti išmokti tai daryti profesionaliai", - dėstė A.Kinas.

Pasak jo, nardymas nėra pigus malonumas, todėl sau tai leisti gali ne kiekvienas - nardymo kursai vidutiniškai kainuoja 1 tūkst. litų, dar brangiau atsieina patikima nardymo įranga.

"Tačiau nardymas kaip laisvalaikio leidimo forma sparčiai populiarėja, atsiranda vis daugiau norinčiųjų tai išbandyti. Organizuojame pirmuosius bandymus nerti kartu su instruktoriumi, tada žmogus nusprendžia, ar sieks nardymo sertifikato, ar apsiribos tik pirmu panėrimu", - dėstė pašnekovas. Anot jo, kur kas maloniau žmogų mokyti, matyti, kaip jis tobulėja ir tampa profesionaliu naru. Kai kurie šalies ežerai, anot pašnekovo, tiesiog idealiai tinka norint įdomiai leisti laiką po vandeniu.

"Smėlėtose ar pratenkančiuose ežeruose matomumas siekia iki keleto metrų, o dumblinguose, kurių pakrantės dažnai būna apaugusios ir apsamanojusios, įdomu nardyti vien dėl to, kad patenki į dumblių labirintus, pro kuriuos matyti šviesa", - kalbėjo jis. Anot naro, viskas yra pavojinga, ką darai nemokėdamas, o pasipraktikavus kartu su instruktoriais tai tampa malonumu.

Šiam ilgajam savaitgaliui narai mėgėjai, baigę nardymo kursus, jau susiorganizavo kartu praleisti laisvalaikį.

Gimę Tarzanais

Nuotykių parke "Lokės pėda" šiam ilgajam savaitgaliui (taip pat ir pirmajam liepos savaitgaliui) yra likusios vos kelios laisvos vietos norintiesiems palaipioti medžiais. Anot nuotykių parko instruktoriaus Tomo Riaubiškio, žmonės vietas ilgiesiems savaitgaliams rezervuoja jau prieš gerą mėnesį.

"Kol kas plėsti parko teritorijos neplanuojame, šiuo metu investuojame į infrastruktūros plėtrą, siekiame žmonėms sukurti kuo patogesnę aplinką laisvalaikiui", - dėstė jis. Anot pašnekovo, iš įvairių šalies vietovių atvykę papramogauti žmonės parke praleidžia beveik visą dieną - be ekstremalių pojūčių medžių viršūnėse, jie laiką leidžia įrengtose pavėsinėse arba po apylinkes važinėjasi keturračiais motociklais. Šią vietovę pamėgo ir įmonių savininkai, vis dažniau rezervuojantys pramogas savo darbuotojų kolektyvams.

Matant tokį šalies gyventojų susidomėjimą laipiojimu medžiais, šalies miškuose jau kuriami ir kiti panašūs nuotykių parkai. Tačiau, anot pačių verslininkų, vieni su kitais jie nekonkuruoja, nes norinčiųjų laipioti medžiais daugės, tai ypač pamėgo vaikai. Norint vieną valandą palaipioti medžiais šalies nuotykių parkuose, reikia mokėti nuo 35 iki 45 litų, o šią ekstremalių pojūčių teikiančią paslaugą pramogautojai vidutiniškai užsisako trims valandoms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"